Lietuvoje – ne. Nešildomas šiltnamis gali pratęsti šiltąjį sezoną, padėti anksčiau paruošti daigus ir apsaugoti pasėlį nuo vėsių naktų, tačiau saldžiosios bulvės lieka jautrios šalčiui. Žiemą dirvos ir nakties temperatūra produktyviam šaknų augimui būtų per žema, o natūralios šviesos nepakaktų. Šio pasėlio vertė yra kokybiškai pratęsta vasara, ne auginimas ištisus metus.

Mažiau, nei galima tikėtis pamačius mažus daigus. Kompaktiškame šiltnamyje pradėkite nuo dviejų ar trijų augalų, tarp jų palikdami maždaug 30–40 cm ir kiekvienam numatydami aiškų stiebų maršrutą. Vieno augalo stiebai gali driektis daugiau nei metrą. Per tanki lapija apsunkina laistymą, kenkėjų patikrą, vėdinimą ir atsargų šaknų kasimą.

Tik saikingai, kai stiebas užstoja taką, dengia kitą augalą, kliudo vėdinimo angai ar sulaiko drėgmę. Dažnas ir stiprus genėjimas sumažina fotosintezei skirtą lapų plotą, todėl šaknų augimui gali likti mažiau energijos. Geriau iš anksto suplanuoti stiebų kryptį palei lysvės kraštą, aplink indą ar virš žemos nuimamos atramos. Kartkartėmis juos pakelkite, kad atsitiktinai neįsišaknytų.

Galima eksperimentuoti, tačiau rezultatas mažiau nuspėjamas nei naudojant patikimo tiekėjo daigus. Maistui skirta šaknis gali būti nežinomos veislės, turėti neaiškią laikymo istoriją, būti apdorota nuo dygimo arba pernešti ligas. Šiltnamio lysvei, ypač naudojamai ne vieną sezoną, sveiki žinomos veislės daigai yra saugesnė investicija į tikrą derlių.

Tikėtina, kad joms reikia tinkamo vytinimo ir trumpo ramybės laikotarpio. Šviežios šaknys dažnai būna krakmolingesnės. Sveikam derliui suteikite šiltą, drėgną ir kontroliuojamą vytinimo etapą, o vėliau laikykite vidutinėje temperatūroje, ne šaldytuve. Po kelių savaičių skonis paprastai tampa sodresnis, o kepama šaknis geriau karamelizuojasi.