Siekiant pagerinti šios svetainės turinio kokybę ir pritaikyti ją vartotojų poreikiams, naudojami slapukai – įskaitant trečiųjų šalių slapukus. Tęsdami naršymą svetainėje, sutinkate su slapukų naudojimu ir galimu susisiekimu, kai į vieną iš svetainės formų įvedate savo kontaktinę informaciją.
Atgal į tinklaraštį

Baltos apnašos ant šiltnamio dirvos: druskos ar kita priežastis?

Baltos apnašos ant šiltnamio dirvos: druskos ar kita priežastis?

Šiltnamio dirvos diagnostika

Baltos apnašos ant šiltnamio dirvos kelia įtarimą, kad susikaupė druskų, tačiau vien spalva priežasties nepatvirtina. Panašiai atrodo nuo vandens nusėdę mineralai, substrate esančios šviesios dalelės ar ant drėgnų organinių liekanų auganti grybiena. Prieš keičiant laistymą, tręšimą ar visą dirvą, įvertinkite, kur apnašos atsiranda, ir atskirai ištirkite naudojamą vandenį bei šaknų zonos substratą.

T formos šiltnamio bendras vaizdas.

Balta spalva neatskleidžia apnašų sudėties

Balta plėvelė ar kieta plutelė gali susidaryti, kai vandenyje ištirpusios medžiagos lieka dirvos paviršiuje jam išgaravus. Į šiltnamio lysvę jos gali patekti su laistymo vandeniu, mineralinėmis trąšomis arba tirpti iš pačioje dirvoje esančių junginių. Vandeniui judant ir vėliau išdžiūvus, dalis medžiagų nusėda. Tokios mineralinės nuosėdos dažnai vadinamos druskomis, tačiau tai nebūtinai valgomoji druska: sluoksnį gali sudaryti įvairūs cheminiai junginiai. Per didelis trąšų kiekis yra viena iš galimų priežasčių, tačiau vien pagal spalvą neįmanoma nustatyti nei apnašų sudėties, nei jų šaltinio. Svarbu atskirti du klausimus: iš ko sudarytas baltas sluoksnis ir ar augalų šaknų aplinkoje susikaupė per daug tirpių druskų. Atsakymai nebūtinai bus vienodi. Kartais vienu metu veikia keli veiksniai, todėl vien nuvalius paviršių lieka neaišku, kas lėmė apnašas.

Šiltnamio stogas sumažina tiesioginių kritulių patekimą į lysves, todėl druskų kaupimąsi labiau lemia laistymo vanduo, tręšimas, augalų sunaudojamas vanduo ir nutekėjimas. Jei į dirvą nuolat patenka daugiau tirpių medžiagų, nei jų pasišalina, jų gali daugėti net tada, kai balta plutelė dar menkai matoma. Paviršiaus sluoksnis neparodo, kokia koncentracija yra šaknų zonoje, o švariai atrodantis plotas neatmeta padidėjusio druskingumo. Didesnėje auginimo erdvėje vienas bendras mėginys gali paslėpti skirtumus tarp lysvių. Pavyzdžiui, Erdvaus šiltnamio ploto variantai apima 47–70 m², tačiau tyrimui svarbios faktinės lysvės ir jų laistymo zonos. Jei jose naudojami skirtingi substratai ar tręšimo tirpalai, jas verta vertinti atskirai, nepaisant pastato dydžio. Planuojant tokią erdvę naudinga iš anksto numatyti prieigą prie kiekvienos lysvės: mėginių ėmimas neturėtų priklausyti nuo to, kurią vietą lengviausia pasiekti tarp suaugusių augalų.

Apnašų vieta ir atsiradimo laikas padeda pasirinkti mėginius

Apžiūrėkite, ar apnašos telkiasi aplink lašintuvą, lysvės pakraštyje, vandens nubėgimo vietoje, ant atviro dirvos paviršiaus ar vazonų kraštų. Toks raštas gali sutapti su vieta, kur vanduo dažniau užsilaiko arba greitai išgaruoja, bet savaime nepasako, kokios medžiagos liko. Pasižymėkite, ar baltumas sustiprėjo po tręšimo, gausesnio laistymo, naujo substrato įpylimo ar ilgesnio sauso laikotarpio. Užrašykite ir augalų būklę: vangus augimas ar lapų pakraščių pažeidimai gali pasitaikyti dėl druskų, tačiau juos sukelia ir kitos problemos. Šie požymiai padeda pasirinkti, kurias vietas tirti, bet nėra diagnozė.

Prieš valydami apnašas nufotografuokite lysvę ir nusibraižykite paprastą planą. Pažymėkite lysves, vazonus, laistymo taškus ir apnašų vietas; atskirai nurodykite, kur auga skirtingi augalai ar naudojami skirtingi substratai. Jei renkatės klasikinį stiklinį šiltnamį, tokį planą verta parengti dar prieš įrengiant lysves, remiantis konkretaus varianto matmenimis. Schemoje suteikite zonoms trumpus pavadinimus ir juos naudokite ant mėginių indų bei tyrimų atsakymų. Nuotraukoje pravartu turėti atpažįstamą orientyrą, kad vėliau nesupainiotumėte panašiai atrodančių lysvės dalių. Užrašykite, ar fotografavote prieš laistymą, ar po jo: sudrėkęs sluoksnis gali būti mažiau pastebimas. Jei įrengtos kelios laistymo linijos, įtraukite jas į planą. Patikrinkite, ar apnašota vieta nesutampa su užsikimšusiu ar netolygiai laistančiu lašintuvu. Tai nėra druskų sudėties tyrimas, bet toks pastebėjimas padeda paaiškinti, kodėl gretimos vietos skiriasi.

Druskų plutelę atskirkite nuo grybienos ir substrato dalelių

Išdžiūvusios druskų nuosėdos gali atrodyti kristalinės, grūdėtos arba sudaryti kietesnę plėvelę, tačiau jų tekstūra priklauso nuo sudėties ir sąlygų. Puresnis, siūliškas ar į vatą panašus baltas sluoksnis, ypač ant komposto, mulčio ar kitų organinių liekanų, gali būti paviršinė grybiena. Ji gali augti skaidydama organinę medžiagą, bet vien iš vaizdo negalima nustatyti nei grybo rūšies, nei jo poveikio augalams. Nuvalymo lengvumas taip pat nėra patikimas bandymas: tiek plėvelė, tiek grybiena gali būti pašalinama. Jei baltumas apima augalo stiebą ar šaknies kaklelį, augalo būklę vertinkite atskirai nuo dirvos paviršiaus.

Šviesios dalelės gali būti ir pačiame substrate: pavyzdžiui, perlitas ar kalkinga mineralinė medžiaga. Jei panašios dalelės matomos ne tik paviršiuje, bet ir tolygiai įmaišytos į substratą, tikėtina, kad tai mišinio sudedamoji dalis, nors vien iš to jų kilmės patvirtinti negalima. Palyginkite su nepanaudotu to paties substrato likučiu, jeigu jo turite, ir perskaitykite ant pakuotės pateiktą sudėtį. Atskirą dalelę galima įdėti į švarų vandenį ir stebėti, ar ji tirpsta, bet šis paprastas bandymas tik apytikriai atskiria tirpias medžiagas nuo netirpių ir neparodo tikslios sudėties. Nei neištirpusi dalelė, nei pranykęs baltumas neįrodo, kad visa lysvė saugi ar problemiška. Skirtingos nuosėdos tirpsta nevienodai, o dalelė gali tiesiog suirti į smulkesnes dalis. Nenaudokite rūgščių ar buitinių cheminių priemonių „patikrai“ ir nepilkite jų į lysvę: taip galite pakeisti dirvos reakciją ar pakenkti augalams.

Laistymo vandenį ištirkite atskirai

Mėginį imkite iš to vandens šaltinio, kuriuo iš tikrųjų laistote: vandentiekio, gręžinio, lietaus vandens talpos ar jų mišinio. Jei šaltinius kaitaliojate, kiekvieną tirkite atskirai. Mišinio mėginys naudingas tuomet, kai vandenį ruošiate ir naudojate tokiomis pačiomis proporcijomis. Mėginį rinkite į švarų indą pagal laboratorijos nurodymus, o ne iš talpos, kurioje jau ištirpintos trąšos, jei norite įvertinti patį vandens šaltinį. Jei norite patikrinti ir paruoštą tręšimo tirpalą, jį pažymėkite kaip atskirą mėginį. Laboratorijos pasiteiraukite, kokio indo, kiekio ir pristatymo sąlygų reikia, nes netinkamai paimtas mėginys gali trukdyti palyginti rezultatus.

Paklauskite apie elektros laidumą (EC), kuris padeda įvertinti bendrą vandenyje ištirpusių jonų poveikį laidumui. Jis neįvardija, kas tiksliai ištirpę, todėl prireikus tyrimą papildo vandens kietumo, šarmingumo, hidrokarbonatų ar atskirų jonų, pavyzdžiui, natrio ir chloridų, analizė. Kietumas daugiausia siejamas su kalciu ir magniu, o šarmingumas rodo vandens gebą neutralizuoti rūgštis; tai susiję, bet ne tas pats. Vandens pH taip pat nėra druskų kiekio matas. Jei matuojate patys, laikykitės prietaiso kalibravimo ir priežiūros nurodymų, užrašykite vienetus bei vandens temperatūrą arba temperatūros kompensavimo nustatymą. Skirtingais vienetais pateikti skaičiai neturėtų būti lyginami jų nesuvienodinus. Namų matuoklis naudingas pokyčiams stebėti, bet ne atskiriems jonams nustatyti. Kokie rodikliai svarbūs, priklauso nuo šaltinio, auginamų augalų ir pirminių rezultatų, todėl universalaus EC slenksčio visoms kultūroms taikyti nereikėtų.

Šešiakampio šiltnamio išorė.

Substrato tyrimui paimkite kelis tikslingus mėginius

Substrato mėginys turi atspindėti augalų šaknų aplinką, o ne vien tai, kas nusėdo ant paviršiaus. Jei įmanoma, matomą plutelę surinkite atskirai nuo mėginio iš šaknų zonos. Apnašotą lysvę ir švariai atrodančią vietą taip pat laikykite atskirai, kaip ir dirvą bei vazonuose ar auginimo maišuose esantį substratą. Keli taškai gali būti jungiami tik tada, kai jie priklauso vienodai auginimo zonai ir laboratorijos metodika leidžia sudaryti bendrą mėginį. Nesumaišykite skirtingai laistomų ar skirtingiems augalams skirtų plotų: vidurkis gali paslėpti didesnę problemą vienoje vietoje.

Prieš imdami mėginį, pasitikrinkite laboratorijos nurodymus dėl vietų, gylio, kiekio, indo ir laiko po laistymo ar tręšimo. Neimkite vien paviršiaus plutos vietoj šaknų zonos mėginio, o informaciją apie neseniai naudotas trąšas, kompostą ar kitus dirvos priedus pateikite laboratorijai. Naudokite švarius įrankius ir indus, kuriuose neliko trąšų ar kitų medžiagų; tarp skirtingų zonų mėginių įrankius nuvalykite. Pažymėkite mėginio vietą, augalus, substrato tipą ir laistymo šaltinį. Jeigu apnašos yra tik siauroje lysvės juostoje, apie tai pasakykite laboratorijai, užuot savarankiškai pasirinkę atsitiktinį mėginio gylį. Planuojant sieninio stiklinio šiltnamio vidų, mėginių vietas verta numatyti ir prie sienos esančioje lysvės dalyje, jei ten bus auginami augalai. Vien nuo praėjimo paimtas mėginys nebūtinai atspindės visą lysvę. Toks vietų žymėjimas padės tyrimo atsakymą susieti su konkrečia auginimo zona, o ne vien su bendru užrašu „šiltnamio dirva“.

EC ir pH rodiklius vertinkite pagal tyrimo metodą

Vandens ir substrato rezultatus vertinkite kartu, o ne kaip atskirus atsakymus „tinka“ arba „netinka“. Didesnis vandens EC gali reikšti, kad į dirvą patenka daugiau ištirpusių jonų, tačiau kaupimąsi taip pat veikia laistymo kiekis, trąšos, augalų sunaudojamas vanduo ir nutekėjimas. Didesnis šaknų zonos substrato EC rodo daugiau ištirpusių medžiagų pagal taikytą tyrimo būdą, bet nepasako, iš kur jos atsirado. Jei vandens rodiklis nėra padidėjęs, o substrato EC aukštas, peržiūrėkite trąšų ir kitų medžiagų įterpimo istoriją. Jei rezultatai žemi, bet apnašos matomos, verta patikrinti, ar mėginys paimtas iš tinkamos vietos ir ar baltas sluoksnis nėra netirpi medžiaga.

pH rodo rūgštingumą arba šarmingumą, o ne tirpių druskų kiekį. Jis svarbus aiškinantis maisto medžiagų prieinamumą, tačiau negali pakeisti EC tyrimo. Vandens ir substrato EC skaičių negalima tiesiogiai lyginti, jei laboratorija naudojo skirtingus paruošimo ar ištraukos metodus. Prašykite paaiškinti, kokiu būdu tirtas substratas ir kaip rezultatą vertinti konkrečiai kultūrai. Ataskaitoje išsaugokite ne tik skaičių, bet ir metodo pavadinimą, vienetus bei laboratorijos pateiktas vertinimo ribas. Augalų rūšis ir augimo etapas taip pat svarbūs, todėl kitam augalui skirta rekomendacija gali netikti jūsų lysvei. Jei tyrimų duomenimis remsitės įrengdami naują erdvę, pavyzdžiui, pasirinkę šiltnamio su „Accoya“ variantą, atskirkite pastato pasirinkimą nuo substrato pasirinkimo. Naujoje lysvėje ar vazone naudojamo mišinio pradinis tyrimas suteiks atskaitos tašką vėlesniems matavimams. Senos lysvės EC rezultato negalima priskirti naujam mišiniui vien todėl, kad auginsite tuos pačius augalus.

Patvirtinus druskų perteklių, įvertinkite jų šaltinį ir nutekėjimą

Jei substrato tyrimas patvirtina padidėjusį tirpių medžiagų kiekį, pirmiausia peržiūrėkite, kas į auginimo zoną patenka su vandeniu ir trąšomis. Palyginkite tyrimų rezultatus su naudotų trąšų kiekiu, dažnumu ir augalams skirta rekomendacija; įvertinkite ir anksčiau įterptus dirvos priedus. Neskubėkite visiškai nutraukti tręšimo ar keisti visų priemonių vienu metu, nes tuomet bus sunku nustatyti, kas turėjo įtakos. Jei įtariamas vanduo, remkitės jo jonų tyrimu, o ne vien bendru kietumo įspūdžiu. Sprendimą derinkite su konkrečios kultūros poreikiais ir laboratorijos išvada.

Papildomas laistymas nėra universali išeitis. Tirpių druskų išplovimą galima svarstyti tik įsitikinus, kad naudojamas vanduo tam tinkamas ir iš šaknų zonos gali pasišalinti vandens perteklius. Jei lysvėje drenažas neaiškus arba vanduo užsilaiko, gausesnis laistymas gali užmirkdyti šaknų zoną ir nepašalinti priežasties. Tokiu atveju pirmiau pasitarkite su augalų auginimo specialistu, o ne spėliokite, kiek vandens reikia. Vazonuose patikrinkite, ar neužsikimšusios nutekėjimo angos ir ar vanduo nesikaupia padėkluose; lysvės nutekėjimo sąlygas vertinkite atskirai. Paviršiaus nuvalymas pašalina tik matomą sluoksnį, o viso substrato keitimas nepašalina netinkamo vandens ar tręšimo poveikio. Jei kartu pertvarkote erdvę ir svarstote T formos šiltnamį, plane pažymėkite vandens tiekimą ir numatomą nutekėjimą kiekvienai auginimo zonai. Šiltnamio forma savaime neišsprendžia druskų kaupimosi: svarbu, kaip įrengta ir prižiūrima konkreti lysvė ar vazonų grupė.

Ką tirti, jei substrato EC nepadidėjęs

Kai substrato EC tyrimas neparodo padidėjusio tirpių medžiagų kiekio, tai dar nenustato baltų apnašų sudėties. Paviršiuje gali būti mažai tirpių mineralinių nuosėdų, o šaknų zonos mėginys gali neatspindėti siauro apnašoto ruožo. Apžiūrėkite substrato sudėtį ir, pasitarę su laboratorija, pakartokite mėginį, jei pirmasis nebuvo reprezentatyvus. Paprašykite substrato tiekėjo paaiškinti, ar mišinyje yra šviesių mineralinių dalelių, ir palyginkite jas su apnašomis. Jei nuosėdos susidaro ant drėgnų organinių liekanų ir atrodo purios, galimas paviršinis grybienos augimas. Jo nepainiokite su druskų tyrimo rezultatu. Nereikėtų vien dėl baltumo naudoti fungicido: pirmiausia būtina nustatyti, ar yra augalų ligos požymių. Jei balta medžiaga kaupiasi prie augalo pagrindo ar augalo būklė blogėja, vien dirvos paviršiaus apžiūros nepakanka. Specialistui pateikite viso augalo ir pažeistos vietos nuotraukas kartu su turimais tyrimų rezultatais.

Auginant ir lysvėje, ir vazonuose, šias zonas stebėkite atskirai: jose gali būti skirtingas substratas, laistymo dažnis ar trąšų kiekis. Jei baltumas matomas tik vienos partijos vazonuose, patikrinkite jų substrato kilmę ir laistymo istoriją. Jei panašių nuosėdų yra ant daugelio skirtingų indų kraštų, tai priežastis atidžiau įvertinti bendrą vandens šaltinį, bet dar ne galutinė išvada. Planuojant piramidės tipo šiltnamio auginimo erdvę, naudinga numatyti atskirą vietą vazonams ir aiškiai ją pažymėti tyrimų schemoje. Taip vazonų mišinys nepateks į bendrą lysvės mėginį. Užrašykite ir tai, ar vazonai stovi padėkluose, ar vanduo iš jų laisvai nuteka, ar jie laistomi tuo pačiu tirpalu kaip lysvė. Ši informacija padeda suprasti skirtumus tarp sistemų ir pasirinkti, ką tirti papildomai. Apnašų priežasties ieškokite konkrečioje auginimo vietoje, o ne vertindami visą šiltnamį kaip vienodą substrato tūrį.

Šešiakampis šiltnamis sodo aplinkoje.

Stebėkite, ar pasirinkta korekcija veikia

Užrašykite pradinę būklę prieš ką nors keisdami: apnašų vietą, vandens šaltinį, tręšimo ir laistymo eigą, augalų būklę, tyrimo datą ir substrato mėginio vietą. Išsaugokite laboratorijos nurodytą metodą, nes vėliau rezultatai bus prasmingiausi, jei lyginsite tą patį rodiklį tuo pačiu būdu ir iš panašios zonos. Nuotraukos padeda pastebėti, ar plutelė persikelia į kitą lysvės dalį, ar keičiasi jos plotas. Vien apnašų išnykimas po nuvalymo dar neparodo, kad pakito šaknų zonos sąlygos.

Po korekcijos tyrimą kartokite tokiu laiku ir tokiomis sąlygomis, kokias nurodo laboratorija arba augalų auginimo specialistas; universalaus laukimo termino visiems substratams nėra. Užrašykite pakeitimo datą ir kas tiksliai pakeista: vandens šaltinis, trąšų koncentracija, laistymo režimas ar substratas. Rezultatą vertinkite kartu su augalų būkle, tačiau nesitikėkite, kad jau pažeisti lapai būtinai atsigaus. Jei apnašos vėl atsiranda, ankstesni užrašai padės nustatyti, ar kartojasi tos pačios sąlygos. Tvarkingai laikomos priemonės taip pat palengvina patikrą: trąšų pakuočių etiketės ir substrato duomenys leidžia atsekti, kas naudota. Renkantis šiltnamį su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa, verta išsiaiškinti tos patalpos matmenis ir numatomų laikyti priemonių laikymo reikalavimus. Pats patalpos pavadinimas nepatvirtina, kad joje tinka laikyti kiekvieną preparatą ar mėginį. Mėginius iki pristatymo laikykite laboratorijos nurodytomis sąlygomis, o auginimo priemones – pagal jų gamintojų informaciją.

Planuodami šiltnamio auginimo erdvę, atskirkite zonas

Jei šiltnamį ar jo vidaus išdėstymą planuojate iš naujo, pirmiausia nuspręskite, kur bus lysvės, vazonai ar kitos auginimo vietos. Numatyti atskiri mėginiai bus naudingi tik tuomet, jei turėsite prieigą prie tų zonų ir galėsite jas atskirti pagal substratą bei laistymą. Bendras šiltnamio plotas neparodo, kiek vietos skirta augalams, praėjimams ar kitai paskirčiai. Todėl braižydami planą žymėkite ne tik viso modelio kontūrą, bet ir numatomas dirvos ribas bei laistymo taškus. Jei svarstote dalinį substrato pakeitimą, išmatuokite keičiamos zonos ilgį, plotį ir sluoksnio gylį. Stačiakampės zonos tūrį apskaičiuosite sudauginę šiuos matmenis vienodais vienetais; netaisyklingą lysvę suskirstykite į paprastesnes dalis. Tai medžiagos kiekio planavimas, o ne pagrindas savarankiškai nustatyti, kokį gylį būtina keisti. Keitimo apimtį rinkitės pagal nustatytą problemą, kad nereikėtų be reikalo pašalinti visos lysvės dirvos.

Vertindami „Bloomcabin Prestige“ šiltnamio variantus, paprašykite konkretaus varianto plano ir palyginkite jį su numatytomis lysvėmis bei praėjimais. Patikrinkite, ar galėsite pasiekti laistymo jungtis, paimti mėginius ir prireikus išnešti keičiamą substratą. Modelio plotas savaime nepatvirtina, kad pasirinkta lysvių sistema tilps ar kad jai bus tinkamas nutekėjimas. Atskirai patikrinkite ir lysvių kraštams, indams bei kitiems su dirva ar laistymo vandeniu besiliečiantiems elementams pasirinktų medžiagų paskirtį. Remkitės jų gamintojo duomenimis apie tinkamumą numatytam naudojimui, o ne vien išvaizda. Patogiai suplanuota erdvė leis apnašas tikrinti neardant visos auginimo sistemos. Svarbiausia, kad kiekvieną tyrimo rezultatą galėtumėte susieti su žinoma vieta, substratu ir laistymo būdu, o būsimus pakeitimus atlikti tik ten, kur jų iš tikrųjų reikia.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar baltos apnašos reiškia, kad pertręšiau?

Nebūtinai. Trąšų likučiai gali prisidėti prie druskų sankaupų, tačiau panašiai atrodo ir iš laistymo vandens likę mineralai, šviesios substrato dalelės ar paviršinė grybiena. Vien iš išvaizdos priežasties nustatyti negalima.

Ar pakanka patikrinti laistymo vandens pH?

Ne. pH rodo vandens rūgštingumą arba šarmingumą, bet ne bendrą ištirpusių jonų kiekį. Druskų kaupimosi galimybei įvertinti svarbus ir elektros laidumas (EC), o kai kuriais atvejais – šarmingumas, kietumas ar atskirų jonų tyrimas.

Ar EC matuoklis parodo, kokios druskos susikaupė?

Ne. EC apibendrina ištirpusių jonų poveikį elektros laidumui, bet nenustato jų rūšies. Rezultatą vertinkite kartu su substrato tyrimu ir, jei reikia, laboratorijos atlikta atskirų jonų analize.

Ar galiu sujungti mėginius iš visos šiltnamio lysvės?

Tik jei tai iš tiesų vienoda auginimo zona ir laboratorijos metodika leidžia sudaryti bendrą mėginį. Apnašotą vietą, švarią lysvę, vazonus ir skirtingai laistomas zonas iš pradžių laikykite atskirai.

Ar druskas galima išplauti gausiau laistant?

Ne visada. Išplovimas gali būti svarstomas tik patvirtinus tirpias druskas ir įsitikinus, kad vanduo bei substrato drenažas tam tinkami. Jei vanduo nuteka prastai, papildomas laistymas gali nepašalinti problemos ir užmirkdyti šaknų zoną.

Patikimą išvadą padeda padaryti trys dalykai: apnašų vieta, laistymo vandens tyrimas ir tinkamai paimtas šaknų zonos substrato mėginys. Baltas paviršius yra ženklas patikrinti, o ne nurodymas skubiai plauti lysvę ar keisti visą dirvą. Kai aiškiau, ar matote tirpias druskas, grybieną, ar paties substrato daleles, galite pasirinkti tikslingą korekciją ir jos poveikį stebėti tais pačiais matavimo būdais.

45 % pigiau apsiperkant internetu
Patogūs ir pelningi pirkimai internetu
Paklauskite mūsų
Susisiekite su mumis
Telefonas:
El. paštas:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Registracijos numeris:
38944924
Adresas:
Thriges Plads 6, 5000 Odense C, Denmark
Socialiniai tinklai
Sekite mus Instagram, Facebook ir Twitter, kad gautumėte naujienas ir geriausius pasiūlymus iš Bloomcabin.
X
Turite klausimų ir norite, kad jums paskambintume?
+370
−
✖