Atskiros laistymo zonos vazonams ir šiltnamio lysvėms

Šiltnamio laistymas
Vazonų substratas ir šiltnamio lysvių dirvožemis dažnai džiūsta nevienodu tempu. Vazonuose drėgmės atsarga priklauso nuo indo talpos ir substrato sudėties, o lysvėse jos pasiskirstymą lemia dirvožemio gylis, tekstūra ir sodinimo tankumas. Jei abi grupės laistomos vienodai, vienų augalų šaknims gali trūkti vandens, o kitų – per ilgai likti šlapioje žemėje. Atskirai valdomos zonos leidžia kiekvienai grupei parinkti tinkamą laistymo dažnį ir trukmę, o grafiką koreguoti pagal drėgmę šaknų gylyje.

Kodėl vazonams ir lysvėms reikia skirtingų grafikų
Vazono ir lysvės šaknų zona skiriasi pirmiausia jai prieinamu tūriu. Vazone substrato kiekį riboja indas, o drėgmė gali pasišalinti per drenažo angas; kiek laiko mišinys išlieka drėgnas, priklauso nuo vazono dydžio, substrato sudėties ir šaknų užimtos vietos. Lysvėje šaknys gali naudotis didesniu dirvožemio sluoksniu, tačiau paviršius ir gilesnė dalis nebūtinai džiūsta vienodai. Todėl ta pati laistymo trukmė nesukuria tokios pačios drėgmės atsargos: mažas vazonas gali greitai prarasti drėgmę, o lysvėje po sudrėkusiu paviršiumi šaknų zona dar gali likti sausa.
Bendras grafikas tinka tik panašiai džiūstančioms augalų grupėms. Jei programa pritaikyta mažiems vazonams, lysvė gali būti laistoma dar neišnaudojus ankstesnės drėgmės atsargos; jei programa sudaryta lysvei, vazonams tarpas tarp laistymų gali būti per ilgas. Čia svarbu atskirti du nustatymus: dažnis nusako, kada vandens tiekiama iš naujo, o trukmė kartu su tiekimo greičiu lemia vieno laistymo metu gaunamą kiekį. Vien sutrumpinus bendrą paleidimą ne visada pavyks suderinti abiejų grupių poreikius. Atskira zona leidžia vienai grupei keisti dažnį, nekeičiant kitos režimo. Renkantis erdvų šiltnamį, verta numatyti ne tik lysvių vietas, bet ir atskirai valdomą vazonų grupę. Didesnėje auginimo erdvėje augalai nebūtinai sudaro vieną vienodai džiūstantį plotą. Pavyzdžiui, dalį sezono lysvės gali būti apsodintos, o kitur stovėti jauni augalai induose. Zonų paskirtis – atskirti tokius poreikius, o ne vien padalyti šiltnamį į vienodo dydžio dalis. Todėl bendras šiltnamio plotas yra išplanavimo orientyras, bet ne laistymo grafiko pagrindas.
Kaip suskirstyti augalus į laistymo zonas
Zonas sudarykite ne pagal augalų rūšių sąrašą, o pagal sąlygas, dėl kurių jų šaknų zona džiūsta skirtingai. Vazonams svarbūs indo tūris ir substratas, o lysvėms – dirvožemio tipas, sluoksnio gylis ir lysvės plotis. Palyginkite ir vietą: ar augalai gauna daugiau saulės, ar yra arčiau angos, ar lapija užstoja gretimus augalus. Taip pat atkreipkite dėmesį į augimo tarpsnį. Ką tik pasodintas augalas ir tankiai suaugęs plotas gali nevienodai naudoti vandenį, todėl skirtingų grupių reakciją verta stebėti atskirai.
Pradėti galima nuo dviejų grupių – vazonų ir lysvių – ir tik vėliau nuspręsti, ar reikia smulkesnio padalijimo. Sudarykite trumpą zonų aprašą: kokie indai ar lysvės jai priklauso, koks jų substratas arba dirvožemis ir kuriose vietose tikrinsite drėgmę. Vazonų grupę apibūdinkite pagal realiai panašias sąlygas, pavyzdžiui, panašios talpos indus su tuo pačiu mišiniu. Skirtingų rūšių augalai gali priklausyti tai pačiai zonai, jeigu jų poreikiai ir džiūvimo tempas panašūs. Atvirkščiai, tos pačios rūšies augalams skirtinguose induose kartais reikia atskiro valdymo. Stebėjimui pasirinkite ne vien vidutinį, bet ir greičiausiai bei lėčiausiai džiūstantį grupės vazoną. Jei daugumai tinkamas grafikas nuolat netinka vienam kraštiniam atvejui, apsvarstykite jo perkėlimą į tinkamesnę grupę. Papildomą zoną kurkite tik tada, kai skirtumas kartojasi, o ne po vieno neįprastai karšto vakaro. Taip sistema išlieka suprantama: kiekviena zona turi aiškią paskirtį, o jos atskyrimo priežastį galima paaiškinti konkrečiais stebėjimais.
Drėgmės tikrinimas šaknų gylyje
Vazonuose nevertinkite drėgmės vien pagal paviršių: viršutinis substrato sluoksnis gali būti sausas, nors giliau drėgmės dar pakanka, arba atrodyti drėgnas, nors vanduo nepasiekė visos šaknų zonos. Patikrinkite kelis tipinius indus ir, kiek įmanoma nepažeisdami šaknų, įvertinkite gilesnio sluoksnio drėgmę. Jei vazono svorį naudojate kaip orientyrą, lyginkite tą patį indą skirtingu metu, o ne du skirtingus vazonus. Po laistymo patikrinkite, ar substratas sudrėko reikiamame gylyje ir ar vanduo nenubėgo pro drenažo angas anksčiau, nei sudrėko substrato vidus.
Lysvėje pasirinkite kelias pastovias tikrinimo vietas: prie vandens tiekimo linijos, tarp tiekimo taškų ir tolimesniame lysvės gale. Vertinkite drėgmę skirtinguose gyliuose, atsižvelgdami į tai, kur auga šaknys, ir įrankiu kuo mažiau jas judinkite. Patikrinimas prieš laistymą padeda spręsti, ar jo jau reikia, o patikrinimas po laistymo – ar vanduo pasiekė numatytą sluoksnį. Šių dviejų užduočių nepainiokite: drėgnas paviršius po paleidimo dar neįrodo, kad pasirinkta trukmė tinkama. Jei naudojate jutiklį, jo rodmenis palyginkite su tiesioginiu dirvožemio patikrinimu ir vadovaukitės prietaiso naudojimo instrukcija. Vienoje vietoje esantis jutiklis neatspindi visų lysvių ir vazonų sąlygų. Taip pat neperkelkite vienam substratui pasirinktos rodmenų ribos į kitokią terpę jos nepatikrinę. Užrašams pakanka nurodyti vietą, tikrinimo laiką ir tai, ar šaknų sluoksnis sausas, drėgnas ar šlapias. Tokie palyginami įrašai yra naudingesni už atsitiktinį vienos vietos matavimą. Lapų išvaizdą vertinkite kaip signalą apžiūrai, o ne kaip vienintelį pagrindą paleisti visas zonas.
Šiltnamio planas ir laistymo linijų maršrutai
Prieš dėliodami linijas, nusibraižykite tikrąjį šiltnamio vidaus išplanavimą. Pažymėkite lysves, vazonų vietas, praėjimus, duris, darbinius paviršius ir vandens šaltinio vietą. Taip matysite, kuriuos augalus galima sujungti į vieną zoną, o kur liniją reikėtų atvesti atskirai. Laistymo zona yra ne vien fizinė šiltnamio dalis, bet augalų grupė, kurią galima paleisti nepriklausomai. Todėl viena lysvė gali turėti kelias zonas, jei skirtingos jos dalys džiūsta nevienodai, o kelias panašių sąlygų lysves kartais galima valdyti kartu.
Plane atskirai pažymėkite bendrą vandens tiekimo kelią ir nuo jo atsišakojančias valdomas zonas. Kiekvienai suteikite paprastą pavadinimą, kurį vėliau naudosite prie linijos ir valdiklyje. Taip, pakeitus programą, bus aišku, kurią augalų grupę ji veikia. Numatykite patogiai pasiekiamas prijungimo, uždarymo ir patikros vietas; jų neturėtų užstoti nuolat pilni vazonų stovai. Maršrutą parinkite taip, kad žarnos nekirstų įprasto judėjimo tako ir netrukdytų durims. Svarstant piramidės tipo šiltnamio variantus, laistymo eskizą verta derinti su konkrečiu vidaus planu, o ne vien su nurodytu bendru plotu. Pasižymėkite ir sezoninius pokyčius: kur pavasarį stovės daigai, o vasarą atsiras didesni indai. Judinamų vazonų linijoms suplanuokite prieinamą prijungimo vietą, tačiau konkrečius sujungimus rinkitės pagal naudojamos įrangos reikalavimus. Plane parodykite, kur linija baigiasi ir kur ją reikės apžiūrėti. Toks brėžinys naudingas ne tik įrengiant sistemą: vėliau jis padeda suprasti, ar perkeltas vazonas tebėra prijungtas prie jam tinkamos zonos.

Vazonų grupavimas pagal talpą ir substratą
Vazonų zonoje svarbu ne vien indų skaičius, bet ir tai, kiek substrato bei šaknims prieinamos erdvės turi kiekvienas augalas. Panašaus dydžio vazonai su panašiu substratu dažnai yra patogesnė grupė negu vienas mažas ir vienas didelis indas, kuriuose auga tas pats augalas. Jei vazonai stovi nevienodai apšviestose vietose, stebėkite, ar jų substratas džiūsta panašiai. Palyginkite ir tai, ar vanduo pasiekia kiekvieną indą. Vien įjungta linija dar negarantuoja, kad visi vazonai gauna vienodą vandens kiekį, todėl patikrinkite kelias vietas, ypač toliau nuo įvado.
Vandens tiekimo taškus išdėstykite taip, kad jie liktų prie jiems skirtų indų ir nepasimestų tarp lapijos. Perkeliant vazoną verta iškart patikrinti, ar jo tiekimo taškas nenuslydo už krašto: tokiu atveju programa veiktų, bet augalas vandens negautų. Vieną iš grupės išimtą indą pažymėkite zonų plane, o nenaudojamą atšaką tvarkykite pagal įrangos instrukciją. Drenažas taip pat turi likti laisvas. Padėkle užsilikęs vanduo gali pakeisti vazono džiūvimo tempą, todėl laistymo rezultatą vertinkite kartu su tuo, kas vyksta po indu. Renkantis šiltnamį su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa, plane aiškiai atskirkite augalų laikymo vietas nuo sandėliavimo erdvės. Laikinai pastatytas vazonas neturėtų būti automatiškai laikomas tos pačios laistymo grupės dalimi. Jei indų talpa, substratas ir vieta panašūs, bet drėgmė vis tiek skiriasi, pirmiausia palyginkite faktinį vandens tiekimą. Skirtingo tiekimo gedimo nereikėtų maskuoti sukuriant naują grafiką. Tik pašalinus tiekimo netolygumą galima patikimai spręsti, ar vazonams iš tiesų reikia atskirų zonų.
Lysvių drėkinimo tolygumas
Lysvėje svarbu, kad vanduo pasiektų visą numatytą šaknų zoną, o ne tik vieną žemės paviršiaus tašką. Vandens tiekimo vietas derinkite prie lysvės pločio, augalų eilių ir dirvožemio savybių. Jei viena lysvės dalis sudrėksta greitai, o tolimesnė lieka sausa, visos lysvės laistymo trukmės ilginimas gali pernelyg sudrėkinti jau pasiektą vietą. Patikrinkite kelis lysvės taškus po bandomojo laistymo ir įvertinkite ne tik paviršių, bet ir gilesnį sluoksnį. Taip lengviau nuspręsti, ar reikia koreguoti linijos padėtį, grupavimą ar pačią zoną.
Kelias lysves galima valdyti kartu, kai jų dirvožemis, gylis ir drėkinimo rezultatas panašūs. Bendras režimas mažiau tinka, jei vienoje lysvėje auga neseniai pasodinti daigai, o kitoje – gerokai išaugę augalai, kurių šaknys naudojasi kitu dirvožemio sluoksniu. Vis dėlto vien augalų amžiaus skirtumas nėra pakankamas pagrindas naujai zonai: palyginkite drėgmę ir faktinį laistymo rezultatą. Lysvės ribas ir augalų eiles verta pasižymėti dar renkantis „Prestige“ šiltnamio išplanavimą. Tai padės numatyti, kurioms lysvėms reikės bendros šakos, o kurioms – atskiro valdymo. Nepamirškite neužsodintų tarpų: jų plotas savaime nereiškia, kad visai zonai reikia daugiau vandens. Pakeitus pasėlių išdėstymą, patikrinkite, ar tiekimo vietos tebėra prie naudojamos šaknų zonos. Jei dvi panašios lysvės džiūsta skirtingai, apžiūrėkite ir aplinką: vieną gali labiau šešėliuoti aukšta lapija. Užrašuose nurodykite kiekvienos zonos lysvių ribas, kad vėliau matavimai būtų atliekami tose pačiose vietose ir būtų galima palyginti rezultatus.
Laistymo grafiko nustatymas ir koregavimas
Pradinį grafiką nustatykite kaip bandomąjį, o ne kaip nekintamą normą. Paleiskite vazonų ir lysvių zonas atskirai, tada patikrinkite, iki kurio gylio sudrėko substratas ar dirvožemis. Jei vanduo pasiekė tik viršų, įvertinkite, ar reikia keisti laistymo trukmę, tiekimo vietą ar grupės sudėtį. Jei vanduo greitai nuteka, ilgesnis paleidimas nebūtinai išspręs problemą. Stebėkite, kiek laiko praėjus drėgmė išlieka šaknų zonoje, ir keiskite po vieną nustatymą, kad matytumėte jo poveikį. Vienos visiems augalams tinkamos trukmės ar dažnio nėra.
Grafiko įraše atskirkite laistymo dienas ar dažnį, paleidimo laiką ir vieno paleidimo trukmę. Jei iki kito laistymo vazonai išdžiūsta per stipriai, nors po ankstesnio jų substratas buvo tinkamai sudrėkęs, pirmiausia vertinkite tarpą tarp laistymų. Jei iškart po paleidimo dalis šaknų sluoksnio lieka sausa, tikrinkite vandens patekimą ir trukmę. Tai skirtingos problemos, todėl vienodas jų sprendimas gali neduoti norimo rezultato. Planuojant klasikinį stiklinį šiltnamį, verta iš anksto numatyti galimybę šiuos nustatymus keisti atskirai vazonams ir lysvėms. Vienos grupės koregavimą pažymėkite su data ir priežastimi, kad vėliau būtų aišku, kodėl pasirinktas toks režimas. Augant augalams ar pasikeitus vėdinimui, pakartokite palyginamą patikrą prieš laistymą ir po jo. Vėsesnę dieną ankstesnis grafikas gali būti per dažnas, tačiau vien lauko orų prognozė neparodo drėgmės šiltnamio šaknų zonoje. Todėl sprendimą pagrįskite jos būkle. Valdiklyje taip pat patikrinkite, ar bendras programos pakeitimas netyčia nepakeitė kitų zonų nustatymų.
Vandens debitas ir slėgis atskirose zonose
Debitas nusako, kiek vandens tiekiama per tam tikrą laiką, o slėgis – tiekimo sąlygas, kuriomis veikia pasirinkta įranga. Nei vieno, nei kito negalima nustatyti iš šiltnamio ploto. Planuojant sieninį stiklinį šiltnamį, vandens šaltinio vietą galima pažymėti bendrame plane, tačiau jo tinkamumą reikia tikrinti atskirai. Slėgį svarbu vertinti sistemai veikiant, ne vien uždarius tiekimą, o matavimo būdą suderinti su įrangos tiekėju ar montuotoju. Patikrinkite kiekvieną zoną atskirai: skirtingas prijungtų tiekimo taškų skaičius gali reikšti skirtingą vandens poreikį. Jei numatytas vienalaikis veikimas, jis turi atitikti sistemos projektą ir būti išbandytas su abiem įjungtomis zonomis. Kai tiekimo nepakanka, zonas galima paleisti paeiliui, paliekant kiekvienai savą grafiką. Tokiu atveju programų laikai neturėtų netyčia persidengti. Įrangos tiekėjui pateikite zonų schemą, naudojamų komponentų duomenis ir faktinius matavimus. Tai padės įvertinti suderinamumą, o ne spėlioti pagal bendrą šiltnamio dydį ar vien valdiklio kanalų skaičių.
Vandens pasiskirstymą galima įvertinti palyginus kelis tiekimo taškus per tokį pat bandomąjį laiką. Jei pasirinkta įranga leidžia surinkti išleidžiamą vandenį, surinkite jį iš taško arčiau įvado ir iš tolimiausios linijos vietos į atskirus vienodus indelius. Tai nėra išsamus sistemos bandymas, bet gali atskleisti akivaizdų netolygumą. Jei vieni taškai gauna gerokai mažiau, apžiūrėkite liniją, jungtis ir filtrą, o priežiūrą atlikite pagal įrangos gamintojo nurodymus. Neilginkite visos zonos trukmės aklai: taip vieni augalai gali gauti per daug vandens, nors kiti vis dar lieka sausi.

Valdiklio galimybės ir zonų valdymas
Valdiklio kanalų skaičius dar nepaaiškina, kiek skirtingų grafikų galėsite sudaryti. Prieš pirkdami patikrinkite, ar kiekvienai zonai galima pasirinkti atskirą dažnį ir trukmę, ar keli kanalai nėra susieti su viena bendra programa. Taip pat išsiaiškinkite, ar leidžiama vieną zoną paleisti rankiniu būdu, nestartavus kitų, ir ar galima ją laikinai sustabdyti neprarandant likusių nustatymų. Šios funkcijos praverčia, kai vazonų grupė perkeliama arba dalis lysvės kurį laiką neapsodinta. Renkantis šiltnamį su „Accoya“, laistymo valdymą planuokite pagal augalų grupes ir konkrečios įrangos dokumentaciją. Produkto puslapio duomenys apie šiltnamį nepatvirtina valdiklio, vožtuvų ar kitų laistymo komponentų komplektacijos. Įrangos tiekėjo paprašykite paaiškinti, kaip pasirinktas valdiklis veiktų pagal jūsų zonų schemą. Jei ketinate naudoti drėgmės jutiklius, patikrinkite ne tik jų prijungimo galimybę, bet ir tai, kurią zoną jų signalas paveiks. Vienas bendras sustabdymo signalas nėra tas pats, kas nepriklausomas vazonų ir lysvių valdymas. Prieš pasirinkimą šį skirtumą verta išsiaiškinti pagal konkretaus prietaiso instrukciją.
Sumontavę ar pakeitę nustatymus, paleiskite kiekvieną zoną ir patikrinkite, ar vanduo pasiekia jai priskirtus augalus. Aiškiai pažymėkite, kuri linija skirta vazonams, o kuri – lysvėms; jei sistemoje yra atskiri vožtuvai, etiketės padės jų nesupainioti atliekant įprastą patikrą. Laikmatis pats neįvertina, ar konkrečiame vazone substratas sausas, todėl palikite vietos rankiniam stebėjimui. Po pakeitimų, pavyzdžiui, perkėlus vazonus ar pasodinus papildomą lysvės eilę, dar kartą apžiūrėkite vandens pasiskirstymą ir atitinkamai atnaujinkite grupių žymėjimą.
Pavyzdinis vazonų ir lysvių zonų planas
Pavyzdiniame plane numatykime vieną lysvę ir palei praėjimą stovinčius dviejų dydžių vazonus. Lysvei priskirkime zoną A, o panašiai džiūstantiems vazonams – zoną B. Didžiųjų indų iš karto neišskirkime: pirmiausia patikrinkime, ar jų substrato drėgmė iki kito laistymo skiriasi nuo mažųjų. Plane prie kiekvienos zonos pažymėkime jos ribas, prijungimo vietą ir kelis drėgmės tikrinimo taškus. Svarstant T formos sodo šiltnamį, tokį eskizą reikėtų pritaikyti konkrečioms lysvių ir praėjimų vietoms. Vien šiltnamio forma nenusprendžia, kiek zonų reikia: atskirose jo dalyse gali stovėti panašių poreikių augalai, o greta esantys indai gali džiūti skirtingai. Jei vazonai išdėstyti abipus praėjimo, jų fizinis atstumas savaime nėra priežastis kurti dvi programas. Svarbu, ar pasirinkta linijų schema užtikrina tinkamą tiekimą ir ar abiem grupėms tinka vienodas grafikas. Prie kiekvieno planuojamo padalijimo užrašykime jo priežastį. Taip eskizas parodys ne tik linijų maršrutus, bet ir tai, kokius poreikių skirtumus turi suvaldyti sistema.
Bandydami šį planą, zoną A ir zoną B paleiskite atskirai ir užrašykite, kaip sudrėko kiekvienos grupės šaknų sluoksnis. Iki numatyto kito paleidimo vėl patikrinkite tas pačias vietas. Tarkime, lysvėje drėgmės dar pakanka, mažieji vazonai jau išdžiūvę, o didieji išlieka drėgni. Tuomet lysvės grafiko dažninti nereikia, o vazonų grupę verta peržiūrėti. Pirmiausia įsitikinkite, kad skirtumą lemia ne užsikimšęs tiekimo taškas ar nevienodas vandens kiekis. Jei skirtumas kartojasi ir tiekimas tinkamas, didiesiems indams galima numatyti zoną C arba juos prijungti prie kitos panašių poreikių grupės. Kitoks rezultatas reikštų kitokį sprendimą: jei po laistymo sausa lieka tik dalis lysvės, pirmiausia taisykite paskirstymą, o ne kurkite dažnesnį visos lysvės grafiką. Baigus bandymą, išsaugokite zonų aprašą ir užrašykite pasirinktus nustatymus. Po vazonų perkėlimo ar augalų pakeitimo patikrinkite tik paveiktas grupes. Taip planas išlieka paprastas, bet leidžia koreguoti tik tą dalį, kurios sąlygos iš tiesų pasikeitė.
Dažniausi klausimai
Ar vazonams ir lysvėms reikia dviejų atskirų valdiklių?
Nebūtinai. Vienas valdiklis gali valdyti kelias zonas, jei jo kanalai leidžia kiekvienai nustatyti atskirą paleidimo laiką ir trukmę, o vandens tiekimas bei prijungta įranga tam tinka. Patikrinkite konkretaus valdiklio galimybes: kelių programų pavadinimo nepakanka, jei grupių negalima valdyti nepriklausomai.
Ar abi laistymo zonos gali veikti vienu metu?
Tai priklauso nuo vandens šaltinio, slėgio, debito ir pasirinktos valdymo įrangos. Išmatuokite tiekimą veikiant kiekvienai zonai atskirai, o kartu jas paleiskite tik tada, jei sistema taip suprojektuota ir bandymas rodo tolygų vandens paskirstymą. Jei tiekimo nepakanka, zonas galima paleisti paeiliui.
Kiek minučių laistyti vazonus?
Vieno visiems vazonams tinkamo minučių skaičiaus nėra. Rezultatą keičia indo tūris, substratas ir vandens tiekimo greitis. Patikrinkite drėgmę šaknų gylyje ir stebėkite, ar vanduo pasiekia substratą, o ne tik nubėga pro drenažo angas. Pagal tai atskirai koreguokite vazonų zonos trukmę.
Ar vieno drėgmės jutiklio pakanka vazonams ir lysvėms?
Vienas jutiklis rodo sąlygas tik savo matavimo vietoje, todėl nebūtinai atspindi ir vazono, ir lysvės drėgmę. Jei jutiklį naudojate automatiniam valdymui, patikrinkite, ar jo vieta atitinka valdomą grupę ir ar įranga leidžia atskirai stebėti zonas. Rankinis kelių vietų patikrinimas taip pat padeda pastebėti skirtumus.
Kada verta dar labiau skaidyti vazonų zoną?
Kai kelių indų drėgmės patikrinimai nuolat rodo skirtingą džiūvimo tempą, pavyzdžiui, dėl skirtingo tūrio, substrato ar vietos. Jei skirtumo nepavyksta suvaldyti bendru grafiku, atskira zona gali padėti. Vien skirtingos augalų rūšys nėra pakankama priežastis kiekvieną vazoną valdyti atskirai.
Vazonus ir lysves verta valdyti atskiromis zonomis tada, kai jiems reikia skirtingo laistymo dažnio ar trukmės. Geras planas susieja kiekvieną augalų grupę su aiškiu vandens tiekimo keliu ir drėgmės tikrinimo vietomis. Panašiai džiūstančias grupes galima valdyti kartu, o nuolat besiskiriančius poreikius – atskirai. Taip lysvės nereikia laistyti vien todėl, kad išdžiūvo maži vazonai, ir vazonams nereikia laukti, kol vandens prireiks lysvei.