Ar burbulinė plėvelė sulaiko šilumą stikliniame šiltnamyje?

ŠILTNAMIO ŠILDYMAS ŽIEMĄ
Burbulinė plėvelė gali padėti sumažinti stiklinio šiltnamio šilumos nuostolius, tačiau vien jos išvaizda nepasako, kiek energijos sutaupysite ar kiek šviesos pasieks augalus. Rezultatą lemia konkrečios medžiagos savybės, uždengto stiklo dalis, montavimo būdas, šildymo valdymas ir vėdinimas. Todėl burbulinės izoliacijos naudą verta vertinti ne pagal bendrą pažadėtą procentą, o pagal gamintojo nurodytas sąlygas ir palyginamus savo šiltnamio energijos bei mikroklimato matavimus. Toliau aptariama, ką fiksuoti, kaip stebėti drėgmę ir kaip pasirinkti su šiltnamio konstrukcija suderinamą tvirtinimą.

Kaip burbulinė plėvelė mažina šilumos nuostolius
Šiltnamiams skirta burbulinė izoliacinė plėvelė prie stiklo sudaro papildomą sluoksnį su oro kišenėmis. Jei ji naudojama ir tvirtinama taip, kaip nurodo gamintojas, gali sumažinti šilumos perdavimą per uždengtą stiklo plotą. Tačiau tai nėra viso šiltnamio apšiltinimas: šiluma vis tiek prarandama per neuždengtus stiklus, rėmus, duris, vėdinimo angas ir nesandarias jungtis. Uždengus tik dalį konstrukcijos, negalima spręsti apie bendrus jos šilumos nuostolius. Pavyzdžiui, teiginys apie mažesnį šilumos perdavimą per bandomąjį stiklo paviršių nėra tapatus tokiam pat viso šiltnamio energijos sutaupymui. Be to, tvirtinant svarbi gamintojo numatyta sluoksnių padėtis ir tarpai: savavališkai pakeitus bandytą montavimo būdą, deklaruojamos savybės gali nebeatspindėti įrengto sprendimo. Siuntoms pakuoti skirta burbulinė plėvelė ir šiltnamiams skirta izoliacinė medžiaga nebūtinai turi tas pačias savybes ar leidžiamą naudojimo būdą. Išvaizda neatskleidžia nei šviesos pralaidumo, nei tinkamo tvirtinimo.
Šildomame šiltnamyje poveikis gali pasireikšti mažesniu šildytuvo darbo poreikiu, jei termostatas palaiko tą pačią temperatūros nuostatą. Tokiu atveju šildytuvas gali veikti rečiau ar trumpiau, o ne pakelti temperatūrą aukščiau nustatytos. Nešildomame šiltnamyje svarbu stebėti temperatūros kitimą, bet plėvelė pati šilumos negamina ir negarantuoja konkrečios temperatūros. Rezultatą taip pat veikia vėjas, saulė, debesuotumas, konstrukcijos būklė ir vėdinimas. Šilumos sulaikymo nauda nėra vienintelis kriterijus: svarbu, ar po plėvelės įrengimo augalus vis dar pasiekia pakankamai šviesos ir ar galima tinkamai išvėdinti patalpą.
Kaip palyginti šildymo sąnaudas prieš ir po montavimo
Prieš dengdami stiklą užsirašykite, kiek energijos ar kuro sunaudojama per pasirinktą laikotarpį ir kokios sąlygos tuo metu buvo šiltnamyje. Elektrinio šildytuvo faktines elektros sąnaudas fiksuokite jam tinkamu matuokliu ar atskira apskaita, laikydamiesi įrenginio gamintojo nurodymų. Kuro šildytuvui užrašykite realiai sunaudotą kiekį pagal turimą apskaitą. Kartu pažymėkite termostato nuostatą, laikotarpio trukmę, temperatūrą šiltnamyje ir lauke, vėdinimo bei durų atidarymo laiką. Naudokite tą patį duomenų fiksavimo intervalą ir nekeiskite temperatūros jutiklių vietos tarp palyginamų laikotarpių. Jei apskaita apima ir apšvietimą ar kitus prietaisus, jų sunaudotą energiją reikėtų atskirti nuo šildymo sąnaudų; kitaip bendro rodmens pokytį lengva klaidingai priskirti izoliacijai. Pažymėkite ir dienas, kai šiltnamis nebuvo naudojamas įprastai. Tokie įrašai padės suprasti, ar mažesnes sąnaudas lėmė plėvelė, šiltesnis oras, daugiau saulės, ar tiesiog kitoks naudojimas.
Po montavimo stebėkite tuo pačiu būdu ir palyginkite ne vieną atsitiktinį vakarą, o panašios trukmės laikotarpius su artimomis lauko sąlygomis. Jei tuo pat metu pakeisite šildytuvą, termostato nustatymą ar vėdinimo įpročius, rezultatą bus sunku priskirti plėvelei. Faktinės energijos sąnaudos informatyvesnės už šildytuvo vardinę galią, nes ji neparodo, kiek laiko prietaisas iš tikrųjų veikė. Didesniame objekte verta užfiksuoti ir tai, ar šildyta visa patalpa, ar tik jos dalis. Pavyzdžiui, lyginant sąnaudas erdviame šiltnamyje, kiekvienam laikotarpiui reikia vienodai aprašyti naudojamą bei apšildomą plotą. Šiam modeliui nurodytas 47–70 m² grindų plotas pats savaime nepasako nei dengiamos stiklo dalies ploto, nei galimo sutaupymo. Jei po montavimo šildote mažesnę erdvę, sąnaudų sumažėjimas neparodo vien plėvelės poveikio.
Kokių duomenų reikia sutaupymui įvertinti
Jei norite įvertinti galimą poveikį dar prieš pirkdami, paprašykite duomenų, kuriais pagrįstas teiginys apie šilumos sulaikymą. Išsiaiškinkite, ar nurodoma pačios plėvelės, ar viso stiklo ir plėvelės derinio savybė, kokiomis sąlygomis matuota ir kokia dalis paviršiaus buvo uždengta. Bandymo sąlygos svarbios: rezultato negalima tiesiogiai perkelti šiltnamiui, kurio stiklas, rėmai, sandarumas ar montavimo būdas skiriasi. Taip pat patikrinkite, su kuo lyginama: neuždengtu stiklu, kitu izoliacijos gaminiu ar ankstesniu naudojimo laikotarpiu. Jei minimas šilumos perdavimo koeficientas, paprašykite paaiškinti, kokį sluoksnių derinį jis apibūdina; vien šio skaičiaus nepakanka viso šiltnamio sąskaitai prognozuoti. Jei pateikiamas tik sutaupymo procentas be aiškaus palyginimo pagrindo, nelaikykite jo savo šiltnamiui garantuota prognoze. Kai konkrečios plėvelės bandymo duomenų nėra, pagrįsto universalaus sutaupymo procento nurodyti negalima.
Sąnaudų pokytį vertinkite pagal faktinį energijos ar kuro sunaudojimą panašiais laikotarpiais. Jei šildoma elektra, palyginkite kWh ir pritaikykite savo tarifą; kai tarifas priklauso nuo paros laiko, svarbus ir energijos vartojimo laikas. Šildant kitu kuru, vertinkite sunaudoto kiekio skirtumą pagal jo kainą. Fiksuota paslaugos mokesčio dalis dėl mažesnio sunaudojimo nebūtinai pasikeis, todėl ją atskirkite nuo kintamųjų išlaidų. Taip gaunamas apytikris sąnaudų pokytis, o ne universali suma ar atsipirkimo pažadas. Jei dar tik renkatės T formos sodo šiltnamio variantą, palyginimui naudokite būtent pasirinktos versijos stiklo plotą ir išdėstymą. Šiam modeliui nurodytas 16,52–30 m² grindų plotas nėra stiklo ploto ar šiluminio efektyvumo rodiklis. Skirtingų versijų sąnaudų prognozei nepakanka vien jų grindų ploto santykio.
Šviesos pralaidumas ir augalų poreikiai
Papildomas sluoksnis gali sumažinti natūralios šviesos kiekį, patenkantį į šiltnamį. Tikslus pokytis priklauso nuo plėvelės medžiagos, skaidrumo, sluoksnių ir montavimo. Skaidri išvaizda pati savaime neparodo, kiek šviesos praeina, todėl ieškokite gamintojo deklaruojamo pralaidumo ir išsiaiškinkite, kokiu būdu jis nustatytas. Augalams aktualūs fotosintetiškai aktyviosios spinduliuotės duomenys, o ne vien žmogaus akiai matomas šviesumas. Vertinkite ir uždengimo apimtį: sienos dalies padengimas nėra tas pats, kas visų sienų ir stogo padengimas. Persidengiantys plėvelės kraštai sudaro daugiau sluoksnių, todėl jų vietas verta numatyti iš anksto. Šviesos sumažėjimas gali nusverti šilumos naudą, jei auginami daug šviesos reikalaujantys augalai arba šiltnamis naudojamas aktyvaus augimo laikotarpiu. Vis dėlto be konkretaus gaminio duomenų negalima nustatyti vieno visoms plėvelėms tinkamo šviesos nuostolių procento.
Jei galite matuoti, fiksuokite rodmenis augalų aukštyje, toje pačioje vietoje ir vienoda jutiklio kryptimi. Vien panašaus paros laiko nepakanka: debesuota diena ir tiesioginė saulė duos skirtingus rezultatus. Naudingiau turėti kelis palyginamus matavimus arba stebėti ilgesnį laikotarpį, kartu žymint lauko apšvietimo sąlygas. Liuksmetras matuoja apšvietą pagal žmogaus regos jautrumą, todėl jo rodmenys nepakeičia augalams aktualių šviesos matavimų. Patikrinkite ne vien centrinę vietą, bet ir augalų lentynas ar kitus naudojamus plotus, kuriuose po montavimo gali atsirasti daugiau šešėlio. Renkantis piramidės tipo šiltnamį, šviesos matavimo vietas planuokite pagal pasirinktos versijos stiklo išdėstymą ir būsimą augalų vietą. Modeliui nurodomas 5,53–18,9 m² grindų plotas nesuteikia informacijos apie plėvelės pralaidumą ar apšvietą konkrečioje lentynos vietoje.

Kondensatas po plėvele ir vėdinimas
Burbulinė plėvelė gali pakeisti paviršių temperatūrą ir vietą, kur kaupiasi drėgmė. Priklausomai nuo to, kaip ji sumontuota, kondensatas gali atsirasti ant stiklo, plėvelės ar tarp jų. Jo kiekis priklauso ne vien nuo dangos, bet ir nuo drėgno oro, temperatūrų skirtumo, augalų, laistymo bei vėdinimo. Todėl keli lašai neparodo, ar plėvelė gerai sulaiko šilumą, o kondensatas savaime dar nereiškia, kad ji įrengta netinkamai. Svarbu suprasti, kur drėgmė susidaro ir ar ji gali pasišalinti taip, kaip numatyta šiltnamio konstrukcijoje.
Sumontavę plėvelę reguliariai apžiūrėkite jos apačią, stiklo kraštus ir vietas, kur vanduo galėtų kauptis nepastebimai. Patikrinkite, ar drėgmė nenuteka ant augalų ir neužsilaiko sunkiai pasiekiamame tarpe, ar neuždengtos numatytos vandens nutekėjimo vietos. Naudinga pasižymėti, kada vanduo pasirodo ir ar vėliau išdžiūsta: vienkartinis rytinis kondensatas ir ilgai išliekanti sankaupa nėra tas pats priežiūros požiūriu. Jei tarp sluoksnių nuolat kaupiasi vanduo, patikrinkite montavimo schemą ir gamintojo numatytą prieigą valymui. Neužsandarinkite kraštų savo nuožiūra ir nepradurkite plėvelės bandydami pašalinti vandenį, jei instrukcijose toks būdas nenumatytas. Taip pat neblokuokite orlaidžių, langų ar durų. Vėdinimo sprendimą vertinkite kartu su drėgmės rodmenimis, o ne vien noru kuo ilgiau išlaikyti šiltą orą. Plėvelė nepakeičia drėgmės valdymo ir šiltnamio vėdinimo.
Kokią plėvelę rinktis stikliniam šiltnamiui
Rinkitės gaminį, kurio paskirtis aiškiai nurodyta šiltnamiams, ir patikrinkite, ar jis skirtas montuoti pasirinktoje vietoje. Viena medžiaga gali būti tinkama naudoti šiltnamio viduje, kita – tik tam tikromis sąlygomis; to nereikėtų spręsti iš spalvos ar storio. Ieškokite informacijos apie šviesos pralaidumą, deklaruojamas šilumines savybes, atsparumą drėgmei bei ultravioletiniams spinduliams ir gamintojo nurodytą temperatūrų diapazoną. Atkreipkite dėmesį, ar pateikti duomenys galioja vienam sluoksniui ir būtent tai gaminio versijai, kurią perkate. Vien didesni burbuliukai ar storesnė plėvelė neįrodo geresnio bendro rezultato, nes reikia įvertinti ir šviesą, ir tvirtinimą. Išsiaiškinkite, ar medžiaga skirta pakartotinai naudoti, kokie jos pažeidimai reiškia, kad ją reikia keisti, ir kokias valymo priemones leidžia gamintojas. Jei šių duomenų nėra, negalėsite pagrįstai numatyti nei sutaupymo, nei medžiagos tinkamumo ilgiau naudoti.
Prieš užsakydami išsiaiškinkite, ar plėvelę galima naudoti su jūsų stiklu, rėmo profiliu ir jo apdaila, ar reikalingi atskiri spaustukai ir kaip medžiagą reikia valyti, nuimti bei laikyti. Taip išvengsite situacijos, kai izoliacija teoriškai tinka šiltnamiui, bet jos negalima pritvirtinti numatytu būdu. Turint klasikinį stiklinį šiltnamį, suderinamumą tikrinkite pagal tikslią jo versiją ir turimus konstrukcijos dokumentus. Pardavėjui naudinga pateikti profilio nuotrauką bei modelio duomenis, tačiau nuotrauka nepakeičia gamintojo patvirtinimo. Užsakymo metu atskirkite pačią plėvelę nuo reikalingų tvirtinimo priedų: ritinio aprašymas nebūtinai reiškia, kad visi priedai įtraukti. Patikrinkite ritinio plotį, kad būtų aišku, kiek reikės sujungimų ir atraižų. Patogus ritinio dydis gali sumažinti montavimo darbą, bet neturėtų lemti netinkamo kraštų persidengimo.
Stiklui tinkamas tvirtinimo būdas
Tvirtinimo sistemą rinkitės pagal šiltnamio gamintojo nurodymus. Jei leidžiama, naudokite tam skirtus spaustukus, laikiklius ar tvirtinimo juostas, montuojamas numatytose rėmo vietose. Savarankiškai negręžkite stiklo, nekalkite kabių ir nespauskite plėvelės prie stiklo briaunos: papildomas taškinis spaudimas gali kelti pavojų stiklo plokštei. Klijus ar lipnią juostą naudokite tik tada, kai aiškiai patvirtintas jų suderinamumas su konkrečiu stiklu, rėmu ir naudojimo sąlygomis. Taip pat iš anksto pasidomėkite, ar juostą bus galima nuimti nepaliekant sunkiai pašalinamų likučių.
Tvirtindami neuždenkite sandarinimo, drenažo ar stiklo keitimui reikalingų vietų ir netrukdykite langams, durims bei kitoms judančioms dalims. Plėvelė neturėtų apsunkinti konstrukcijos apžiūros ar įprastos priežiūros. Pavyzdžiui, „Accoya“ šiltnamio modelio tvirtinimo galimybes reikia tikrinti pagal konkrečios versijos dokumentus: vien pavadinimas neparodo leistinų tvirtinimo taškų ar tinkamų laikiklių. Jei instrukcijose tokia informacija nepateikta, tvirtinimą suderinkite su konstrukcijos gamintoju, o ne bandykite atspėti pagal nuotrauką. Taip pat pasidomėkite nuėmimo tvarka: ar laikiklius galima naudoti pakartotinai, ar reikia pakeisti juostą ir kaip apsaugoti paviršių ją nuimant. Šiltnamyje su šildytuvu plėvelė neturi pažeisti prietaiso gamintojo nustatytų saugių atstumų ar uždengti jo oro angų. Jei suderinamumas neaiškus, jį turi įvertinti kvalifikuotas specialistas; improvizuotas tvirtinimas nėra tinkamas būdas šią abejonę išspręsti.
Kiek stiklo dengti ir kur palikti angas
Plėvelės kiekį planuokite pagal faktiškai dengiamos stiklo dalies matmenis, o ne pagal šiltnamio grindų plotą. Susirašykite kiekvieno stiklo segmento matmenis ir atskirai pažymėkite stacionarias dalis, atveriamus langus, duris bei vėdinimo angas. Įvertinkite plėvelės gamintojo nurodytą persidengimą ir tvirtinimo vietas. Jei plėvelė numatyta ant stiklinio stogo, papildomai patikrinkite, ar konkretus gaminys ir jo tvirtinimo sistema skirti tai vietai; sienoms pritaikyto sprendimo automatiškai neperkelkite ant stogo.
Palikite visus langus, duris ir vėdinimo angas laisvai veikti, o tvirtinimą suplanuokite taip, kad plėvelė netrukdytų jų atidaryti ar uždaryti. Prieš užsakydami paprašykite konkretaus pasirinkto modelio brėžinio arba kitos patikimos stiklo dalių schemos. Sieninio stiklinio šiltnamio nurodytas 3,69–14,34 m² plotas neparodo, kurios jo dalys atveriamos ir kokio dydžio stiklo segmentai įrengti. Prie pastato esanti siena taip pat nėra stiklo segmentas, kurį reikėtų įtraukti į plėvelės kiekį. Schemoje verta sunumeruoti dengiamas dalis ir prie kiekvienos užrašyti išmatuotus matmenis; taip bus paprasčiau suplanuoti kirpimą bei vėliau atpažinti nuimtus gabalus. Atveriamoms dalims reikia atskiro, gamintojo leidžiamo sprendimo, o ne vientisos plėvelės per judančią jungtį. Tiksli schema padeda išvengti perteklinės medžiagos ir klaidos, kai uždengiama vėdinimui ar priežiūrai reikalinga vieta.

Kaip išbandyti plėvelę prieš dengiant visą šiltnamį
Jei gamintojo instrukcijos leidžia, pirmiausia išbandykite tvirtinimą vienoje tinkamoje, nejudančioje stiklo dalyje. Mažas bandymas padės įvertinti, ar medžiaga patogiai tvirtinasi, ar ją galima nuimti, ar netrukdo priežiūrai ir kur kaupiasi kondensatas. Jis neparodys viso šiltnamio šildymo sąnaudų pokyčio: nedidelis uždengtas plotas nėra tas pats, kas visos izoliacijos poveikis. Todėl atskirkite bandymą, skirtą tvirtinimui bei drėgmei patikrinti, nuo energijos sąnaudų palyginimo, kuriam reikia didesnio ir aiškiai aprašyto įrengimo.
Stebėkite bandomąją dalį po šaltesnių naktų ir šviesiu paros metu. Užsirašykite, ar neatsirado vandens sankaupų, ar plėvelė neatsikabino, ar netrukdo prieigai prie stiklo. Prieš bandymą padaryta nuotrauka padės vėliau palyginti kraštų ir tvirtinimo vietų būklę. Jei matote atsikabinusius laikiklius, pažeistą medžiagą ar uždengtą drenažą, pirmiausia spręskite montavimo problemą, o ne tęskite viso šiltnamio dengimą. Bandymo rezultatus galima užrašyti ir ant stiklo dalių schemos. Pavyzdžiui, stikliniam „Accoya“ šiltnamiui su sandėliavimo patalpa reikėtų atskirai pažymėti, kuriuos paviršius planuojate dengti ir kurie patenka į stebimą erdvę. Modeliui nurodytas 5,52–28,08 m² intervalas neatskleidžia konkrečios versijos patalpų išdėstymo ir nėra reikalingo plėvelės ploto matas. Tik užbaigus tinkamai aprašytą montavimą prasminga pradėti visos pasirinktos erdvės energijos sąnaudų palyginimą.
Kada burbulinė izoliacija gali būti tinkamas pasirinkimas
Šis sprendimas gali būti vertas dėmesio, jei žiemą šildote stiklinį šiltnamį ir norite patikrinti, ar sumažės šildymo poreikis. Tačiau prieš pirkdami įvertinkite ne vien galimą šilumos naudą, bet ir šviesos sumažėjimą, montavimo sudėtingumą, kondensato priežiūrą bei tai, ar plėvelę reikės reguliariai nuimti. Į bendras įsigijimo išlaidas įtraukite tvirtinimo priedus ir galimus pakaitinius elementus. Pagalvokite ir apie laiką, kurio reikės sezoniniam montavimui, valymui bei laikymui. Jei šiltnamis nešildomas, mažesnė šildymo sąskaita negali būti pasirinkimo argumentas: tuomet vertinama temperatūros eiga ir augalų auginimo sąlygos. Jei gamintojo duomenyse nėra aiškių naudojimo ir matavimo sąlygų, geriau planuoti bandomąjį vertinimą, o ne pasikliauti universaliu sutaupymo pažadu. Sprendimas priklauso nuo konkretaus šiltnamio, plėvelės ir naudojimo.
Jei kartu renkatės ir šiltnamį, iš anksto išsiaiškinkite, ar numatomas sezoninis izoliacijos montavimas suderinamas su pasirinkta konstrukcija. Pavyzdžiui, svarstant „Prestige“ šiltnamį su metaliniu pagrindu, verta paprašyti informacijos apie leidžiamus laikiklius, prieigą prie stiklo ir plėvelės nuėmimą. Modelio pavadinimas ar pagrindo aprašymas savaime nepatvirtina izoliacijos suderinamumo. Palygindami galimus sprendimus, viename apraše užfiksuokite dengiamos dalies plotą, plėvelės duomenis, tvirtinimo komplektą ir priežiūros poreikį. Tuomet lengviau suprasti, kuo pasiūlymai iš tiesų skiriasi, užuot lyginus tik ritinio kainą. Jei šviesos sumažėjimas jūsų augalams nepriimtinas arba negalima saugiai išlaikyti veikiančių angų, toks apšiltinimas nėra geras pasirinkimas vien dėl žadamo energijos sutaupymo. Tinkamas sprendimas turi derinti mažesnius šilumos nuostolius su kasdieniu šiltnamio naudojimu.
Dažnai užduodami klausimai
Ar burbulinė plėvelė visiškai sulaiko šilumos nuostolius?
Ne. Ji gali sumažinti šilumos perdavimą per uždengtą stiklo plotą, tačiau šiluma vis tiek prarandama per kitus stiklo plotus, rėmus, duris, angas ir nesandarias jungtis. Bendras rezultatas priklauso nuo viso šiltnamio ir konkrečios plėvelės.
Kaip įvertinti, kiek sumažės šildymo sąskaita?
Vieno patikimo procento visiems šiltnamiams nėra. Palyginkite faktinį šildymo energijos ar kuro sunaudojimą prieš montavimą ir po jo panašiomis lauko sąlygomis, išlaikydami tą patį šildymo režimą. Sąnaudų skirtumą įvertinkite pagal tuo laikotarpiu galiojusį savo tarifą.
Ar plėvelė sumažins augalams tenkančios šviesos kiekį?
Gali sumažinti, tačiau tikslus pokytis priklauso nuo plėvelės ir jos sluoksnių. Ieškokite gamintojo nurodyto šviesos pralaidumo. Augalams aktualios fotosintetiškai aktyviosios spinduliuotės vertinimui vien liuksmetro rodmenų nepakanka.
Ar kondensatas po plėvele reiškia, kad ji pritvirtinta netinkamai?
Nebūtinai. Kondensato vieta ir kiekis priklauso nuo drėgmės, temperatūros ir plėvelės įrengimo. Patikrinkite, kur kaupiasi vanduo, ar jis nuteka, ir ar neuždengti vėdinimo bei drenažo keliai. Tvirtinimo ir kraštų užbaigimo būdą rinkitės pagal gamintojo nurodymus.
Ar galima burbulinę plėvelę klijuoti tiesiai prie stiklo?
Tik jei plėvelės ir šiltnamio gamintojai patvirtina, kad konkreti klijavimo priemonė tinka pasirinktam stiklui, rėmui ir naudojimo sąlygoms. Nežinoma juosta gali palikti sunkiai pašalinamų likučių. Pirmiausia tikrinkite leidžiamus tvirtinimo taškus ir sistemą.
Burbulinė plėvelė gali sumažinti šilumos perdavimą per uždengtą stiklą, bet jos nauda priklauso nuo gaminio savybių, uždengto ploto ir viso šiltnamio būklės. Prieš montuodami patikrinkite šviesos pralaidumą, kondensato valdymą ir gamintojo leidžiamą tvirtinimą. O galimą sutaupymą vertinkite pagal faktines sąnaudas panašiomis sąlygomis, palikdami vėdinimo angas ir judančias dalis laisvas.