Šiltnamio dirvos pH ir maisto medžiagų trūkumas

Šiltnamio dirvos pH ir maisto medžiagų trūkumas
Lapai parodo sutrikimą, tačiau jį dažniausiai paaiškina šaknų zona. Geltonavimą, žalias gyslas, rudus pakraščius ir sustojusį augimą vertinkite kaip vieno didesnio šiltnamio įrašo dalis – prieš koreguodami visada patikrinkite.
Chlorozė gali reikšti tikrą elemento stoką, netinkamo pH sukeltą blokavimą, druskų perteklių, šaltas ar pažeistas šaknis, netolygų laistymą. Ta pati spalva nebūtinai turi tą pačią priežastį.
Šiltnamyje šis skirtumas ypač svarbus: lysvės, vazonai, auginimo maišai ir bedirviai substratai greitai reaguoja į laistymo bei tręšimo pokyčius. Papildomos trąšos padės tik tada, kai maisto medžiagos iš tiesų trūksta. Kitais atvejais jos gali padidinti tirpiųjų druskų kiekį, dar labiau apsunkinti šaknų darbą ir užmaskuoti pradinį simptomų vaizdą.
Pradėkite nuo keturių įrodymų: kur pasirodė pirmieji simptomai, koks jų raštas, koks pamatuotas šaknų zonos pH bei EC ir kas neseniai pasikeitė. Jei įmanoma, pridėkite penktą įrodymą – atidžiai apžiūrėkite gyvas šaknis. Taip gausite darbinę diagnozę, o ne spėjimą pagal lapo spalvą.
- Kaip pH keičia prieinamumą
- Dirva ir bedirviai substratai
- Šaknų zonos mėginių ėmimas
- Vandens pH, šarmingumas ir EC
- Senų ir jaunų lapų požymiai
- Dažniausi elementų trūkumo vaizdai
- Trūkumo apsimetėliai
- Korekcija nepertręšiant augalų
- Užrašai ir profilaktika
pH keičia prieigą prie jau esančių elementų
pH yra terpės rūgštingumo arba šarmingumo rodiklis, o ne jos trąšumo balas. Vis dėlto jis stipriai veikia elementų cheminę formą, tirpumą ir galimybę šaknims juos pasisavinti. Per aukštas šaknų zonos pH dažnai riboja geležies, mangano ir cinko prieinamumą. Pernelyg žemame pH kai kurie mikroelementai gali tapti per daug aktyvūs, padidėja toksiškumo rizika, o kalcio, magnio ir kalio pusiausvyra gali suprastėti. Daugeliui šiltnamio daržovių dirvos lysvėse tinka silpnai rūgšti ar beveik neutrali reakcija, tačiau universalaus skaičiaus nėra. Pomidorų, agurkų, paprikų, salotų ir dekoratyvinių augalų poreikiai, kaip ir dirvos bei substrato tyrimo metodai, nėra visiškai vienodi. Tikslą rinkitės konkrečiai kultūrai ir terpei.
Tai tik bendros prieinamumo tendencijos, o ne audinių tyrimo rezultatas ar universalus tikslas visoms kultūroms.
Svarbus skirtumas:dirvos pH nėra tas pats, kas laistymo vandens pH ir nė vienas rodmuo atskirai neparodo ilgalaikės pH krypties. Vandens šarmingumas – rūgštį neutralizuojantys bikarbonatai ir karbonatai – gali palaipsniui kelti substrato pH net tada, kai pats vandens pH atrodo niekuo neišsiskiriantis. Trąšų reakcija taip pat veikia kryptį. Matuokite terpę ten, kur aktyviai dirba šaknys, o vandens tyrimą vertinkite kartu su šiuo rezultatu.
Dirva, kompostas, kokosas ir vazoninis substratas kalba skirtingai
Lauko dirvožemio tyrimo, šiltnamio lysvės mėginio ir durpių ar kokoso pagrindo vazono rodmenų negalima laikyti lygiaverčiais. Mineralinėje dirvoje yra molio dalelių, organinės medžiagos ir didesnis buferinis rezervas, todėl jos reakcija paprastai keičiasi lėčiau. Bedirvis substratas užima mažesnį šaknų tūrį ir gali greitai sureaguoti pakeitus vandens šaltinį, trąšas ar praleidus laistymą. Dėl to vazone geležies stoką primenanti chlorozė gali atsirasti gerokai anksčiau nei gretimoje dirvos lysvėje.
Kompostas prideda dar vieną kintamąjį. Jis gali gerinti struktūrą, vandens sulaikymą ir biologinį aktyvumą, tačiau jo pH bei druskų kiekis priklauso nuo žaliavų ir brandos. Kartotinės gausios komposto dozės dengtoje lysvėje taip pat gali didinti fosforo, kalio ir tirpiųjų druskų apkrovą. Kadangi Lietuvos šiltnamio dirvos įprastai nepraplauna krituliai, čia elementai ir druskos kaupiasi kitaip nei lauke. Todėl „dar daugiau komposto“ nėra universali mitybos programa, o gręžinio, tinklo, talpos ar lietaus vandens savybes verta registruoti atskirai.
Skirtingas šaknų zonas apskaitoje laikykite atskirai. Nemaišykite mėginio iš stresą patiriančio pomidoro auginimo maiše su salotų lysvės dirva vien todėl, kad abu augalai stovi po tuo pačiu stogu. Atskirkite kultūras, terpes, talpų dydžius, tręšimo programas ir simptomų stiprumą. Atsakymą dažnai atskleidžia būtent šių zonų skirtumas.
Surinkite reprezentatyvią medžiagą
Mėginį imkite, kai terpė nėra nei visiškai sausa, nei ką tik užlieta. Pažymėkite kultūrą, veislę, amžių, vietą šiltnamyje, terpę, talpos dydį, simptomų padėtį ir tai, ar mėginys paimtas iš sveikos, ar pažeistos zonos.
pH ir EC matuokite su kontekstu
Prieš darbą pH matuoklį kalibruokite tinkamais buferiniais tirpalais. Užrašykite ekstrakcijos metodą, mėginio vietą, temperatūrą, jei ją rodo prietaisas, ir EC rezultatą. Vienas pH skaičius be metodo, EC bei palyginimo su sveikesne zona suteikia per mažai informacijos patikimai diagnozei.
Laistymo vandenį vertinkite atskirai
Jei įmanoma, ištirkite vandens pH, bendrą šarmingumą, EC, natrį, chloridus, kalcį, magnį ir bikarbonatus. Užrašykite, ar naudotas gręžinio, vandentiekio, talpos, lietaus vanduo arba jų mišinys, taip pat kuris šaltinis buvo naudojamas prasidedant simptomams.
Patvirtinkite istorija arba audinių tyrimu
Dabartinius rezultatus palyginkite su ankstesniais savo matavimais. Jei augalai vertingi, pažeidimas išplitęs, numatoma korekcija didelė arba duomenys prieštaringi, laboratorijai pateikite suporuotus terpės ir konkrečiai kultūrai tinkamus augalo audinių mėginius. Pakartotas matavimas yra saugesnis už skubią didelę intervenciją.
Vandens pH, šarmingumas ir druskingumas atsako skirtingai
Vandens pH apibūdina vieno mėginio momentinę rūgštinę ar šarminę reakciją. Šarmingumas parodo gebėjimą neutralizuoti rūgštį, taigi ir ilgalaikį potencialą po daugelio laistymų keisti šaknų zonos pH. EC apytikriai atspindi bendrą ištirpusių druskų kiekį. Šie rodikliai susiję, tačiau vienas kito nepakeičia.
Pavyzdžiui, gręžinio vandens pH gali atrodyti priimtinas, tačiau jame esantis didelis bikarbonatų kiekis palaipsniui kels nedidelio vazono substrato pH. Pirmasis matomas ženklas gali būti naujų lapų chlorozė. Kitame šiltnamyje per stipriai paruoštas trąšų tirpalas gali smarkiai padidinti EC, nors pH liks įprastose ribose. Tada augalas vysta net drėgnoje terpėje, nes didelė druskų koncentracija apsunkina vandens patekimą į šaknis.
Prieš bandydami smarkiai rūgštinti vandenį ar iš esmės keisti trąšų programą, užsakykite išsamų laistymo vandens tyrimą. Rūgštys, koncentruotos trąšos ir dozavimo įrangos pakeitimai nėra atsitiktinės korekcijos. Namų šiltnamyje paprastai saugiau apgalvotai pasirinkti trąšas, tinkamą vandens šaltinį ir laistymo ritmą, nei vaikytis vien vandens pH skaičių. Vandens istoriją vertinkite taip pat rimtai kaip trąšų etiketę.
- Vandens pH Momentinė vandens šaltinio rūgštinė arba šarminė reakcija.
- Šarmingumas Ilgalaikis spaudimas pH krypčiai, dažniausiai susijęs su bikarbonatais ir karbonatais.
- Vandens EC Į šiltnamį patenkančiame vandenyje esančios ištirpusios druskos prieš įmaišant trąšas.
- Šaknų zonos EC Druskų koncentracija aplink šaknis po bendro laistymo, tręšimo, garavimo, augalų vartojimo ir praplovimo poveikio.
Pradėkite nuo senų, jaunų lapų arba viso augalo
Elemento judrumas augale paaiškina, kodėl simptomų vieta gali susiaurinti paiešką. Judresnės maisto medžiagos, jų trūkstant, perkeliamos iš senesnių lapų į naują augimą, todėl pirmieji požymiai dažnai pasirodo apatinėje augalo dalyje. Mažiau judrių elementų augalas taip lengvai neperkelia, tad pirmiausia nukenčia jauni lapai, augimo viršūnės, žiedai ar vaisiai. Tai vertingas pradinis filtras, bet ne galutinė diagnozė.
Pirmiausia seni lapai
N · P · K · MgPirmiausia jauni lapai
Fe · Mn · Ca · B · S · ZnVisas augalas vienu metu
Šaknys · vanduo · druskos · temperatūra · kenkėjaiSeni lapai: įvertinkite azotą, fosforą, kalį ir magnį. Atskirkite vienodą blyškumą, tarpgyslinį geltonavimą ir pakraščių rudavimą. Tada patikrinkite, ar terpė nėra perdžiūvusi, permirkusi, sūri, šalta, o šaknys – susisukusios ar pažeistos.
Jauni lapai: įvertinkite geležį, manganą, kalcį, borą, sierą ir cinką. Apžiūrėkite augimo tašką: ar gyslos išlieka žalios, ar lapai deformuoti, trapūs arba neįprastai smulkūs. Patikrinkite, ar pH nenukrypo nuo konkrečiai kultūrai ir terpei tinkamos srities.
Visas augalas: prieš įvardydami vieną elementą įtarkite šaknų zonos arba mikroklimato įvykį. Staigus laistymo pokytis, karštis, vėsios naktys, prastas vėdinimas, pažeistos šaknys, aukštas EC, kenkėjai ar liga gali vienu metu pakeisti viso augalo būklę.
Perskaitykite vaizdą, tada jį patikrinkite
Šiuos klasikinius vaizdinius požymius verta pažinti, tačiau jie lieka tik hipotezėmis, kol nėra palyginti su pH, EC, šaknų būkle, drėgme ir pastarųjų savaičių sąlygomis šiltnamyje.
Judrūs makroelementai: pirmiausia kalba seni lapai
Azotas (N) Trūkstant azoto, senesni apatiniai lapai dažnai tampa tolygiai šviesiai žali ar geltoni, o augimas lėtėja. Vis dėlto azoto pasisavinimą taip pat riboja menka šviesa, šlapios šaknys, šalta terpė, šaknų ligos arba neveikianti trąšų dozavimo sistema.Fosforas (P) Trūkumas gali būti susijęs su lėtu augimu, tamsesne lapija ir rausvai violetiniais tonais, ypač kai šaknų zona vėsi. Vien violetinė spalva nėra patikima diagnozė.Kalis (K) Trūkumo požymiai dažnai prasideda senesnių lapų pakraščiuose: šie gelsta, vėliau ruduoja ir atrodo apdegę. Druskų perteklius gali sukelti labai panašų vaizdą, ypač po stipraus tręšimo arba kai šaknų zona nepakankamai praplaunama.
Antriniai elementai: svarbus pernešimas
Kalcis (Ca) Sutrikimai matomi jaunuose audiniuose: deformuojasi nauji lapai, apdega viršūnėlės, silpsta augimo taškai arba vaisiuose atsiranda fiziologinių pažeidimų. Dažnai tai yra ne paprasta kalcio stoka substrate, o jo pernešimo problema, susijusi su netolygia drėgme, permirkimu, silpnomis šaknimis, didele oro drėgme ar nepakankama transpiracija.Magnis (Mg) Trūkumas paprastai sukelia senesnių lapų tarpgyslinį geltonavimą, o gyslos išlieka pastebimai žalesnės.Siera (S) Jos trūkumas gali sukelti tolygesnį jauno augimo geltonavimą ir bendrą augimo sulėtėjimą. Vaizdas primena azoto stoką, tačiau pasirodo aukščiau, jaunesnėje augalo dalyje.
Žalios gyslos ir blyškus jaunas lapas
Geležis (Fe) Geležies neprieinamumas – dažnas šiltnamio vaizdas: jauni lapai gelsta, o smulkus gyslų tinklas išlieka žalias. Aukštas šaknų zonos pH, vėsi ir šlapia terpė, pažeistos šaknys bei didelis bikarbonatų kiekis gali sukelti šį požymį net tada, kai geležies terpėje pakanka.Manganas (Mn) Jo trūkumas taip pat gali sukelti jaunesnių lapų tarpgyslinę chlorozę, kartais su smulkiomis nekrozinėmis dėmelėmis. Kai pH pernelyg žemas, mangano prieinamumas gali pakrypti priešinga linkme ir padidinti toksiškumo riziką. Todėl vien lapo rašto nepakanka.
Deformuotos viršūnės ir kompaktiškas augimas reikalauja atsargumo
Boras (B) Trūkumas gali pažeisti augimo taškus, o jauni audiniai tampa trapūs ir deformuoti. Boro perteklius gali nudeginti lapų pakraščius, todėl jo nenaudokite profilaktiškai ar didelėmis savarankiškai parinktomis dozėmis.Cinkas (Zn) Trūkstant cinko gali formuotis smulkesni lapai, trumpėti tarpubambliai ir atsirasti naujo augimo tarpgyslinė chlorozė.Varis (Cu) Jo trūkumas retesnis, tačiau gali slopinti naują augimą ir bendrą augalo gyvybingumą. Mikroelementų atveju ypač vertingas laboratorinis patvirtinimas: saugios korekcijos ribos siauros, o vizualūs simptomai stipriai persidengia su kitų elementų, šaknų ir aplinkos problemomis.
Šeši apsimetėliai, keičiantys korekcijos pasirinkimą
Aukšto pH blokavimas
Koreguokite pH kryptį ir jos priežastį, o ne nuolat papildykite geležį. Lapinė geležies priemonė kartais trumpam pagerina spalvą, tačiau ji nesureguliuoja šarminės terpės ir nepašalina laistymo vandens bikarbonatų poveikio. Nepakeitus šaknų zonos sąlygų, simptomas gali grįžti.
Šlapios, oro stokojančios šaknys
Geltonavimas, vytimas, vangus augimas ir nemalonus terpės kvapas galimi net tada, kai elementų pakanka. Prieš vėl tręšdami atkurkite drenažą, oro tarpelius ir šaknų gyvybingumą, o laistymo ritmą derinkite prie kultūros bei sezono.
Šalta šaknų zona
Vėsios Lietuvos pavasario naktys, šaltos lysvės ir lėtai įšylantys dideli vazonai gali slopinti elementų pasisavinimą, sustiprinti violetinius tonus ar blyškumą. Šaknų aplinką šildykite palaipsniui. Koncentruotos trąšos neprivers šaltų šaknų veikti įprastai.
Druskų sankaupa
Pastebėję rudus pakraščius, sustojusį augimą, baltas apnašas ar vytimą drėgnoje terpėje, patikrinkite EC tuo pačiu metodu kaip anksčiau. Praplaukite tik tada, kai drenažas veikia tinkamai, o vėliau peržiūrėkite trąšų koncentraciją ir laistymą, kad sankaupa nesikartotų.
Kenkėjai arba ligos
Apžiūrėkite lapų apačią, stiebus ir šaknis: ieškokite voratinklių, lipnių išskyrų, pažeidimų su apvadais, minkštų audinių ar vietinio vytimo. Papildomos maisto medžiagos neišspręs vabzdžių, lapų ligos ar šaknų patogeno problemos.
Tikras trūkumas
Diagnozė įtikinamiausia, kai pasikartojantis, konkrečiai kultūrai būdingas simptomų raštas sutampa su mažu terpės ar audinių tyrimo rezultatu ir nepakankama tręšimo istorija. Tada trūkstamą elementą papildykite pamatuotai, pasirinkdami kultūrai bei auginimo būdui tinkamą priemonę.
Koreguokite lėtai, o kiekvienu veiksmu tikrinkite hipotezę
Saugi seka tokia: patvirtinkite problemą, pašalinkite jos priežastį, atsargiai papildykite tai, ko iš tiesų trūksta, ir stebėkite naują augimą. Nekeiskite pH, trąšų koncentracijos, laistymo dažnio ir temperatūros vienu metu – augalui pagerėjus nesuprasite, kas padėjo. Tiksliai prižiūrimoje erdvėje, tokioje kaip Klasikinis aliuminio šiltnamis paprasta rašytinė rutina padeda šiuos kintamuosius nuosekliai stebėti, palyginti ir valdyti.
Sujunkite kelis įrodymus
Patikrinkite simptomų vietą, pH, EC, šaknis, drėgmę, laistymo vandens savybes ir tręšimo užrašus. Kai augalai vertingi arba rezultatai prieštaringi, mėginius siųskite laboratorijai.
Atkurkite šaknų veiklą
Pagerinkite drenažą, pakoreguokite laistymą, palaipsniui sušildykite šaltą terpę, sumažinkite šarminio vandens įtaką arba spręskite druskų ir ligų problemą. Pirmiausia turi veikti šaknys, tik tada jos galės pasisavinti elementus.
Atlikite vieną pamatuotą pakeitimą
Visavertes konkrečiai kultūrai tinkamas trąšas arba tikslinį elemento šaltinį naudokite tik tada, kai pasirinkimą pagrindžia įrodymai. Laikykitės etiketės ir tyrimo rekomendacijų. Nedvigubinkite dozės tikėdamiesi greičiau sugrąžinti lapams žalią spalvą.
Stebėkite naują augimą
Seni pažeisti audiniai dažnai nebeatsistato visiškai. Nufotografuokite augalą, pažymėkite stebimą lapą ir per kitas dienas ar savaites vertinkite, ar nauji lapai auga normalūs ir simptomas nustojo plisti.
Norėdami pakelti pH jau augančioje kultūroje vadovaukitės terpės gamintojo arba laboratorijos rekomendacija. Kalkinės medžiagos veikia palaipsniui, o tolygiai įmaišyti jas paprasčiausia dar prieš sodinant. Norėdami sumažinti pH pirmiausia nustatykite, ar jį aukštyn stumia vandens šarmingumas, trąšų reakcija, ar netinkamas substratas. Stiprios rūgštys ir jų dozavimas reikalauja žinių, apsaugos bei tikslių skaičiavimų. Namų šiltnamyje saugiau rinktis tinkamesnes trąšas ar vandens šaltinį ir atlikti mažus, patikrintus pakeitimus, o ne agresyviai rūgštinti terpę pagal bendrą internetinę normą.
Nenaudokite staigios pH korekcijos kaip diagnozės pakaitalo. Jei augalas gelsta dėl permirkusių šaknų, be reikalo parūgštinta terpė gali sukelti dar didesnį stresą. Druskų pažeistą šaknų sistemą taip pat gali pabloginti nauja stipri trąšų dozė. Kiekviena priemonė turi šalinti pamatuotą priežastį. Po jos dar kartą ištirkite terpę arba stebėkite naują augimą ir tik tada spręskite dėl kito žingsnio. Lapinis maitinimas gali būti laikina pagalba, bet ne šaknų zonos gydymo pakaitalas.
Saugokite nuo problemų visus įrodymus laikydami kartu
Daugumą namų šiltnamio mitybos problemų lengviau suprasti, kai matoma visa rutina. Užrašykite kiekvieną trąšų ar vandens šaltinio pakeitimą, neįprastai karštą dieną, šaltą naktį, persodinimą ir intensyvų genėjimą. Pažymėkite ir ligas, kenkėjus bei šaknų būklę. Tikslas nėra sudėtingas laboratorinis žurnalas – reikia įrašo, padedančio atskirti palaipsniui kintančią šaknų zoną nuo vienkartinio streso.
Dirvos lysves verta ištirti prieš pagrindinį sezoną, o intensyviai daug metų naudojamoje dengtoje erdvėje tyrimus kartoti reguliariai. Vazonams ir auginimo maišams pasirinkite vienodą pH bei EC tikrinimo dieną ir tą patį metodą aktyvaus augimo metu. Rodmenų seka yra vertingesnė už vieną pavienį skaičių, ypač mažuose vazonuose, kuriuose šaknų sąlygos keičiasi greitai. Papildomai tirti verta atsiradus simptomams, pakeitus tręšimą ir prieš didelę pH korekciją.
Lysves, takus ir laistymą organizuokite taip, kad kiekvieną kultūrų grupę galėtumėte sąmoningai stebėti bei laistyti. Aiškią darbo aplinką padeda kurti Klasikinis aliuminio šiltnamis o skirtingus erdvės ir konstrukcijos pasirinkimus leidžia palyginti Bloomcabin stiklinių šiltnamių kolekciją Tinkamas priėjimas prie augalų, vandens ir vėdinimo leidžia anksčiau pastebėti pokyčius, tiksliau imti mėginius ir nuosekliau valdyti drėgmę.
Klausimai apie šiltnamio pH ir trūkumus
Koks turėtų būti šiltnamio dirvos pH?
Vieno skaičiaus visiems šiltnamiams nėra. Daugeliui daržovių mineralinės dirvos lysvėje dažnai siekiama silpnai rūgščios ar beveik neutralios reakcijos, tačiau bedirvių vazoninių substratų tikslai gali būti kitokie. Tinkamas diapazonas priklauso nuo kultūros, terpės, tręšimo programos ir laboratorinio metodo. Vadovaukitės konkrečios kultūros bei tyrimo rekomendacija, o ne universalia diagrama, ir visada matuokite tuo pačiu metodu.
Ar aukštas pH gali sukelti geležies trūkumą ją papildžius?
Taip. Geležies terpėje gali būti, tačiau šaknys jos nepasieks dėl per aukšto pH, šalčio, permirkimo, pažeidimų arba vandens bikarbonatų poveikio. Ilgalaikį rezultatą suteikia šaknų zonos priežasties korekcija, o ne nuolatinės papildomos geležies dozės.
Ar parudavus lapų galiukams visada reikia praplauti substratą?
Ne. Rudus galiukus gali sukelti druskos, vandens trūkumas, netolygus laistymas, šaknų pažeidimas, trąšų tirpalo patekimas ant lapų ar liga. Pirmiausia patikrinkite EC ir drenažą. Jei EC aukštas, o vanduo gali laisvai nutekėti, pamatuotas praplovimas gali tikti. Po to būtina pašalinti sankaupos priežastį – pakoreguoti trąšų koncentraciją ir laistymo praktiką.
Kodėl pomidorų lapai gelsta, nors tyrimas rodo esant elementų?
Elementų buvimas terpėje neįrodo, kad šaknys gali juos pasisavinti. Patikrinkite pH, drėgmę, EC, šaknų sveikatą, temperatūrą ir kenkėjus. Nuosekliam pomidorų auginimui svarbi ir lengvai valdoma aplinka, kurią suteikia Klasikinis aliuminio šiltnamis.
Ar lapinis maitinimas išsprendžia šiltnamio augalų trūkumą?
Kai kurių elementų, ypač mikroelementų, atveju jis gali suteikti trumpalaikę pagalbą ir greičiau sušvelninti simptomą. Tačiau lapinis maitinimas neištaiso aukšto pH, prasto šaknų vėdinimo, druskų sankaupos ar pažeistų šaknų. Laikykite jį laikinu tiltu, kol šalinama tikroji šaknų zonos priežastis, o ne galutiniu diagnozės patvirtinimu.
Šiame vadove naudoti techniniai šaltiniai
Daugiau iš Bloomcabin: Bloomcabin vandens taupymo šiltnamyje gide · Bloomcabin šiltnamio užuolaidų ir šešėliavimo apžvalgoje · šiltnamio pasirinkimo ir įrengimo vadovą
- LAMMC – dirvožemio agrocheminių savybių stebėjimo tyrimai
- University of New Hampshire Extension – šiltnamio mitybos problemų diagnostika
- Penn State Extension – laistymo vandens tyrimų rezultatų aiškinimas
- University of Minnesota Extension – dirvožemis ir mityba dengtuose tuneliuose
- University of Delaware Extension – dekoratyvinių augalų elementų trūkumų nustatymas
- Oklahoma State University Extension – geležies trūkumo nustatymas ir korekcija
Prieš koreguodami lapo spalvą, užrašykite jos priežastį
Klasikinis aliuminio šiltnamis
Planuodami pirmąjį sezoną taip pat apžiūrėkite visą Bloomcabin Bloomcabin stiklinių šiltnamių kolekciją ir kurkite auginimo erdvę, kurioje nuoseklūs stebėjimai virsta pakartojamais rezultatais.