Pergolos tvirtinimas prie iš išorės apšiltintos sienos

PERGOLOS MONTAVIMAS
Pergolos tvirtinimo vietoje matomas tinkas ar kita fasado apdaila neatskleidžia visos sienos sandaros. Už apdailos gali būti šilumos izoliacija, ertmė ir skirtingos paskirties konstrukciniai sluoksniai. Todėl sieninės pergolos negalima projektuoti taip, lyg laikiklis remtųsi į vienalytę sieną. Patikimas sprendimas prasideda nuo faktinės fasado sandaros nustatymo ir konkretaus modelio tvirtinimo duomenų, o ne nuo universalaus tvirtinimo elemento paieškos.

Šiltinimo sluoksnis nėra laikantysis tvirtinimo pagrindas
Fasado šiltinimo medžiaga, armuojamasis sluoksnis ir tinkas paprastai neatlieka pergolos atramos funkcijos. Jie skirti fasadui šiltinti ir apsaugoti, o ne koncentruotoms jėgoms perduoti per mažą laikiklio plotą. Jei laikiklis remiasi į suspaudžiamą šiltinimą, apkrova gali jį deformuoti; vėjas tuo pat metu gali veikti rėmą ir jungtį keliomis kryptimis. Tinko įtrūkimas, laikiklio pasislinkimas ar sandariklio plyšimas būtų pažeidimo požymis, o ne būdas patikrinti mazgo tvirtumą. Apkrovų perdavimo kelias turi tęstis iki patikrintos laikančiosios sienos ar kitos konstrukcinės atramos. Net kietas fasado paviršius neparodo, kas yra už jo. Vertinant pasiūlymą svarbu atskirti laikiklio sąlytį su apdaila nuo jo konstrukcinės atramos: vizualiai prigludusi detalė dar nebūtinai remiasi ten, kur numatyta projekte. Taip pat negalima laikyti patikimumo įrodymu to, kad iš karto po montavimo nematyti deformacijų. Jungties tinkamumas turi būti pagrįstas prieš ją apkraunant, o ne sprendžiamas pagal pirmųjų naudojimo dienų įspūdį.
Pavadinimas Bloomcabin sieninė pergolė nusako gaminio tipą, bet nepatvirtina, kad konkretaus pastato siena tinka šio modelio tvirtinimui. Reikia palyginti gaminio duomenis su tikrąja sienos medžiaga, jos būkle, šiltinimo storiu ir numatyta vieta. Vien apdailos išvaizda neatskleidžia nei laikančiojo pagrindo, nei jo gebėjimo perimti apkrovas. Net anksčiau įrengtų stogelių ar markizių tvirtinimo taškai savaime neįrodo, kad pergolos jungtis bus tinkama: skiriasi konstrukcijos ir apkrovų kelias. Šiltinimo storis taip pat svarbus, nes nuo jo priklauso atstumas tarp laikiklio ir konstrukcinės atramos.
Kaip nustatyti sienos konstrukciją už fasado
Sienos sandarą pirmiausia tikrinkite pagal pastato brėžinius, fasado šiltinimo ar renovacijos dokumentus ir informaciją apie anksčiau atliktus darbus. Naudingi duomenys apie sienos tipą, šiltinimo medžiagą bei storį, taip pat nuotraukos, darytos prieš uždengiant konstrukciją. Jei dokumentuose pateiktas tik bendras pastato planas, kreipkitės į fasado darbus atlikusį rangovą arba pastato techninį prižiūrėtoją ir paprašykite konkrečios sienos aprašo. Svarbu vertinti būtent numatytą pergolos vietą: skirtingose fasado dalyse konstrukcija ar ankstesni pataisymai gali skirtis. Prie kiekvieno dokumento pažymėkite jo datą ir tai, ar jis rodo projektuotą, ar faktiškai įrengtą konstrukciją. Pirminis projektas gali neapimti vėlesnio papildomo šiltinimo, užmūrytų angų ar pakeistos apdailos. Jei turimi šaltiniai prieštarauja vienas kitam, perduokite specialistui abu, užuot pasirinkę patogesnį variantą. Nuotraukas susiekite su konkrečia fasado vieta: bendras namo vaizdas ir nežinomos sienos atidengimo nuotrauka nėra lygiaverčiai įrodymai.
Skirtingai vertinamas betonas, pilnavidurės ar tuščiavidurės plytos ir blokai, karkasinė siena ar daugiasluoksnė konstrukcija. Net panašiai atrodantis mūras gali skirtis tuštumomis, siūlėmis ir pagrindo būkle. Jei sienoje yra įtrūkimų, drėgmės pėdsakų ar senų taisymų, tai taip pat nurodykite. Pasirinktą modelį, pavyzdžiui, Bloomcabin Pergolė, tiksliai įvardykite specialistui, kad sienos tyrimas būtų siejamas su numatoma konstrukcija ir jos atramų vietomis. Jei duomenų nepakanka, papildomo tyrimo vietą ir būdą turėtų parinkti konstrukcijų projektuotojas ar jo nurodytas specialistas. Savo nuožiūra išgręžta bandomoji skylė gali pažeisti fasadą ir neatskleisti visos tvirtinimui svarbios sienos sandaros.
Fasado sluoksnius reikia aprašyti tiksliai
Fasado sandarą aprašykite nuo išorės į vidų: apdailą, armuojamąjį sluoksnį, šiltinimo medžiagą ir jos storį, klijų ar tvirtinimo sluoksnį, ertmę ar vėjo izoliaciją, jei jų yra, ir galiausiai laikančiąją konstrukciją. Ne kiekviename fasade bus visi šie sluoksniai. Tinkuota šiltinimo sistema ir ant karkaso tvirtinama ar vėdinama apdaila nėra tas pats sprendinys, todėl negalima vieno fasado detalės tiesiog perkelti kitam. Užrašykite patvirtintus duomenis, o nežinomus pažymėkite atskirai. Nuotraukos iš šiltinimo darbų gali padėti, jei jose matyti būtent tvirtinimo vieta. Atskirkite bendrą fasado storį nuo šiltinimo storio: matomas atstumas iki sienos gali apimti ir oro tarpą, apdailos karkasą ar kitus sluoksnius. Apdailos plokštė, plytų apdailos sluoksnis ar fasado karkasas neturėtų būti automatiškai laikomi pergolos atrama. Jų paskirtį ir ryšį su laikančiąja konstrukcija reikia nustatyti atskirai. Šis skirtumas ypač svarbus, kai išorinė apdaila atrodo tvirta, tačiau jos tvirtinimai buvo numatyti tik pačiam fasadui.
Sluoksnių aprašas padeda įvertinti atstumą iki konstrukcinio pagrindo ir tai, kokias fasado dalis reikės apsaugoti. Tačiau vien jo neužtenka tvirtinimo elementui parinkti. Jei svarstomas sieninės „Bloomcabin“ pergolės modelis, fasado pjūvį susiekite su numatomu laikiklio aukščiu ir vieta. Pažymėkite artimiausius langų bei durų kraštus, pastato kampus ir fasado siūles. Svarbus ne tik vaizdas iš priekio, bet ir jungties padėtis sienos pjūvyje, nes apdailos plokštuma gali nesutapti su konstrukcinio pagrindo plokštuma. Specialistas pagal šiuos duomenis numato jungties, galimo atidengimo ir sandarinimo vietas. Jei sprendiniui reikia laikinai nuimti apdailos dalį, jos atkūrimo apimtį verta suderinti dar planuojant darbus.
Apkrovų vertinimui būtini konkretaus modelio duomenys
Jungties projektavimas prasideda nuo jėgų, veikiančių visą pergolą ir jos tvirtinimo taškus, įvertinimo. Reikia atsižvelgti į konstrukcijos svorį, vėjo slėgį ir siurbimą, šoninį poveikį, o pagal konkretų gaminį ir jo naudojimo ribas – į kitus poveikius. Vėjas gali ne tik spausti konstrukciją prie pastato, bet ir kelti jos išorinę dalį, sukti rėmą ar traukti jungtį nuo sienos. Sniego poveikio reikšmė taip pat priklauso nuo konkretaus konstrukcijos sprendinio. Todėl vien vertikalios apkrovos arba laikiklio išvaizdos nepakanka tvirtumui įvertinti.
Projektuotojui reikalingi tikslaus modelio brėžiniai, atramų išdėstymas, numatoma montavimo vieta ir gamintojo nurodyti apribojimai. Matmenys, komplektacija ir atramų padėtis gali keisti jėgų pasiskirstymą, todėl panašaus kito gaminio duomenys nėra tinkamas pakaitalas. Jei svarstoma Bloomcabin bioklimatinė pergolė, pateikite būtent šio modelio informaciją ir, jei jos trūksta, paprašykite gamintojo montavimo bei tvirtinimo duomenų. Įvertinama ir aplinka: atvira vieta, pastato kampas ar užuovėja gali reikšmingai keisti vėjo poveikį. Užklausoje nurodykite ne tik modelio pavadinimą, bet ir pasirinktą jo variantą bei numatomus papildomus elementus. Jei gamintojas pateikia atramoms tenkančių jėgų duomenis, projektuotojas turi patikrinti, kokiai konfigūracijai ir sąlygoms jie skirti. Bendras leistinos apkrovos aprašas nebūtinai nusako jėgas kiekviename sieniniame laikiklyje. Būsimi uždengimai ar kiti pakeitimai taip pat turi būti aptarti, nes jų negalima laikyti nereikšmingais vien dėl nedidelio svorio. Tvirtinimo elementų parinkimą turi pagrįsti projektas, o ne universali lentelė.

Apkrovų perdavimas per šiltinimo sluoksnį
Šiltinimas atskiria pergolos laikiklį nuo laikančiosios sienos. Jungties sprendinys turi perduoti jėgas per šį atstumą neapkraudamas šiltinimo kaip konstrukcinės atramos. Tarpiklio ar atraminės detalės dydis, padėtis, medžiaga ir atramos plotas priklauso nuo sienos bei pasirinkto modelio. Jų negalima parinkti vien sudėjus šiltinimo storį ir pridėjus atsargą. Kuo toliau laikiklis nuo konstrukcinio pagrindo, tuo svarbiau įvertinti jungties lenkimą ir apkrovų pasiskirstymą. Tai projektuojamo mazgo, o ne universalaus varžto pasirinkimo klausimas. Jungtį reikia vertinti kaip susijusių detalių visumą: laikiklį, per fasado sluoksnius einančią dalį ir jos tvirtinimą laikančiojoje konstrukcijoje. Vienai detalei pateikti techniniai duomenys savaime neapibūdina viso mazgo. Projektuotojui svarbu, ar pasirinktos dalys numatytos veikti kartu, kokiam pagrindui jos skirtos ir kokios jų naudojimo sąlygos. Net tinkamai parinktas tvirtinimo elementas nepašalina netinkamos atraminės detalės ar nesuderintos jungties geometrijos problemos.
Projektuotojas turi patikrinti, ar apkrovos nebus perduodamos per tinką ar šiltinimą, ar jungties deformacijos priimtinos ir ar ji dera su modelio numatytomis tvirtinimo vietomis. Brėžinyje turi būti nurodyta detalės padėtis, atstumas iki konstrukcinio pagrindo ir leidžiami montavimo nuokrypiai. „Bloomcabin Pergolės“ gaminio puslapis padeda tiksliai įvardyti pasirinktą gaminį užklausoje, tačiau jungčiai projektuoti reikalingi jo techniniai dokumentai. Faktinį šiltinimo storį reikia sutikrinti su vietos apžiūros duomenimis. Jei fasado paviršius nelygus, jo negalima savavališkai išlyginti papildomomis neprojekte numatytomis detalėmis. Toks pakeitimas gali pakeisti atramos padėtį ir jungties darbą. Gamintojo numatytos jungties pakeitimą iš anksto suderinkite su gamintoju ir projektuotoju.
Jungtis neturi pažeisti fasado sandarumo
Jungtis kerta fasado sluoksnius, todėl reikia numatyti, kaip po montavimo siena bus apsaugota nuo lietaus ir vėjo varomos drėgmės. Tvirtinimo vieta neturi tapti tarpu, kuriuo vanduo patenka už apdailos ar į šiltinimą. Sandarinimo sprendinys turi derėti su konkrečia fasado sistema, apdaila ir jungties geometrija; vien matomos laikiklio briaunos užtepimas nėra universalus sprendinys. Taip pat svarbu nepažeisti vandens nutekėjimo kelio ir fasado deformacinių siūlių. Vertinti reikia ne tik pavienę tvirtinimo vietą, bet ir virš jos esančią pergolos bei sienos sandūrą: vanduo gali pasiekti jungtį nuo aukščiau esančių paviršių. Konstrukcinio laikiklio ir lietaus apsaugos funkcijos nėra tapačios, todėl vien tvirtas laikiklis sandarumo neužtikrina. Fasado specialistas turi numatyti, kaip sandarinimo detalė prisijungs prie esamų apsauginių sluoksnių ir atsižvelgs į galimus konstrukcijų poslinkius. Iš anksto aptarkite ir priežiūrą: ar sandarinimo vieta liks matoma, ar ją bus galima apžiūrėti nenuimant didelės apdailos dalies.
Per šiltinimą einanti jungtis gali sudaryti šilumos tiltelį, todėl projektuotojas turi įvertinti ir šį aspektą, nepamiršdamas konstrukcinės jungties paskirties. Negalima spręsti apie šilumos tiltelio sumažinimą vien iš to, kad detalėje yra plastikinė ar kita mažiau šilumai laidi dalis: svarbus visas mazgas ir jo ryšys su siena. Fasado specialistas gali paaiškinti, kokie apsauginių sluoksnių atkūrimo sprendiniai dera su esama sistema. Jei užklausa skirta sieniniam „Bloomcabin“ modeliui, pateikite ir fasado duomenis, kad būtų vertinama visa sandara. Darbų dokumentuose turi būti aišku, kas įrengia konstrukcinį tvirtinimą, kas atkuria fasado sluoksnius ir kas patikrina užbaigtą sandūrą. Taip pat suderinkite, kuriuo darbų etapu tikrinamos vėliau uždengiamos vietos. Tai padeda išvengti situacijos, kai sandarinimą kiekvienas darbų vykdytojas palieka kitam.
Sienos ir atramų apkrovas vertinkite kartu
Sieninis laikiklis nebūtinai perima visą pergolos apkrovą. Kai kurių konstrukcijų schemose numatytos papildomos atramos, o kitų sprendiniai gali būti kitokie; tai turi parodyti konkretaus modelio brėžiniai. Projektuotojas vertina, kokia jėgų dalis tenka sienai, o kokia – kitoms atramoms, ir ar jas galima įrengti numatytose vietose. Negalima savavališkai perkelti atramos, jos atsisakyti ar reikalauti, kad sieninis mazgas perimtų kitokią apkrovų dalį nei numatyta. Taip pat reikia sutikrinti, ar rėmo geometrija leidžia konstrukciją surinkti jos neiškreipiant.
Jei papildomos atramos remiasi į terasą, reikia patikrinti, kas yra po jos paviršiaus danga: plytelė ar kita apdaila savaime neparodo laikančiojo pagrindo. Nors tai atskiras klausimas, atsakymas gali pakeisti ir sieninei jungčiai tenkančias apkrovas. Jei svarstote pasirinktą „Bloomcabin“ gaminį, paprašykite jo leidžiamo atramų išdėstymo ir montavimo schemos. Plane kartu parodykite sieninius laikiklius, kitas atramas ir jų pagrindus, kad būtų matoma visa atramų sistema. Esama terasos plokštė, jos kraštas ar anksčiau įrengtas pamatas neturėtų būti laikomi tinkamais vien todėl, kad yra patogioje vietoje. Jų panaudojimą turi įvertinti projektuotojas pagal turimus konstrukcijos duomenis ir būklę. Jei numatomi nauji pagrindai, jų vietą derinkite su požeminėmis komunikacijomis ir kitomis kliūtimis. Jei sieninė atrama netinka, jos apkrovų negalima tiesiog perkelti į didesnę ar sunkesnę atramą be projekto. Keičiasi visa konstrukcijos atrėmimo schema, o ne tik viena detalė.
Kokius duomenis turi pateikti tvirtinimo brėžinys
Tvirtinimo brėžinyje turi būti galima atsekti apkrovų perdavimo kelią nuo pergolos rėmo iki laikančiojo pagrindo. Jame nurodomas konkretus modelis, tvirtinimo vietos, jungties tipas, atstumas per šiltinimą, reikalavimai sienos pagrindui ir pagal projektą nustatyti matmenys. Brėžinys turi derėti su fasado sandarinimo detale: viename dokumente neturėtų būti numatyta vieta, kuri kitame uždengiama arba trukdo vandeniui nutekėti. Tvirtinimo vietas turi būti įmanoma susieti su aiškiais pastato atskaitos taškais, o sienos pjūvyje turi matytis, į kurį sluoksnį perduodamos apkrovos. Prie dokumento nurodoma jo versija ir pagrindiniai duomenys, kuriais remiantis sprendinys parengtas. Jei pagrindo savybes dar reikia patvirtinti, turi būti aišku, kokia patikra būtina prieš montavimą. Vien pastaba, kad matmenis reikia tikrinti vietoje, nepakeičia trūkstamo sienos įvertinimo. Taip pat apibrėžiama, kas priima sprendimą radus kitokią sandarą. Pasikeitus faktiniams duomenims, sprendinys peržiūrimas prieš tęsiant darbus.
Prašykite dokumentų, kuriuos galėtų įvertinti projektuotojas ir montuotojas, o ne vien bendro vaizdo ar žodinio paaiškinimo. Jei pasirinktas bioklimatinės „Bloomcabin“ pergolės modelis, gamintojo montavimo informaciją reikia atskirti nuo konkrečiam pastatui parengto tvirtinimo sprendinio. Pirmoji aprašo gaminį, antrasis susieja jį su patikrinta siena ir fasadu. Prieš darbus patikrinkite, ar montavimo komanda turi naujausią suderintą dokumentų versiją. Jei pakeista laikiklio vieta, detalė ar fasado atkūrimo būdas, pakeitimas turi atsispindėti ir susijusiuose dokumentuose. Taip nelieka dviejų skirtingų schemų, pagal kurias atskirai dirbtų konstrukciją montuojantis ir fasadą tvarkantis rangovas.

Kada verta svarstyti laisvai stovinčią pergolą
Jei nepavyksta nustatyti laikančiojo pagrindo, siena yra pažeista, fasado sistemos duomenų trūksta arba pasirinktoje vietoje trukdo angos ir siūlės, jungties nereikėtų parinkti pagal spėjimą. Pirmiausia galima užsakyti papildomą sienos ir fasado įvertinimą. Jis gali parodyti, kad tvirtinimo vietą verta keisti, arba kad numatytoje vietoje nėra patikimo pagrindo. Svarbu atskirti neaiškumą nuo galutinės išvados: nežinoma sienos sandara neįrodo, kad tvirtinti galima, bet savaime neįrodo ir to, kad pergolos įrengti neįmanoma. Sprendimą lemia patikrinti duomenys.
Viena iš galimybių – įvertinti laisvai stovinčią pergolą, kurios atramos perduoda apkrovas į suprojektuotus pagrindus, o ne į apšiltintą sieną. Tai nėra automatinis pakaitalas: reikia patikrinti, ar pasirinkto modelio dokumentai leidžia tokį išdėstymą, ar atramos netrukdys judėjimui, durų atvėrimui ir vandens nuvedimui. Taip pat atskirai projektuojami atramų pagrindai pagal vietos sąlygas; vieno visiems objektams tinkamo dydžio nėra. Nereikėtų manyti, kad sieninis modelis savaime gali būti montuojamas kitaip, nei numatyta jo dokumentuose. Net ir konstrukciškai nepriklausomai pergolai, pastatytai arti namo, gali reikėti atskiro lietaus apsaugos sprendinio ties siena. Tokia sandūra neturėtų nepastebimai virsti konstrukcine jungtimi, jei apkrovų perdavimas į pastatą nenumatytas. Lygindami variantus įvertinkite ir papildomų atramų užimamą vietą, atstumą iki fasado bei galimybę jį prižiūrėti. Kartais pakeista pergolos padėtis išsprendžia daugiau kliūčių nei sudėtingesnis sieninis mazgas, tačiau tai galima nuspręsti tik pagal vietos planą ir pasirinkto gaminio dokumentus.
Kokią informaciją surinkti prieš montavimą
Prieš pirkimo ar montavimo užklausą surinkite pasirinkto pergolos modelio pavadinimą ir turimus brėžinius, numatomą montavimo vietą, apytikslius matmenis, fasado atnaujinimo dokumentus bei nuotraukas. Pažymėkite langus, duris, sienų kampus, latakus, siūles ir vietas, kurių negalima uždengti ar pažeisti. Jei žinote apie sienoje esančias komunikacijas, taip pat jas nurodykite. Nežinomus duomenis aiškiai įvardykite kaip nežinomus, o ne pateikite spėjimą kaip faktą. Tada kreipkitės į gamintoją ar pardavėją dėl konkretaus modelio informacijos ir į konstrukcijų projektuotoją dėl sienos bei jungties įvertinimo. Prašydami darbų pasiūlymo išsiaiškinkite jo apimtį: ar numatyta vietos apžiūra, reikalingi tyrimai, individualus jungties projektavimas, fasado atkūrimas ir užbaigtų darbų dokumentavimas. Šios užduotys nėra savaime įtrauktos vien dėl to, kad pasiūlyme parašyta „montavimas“. Skirtingus pasiūlymus prasminga lyginti tik tada, kai aišku, kokius darbus ir atsakomybę kiekvienas apima. Neužbaigtą techninį sprendinį geriau įvardyti kaip dar tikslinamą, o ne laikyti sutartu montavimo planu.
Montavimo komanda turėtų dirbti pagal tai vietai parengtą ir patvirtintą brėžinį, o ne improvizuoti pagal bendrą schemą. Jei apžiūrint fasadą ar montuojant randamas kitoks sienos pagrindas, ertmė, pažeidimas arba nesutampantys sluoksniai, sprendinį reikia tikslinti su projektuotoju prieš tęsiant darbus. Prieš uždengiant jungties vietą naudinga nuotraukomis užfiksuoti faktinį montavimą, o perduodant darbus išsaugoti brėžinius ir informaciją apie sandarinimo sprendinį. Vėliau tvirtinimo vietą apžiūrėkite pagal gamintojo priežiūros nurodymus. Pastebėję įtrūkimų, atsiklijavimo ar drėgmės požymių, kreipkitės į specialistą, o ne bandykite juos paslėpti nauju sandariklio sluoksniu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar pergolą galima tvirtinti prie iš išorės apšiltintos sienos?
Kartais, tačiau vien fasado tipo tam nuspręsti nepakanka. Šiltinimo sluoksnis nėra konstrukcinė atrama, todėl apkrovų perdavimo kelias turi būti suprojektuotas iki patikrintos laikančiosios konstrukcijos. Taip pat reikia įvertinti konkretaus pergolos modelio duomenis ir suderinti, kaip bus išsaugotas fasado sandarumas.
Kaip sužinoti, kokia siena yra po apšiltinimu?
Pirmiausia peržiūrėkite pastato ir fasado atnaujinimo dokumentus, o prireikus kreipkitės į fasado darbus atlikusį rangovą ar pastato techninį prižiūrėtoją. Jei duomenų nepakanka, sienos tyrimo vietą ir būdą turėtų parinkti specialistas. Bandomoji skylė, išgręžta savo nuožiūra, nėra patikimas visos konstrukcijos patikros būdas.
Ar ilgesnis tvirtinimo elementas išsprendžia problemą?
Ne savaime. Vien ilgis neparodo, ar elementas tinka konkrečiam sienos pagrindui, kaip jis perduos jėgas ir ar jungtis nesuspaus šiltinimo. Didesnis atstumas tarp laikiklio ir laikančiosios sienos taip pat turi įtakos jungties elgsenai. Sprendinį reikia pagrįsti brėžiniais ir faktiniais sienos duomenimis.
Ar pakanka sandarikliu užtepti vietą aplink laikiklį?
Ne visada. Vandens apsaugos detalė turi derėti su konkrečia fasado sistema, jungties geometrija ir vandens nutekėjimo keliu. Matomas sandariklio sluoksnis savaime neparodo, ar drėgmė nepateks už apdailos. Sandarinimo sprendinį reikia suderinti su fasado specialistu prieš montuojant.
Ką pateikti prieš rengiant tvirtinimo brėžinius?
Nurodykite tikslų pergolos modelį ir pateikite turimus jo brėžinius, fasado bei sienos konstrukcijos dokumentus, nuotraukas ir numatomą montavimo vietą. Pažymėkite langus, duris, kampus, fasado siūles ir žinomas komunikacijas. Nežinomus duomenis įvardykite kaip nežinomus, o ne kaip patvirtintus.
Patikimas tvirtinimas prie iš išorės apšiltintos sienos prasideda nuo aiškaus apkrovų perdavimo kelio iki laikančiosios konstrukcijos. Tam reikia tiksliai nustatyti fasado sluoksnius, įvertinti pasirinkto modelio duomenis ir suderinti jungtį su fasado sandarumo sprendiniu. Jei sienos sandaros nustatyti nepavyksta, pagal spėjimą parinkti jungties negalima – pirmiausia būtinas vietos įvertinimas.