Ar dirvožemio drėgmės jutikliai padeda laistyti šiltnamį?

Šiltnamio laistymas
Dirvožemio drėgmės jutiklis gali sumažinti spėliojimą, bet jo rodmuo apibūdina tik nedidelę dirvos dalį ties matavimo elementu. Nauda priklauso nuo jutiklio vietos, tinkamo kalibravimo ir to, ar jo rodmenis palyginate su tikra šaknų zonos būkle.

01
Ką iš tiesų parodo drėgmės jutiklis?
Dirvožemio drėgmės jutiklis fiksuoja būklę aplink savo matavimo dalį, o ne visame šiltnamyje. Ekrane matomas skaičius ar piktograma yra vietinis prietaiso rodmuo. Jis savaime neparodo, ar vanduo pasiekė visas šaknis, ar gilesnė lysvės dalis pakankamai drėgna ir ar augalui konkrečiu metu reikia laistyti. Sprendžiant svarbu atsižvelgti į augalą, jo šaknų zoną, auginimo terpę ir naudojamą laistymo būdą. Todėl jutiklis gali sumažinti spėliojimą, tačiau nepakeičia visos lysvės apžiūros. Jo reikšmę geriausia vertinti kartu su augalų būkle ir dirvožemio patikrinimu.
Įrenginiai gali veikti skirtingais matavimo principais ir rodyti nevienodas skales. Vieno modelio procentų negalima laikyti universalia visų dirvožemių drėgmės lentele ar tiesiogiai lyginti su kito jutiklio skaičiumi. Perskaitykite instrukciją: kokiai terpei prietaisas skirtas, kur yra matavimo zona, ką reiškia rodmuo ir ar galima keisti kalibravimą. Svarbu atskirti prietaiso skalėje pateikiamą santykinę reikšmę nuo aiškiai apibrėžto drėgmės matavimo. Jei skalė nepaaiškinta, net ir procento ženklas savaime nepasako, kaip skaičių taikyti laistymui. Renkantis klasikinį stiklinį šiltnamį, jutiklių vietas reikėtų sieti su numatomomis lysvėmis ir atskirai laistomomis zonomis, o ne vien su konstrukcijos tipu. Prieš perkant jutiklį taip pat verta išsiaiškinti, ar jis skirtas trumpai patikrai, ar nuolatiniam stebėjimui dirvožemyje. Rankinis matuoklis, kurį kaskart įstatote kitur, ir pastoviai įrengtas jutiklis padeda atsakyti į skirtingus klausimus: pirmuoju palyginate vietas, antruoju stebite vienos vietos pokyčius. Patikrinkite ir duomenų pateikimą: ar matote tik dabartinę vertę, ar galite peržiūrėti ankstesnius rodmenis bei jų laiką.
Kodėl skirtingose šiltnamio vietose rodmenys nevienodi
Šiltnamyje drėgmė retai kinta vienodai kiekviename taške. Vieną lysvę gali labiau veikti saulė, kitą – vieta prie durų ar vėdinimo angos, o pakraščio dirvožemis gali skirtis nuo vidurio. Skiriasi ir substrato sudėtis, augalų tankis bei tai, kaip laistymo linija paskirsto vandenį. Dėl šių priežasčių vienas rodmuo nėra savaime visos erdvės vidurkis. Tai nereiškia, kad kiekvienai lysvei būtinas atskiras prietaisas; pirmiausia palyginkite, ar skirtumai pasikartoja. Užsirašykite, kurios vietos džiūsta nevienodu tempu ir ar jos laistomos kartu. Jei pastebite nuolat sausesnę juostą, pažymėkite ją plane, o ne spręskite apie visą šiltnamį iš vieno taško.
Matavimus lyginkite panašiomis sąlygomis: fiksuokite vietą, gylį ir laiką nuo paskutinio laistymo. Jeigu viena zona laistoma atskirai, jos rodmenų nereikėtų laikyti gretimos zonos valdymo pagrindu. Svarstant sieninį stiklinį šiltnamį, verta palyginti lysvių vietas prie sienos ir toliau nuo jos; konstrukcijos pavadinimas nepasako, ar dirvožemio drėgmė ten vienoda. Palyginimui pasirinkite kelis pastovius taškus ir patikrinkite juos prieš tą patį laistymą, vėliau – vandeniui pasiskirsčius. Taip lengviau atskirti ilgalaikį vietų skirtumą nuo nevienodo patikros laiko. Jei rodmenys skiriasi tik iškart palaistę, stebėkite, ar skirtumas išlieka vėliau. Jei viena vieta nuolat sausesnė, įvertinkite ne tik jutiklį, bet ir vandens paskirstymą. Vienodomis sąlygomis surinktas vanduo iš pasirinktų lašintuvų gali padėti palyginti jų tiekimą; matavimui pasirinkite vienodą trukmę ir užrašykite faktinį kiekį. Tai atskiras sistemos patikrinimas, ne drėgmės jutiklio funkcija. Nepadarykite visos zonos laistymo ilgesnio vien dėl vieno sauso taško, kol neaišku, ar kitur dėl to nesusidarys vandens perteklius.
02
Kur įstatyti jutiklį lysvėje
Jutiklį įstatykite į tą šaknų zonos dalį, kurios drėgme remsitės priimdami sprendimą dėl laistymo. Tikslus gylis priklauso nuo augalo, šaknų išsidėstymo ir prietaiso konstrukcijos, todėl laikykitės instrukcijos, o ne ieškokite vieno visiems tinkamo centimetro skaičiaus. Paviršiuje įtaisytas jutiklis gali rodyti greitai kintančią viršutinio sluoksnio būklę, o per gilus – ne tą sluoksnį, kuriame yra pagrindinė stebimų šaknų dalis. Rinkitės vietą šalia lysvei būdingų augalų, ne tuščiame praėjime ar atsitiktiniame kampe. Jei kartu auga skirtingi augalai, nuspręskite, kurios grupės auginimo sąlygas matavimas turi atspindėti.
Matavimo dalis turi gerai liestis su terpe; oro tarpas aplink ją gali iškreipti rodmenį. Prieš įstatydami patikrinkite instrukcijoje nurodytą kryptį, gylį ir įterpimo būdą. Jei norite stebėti įprastą šaknų zonos drėgmę, nesirinkite taško tiesiai prie lašintuvo, kuriame telkiasi vanduo, arba akivaizdžiai netipiško lysvės krašto. Vis dėlto jutiklis neturėtų būti ir tokioje vietoje, kurios laistymo vanduo beveik nepasiekia: tada valdiklis gali nuolat reaguoti į vieną sausą plotelį. Tinkamą atstumą vertinkite pagal realų vandens pasiskirstymą savo lysvėje, ne pagal universalų skaičių. Jei lysvės išsidėsčiusios atskirose atšakose, kaip gali būti planuojant T formos sodo šiltnamį, vienas centrinis taškas nebūtinai apibūdina kiekvieną auginimo ruožą. Plane pažymėkite jutiklio vietą ir artimiausią lašintuvą. Numatyti reikia ir prieigą: ar galėsite apžiūrėti jutiklį neardydami atramų ir nelipdami į lysvę. Laidą ar kitą jungtį išdėstykite taip, kad įprastai ravint ir tvarkant augalus jutiklis nebūtų traukiamas iš vietos. Jo įterpimo gylį verta užrašyti atskirai, nes iš viršaus matoma padėtis jo neparodo.
Kalibravimas ir rodmenų patikra
Kalibravimas ir praktinis rodmenų palyginimas nėra tas pats. Kalibravimo metu pagal gamintojo numatytą tvarką tikrinamas arba koreguojamas ryšys tarp matavimo ir atskaitos verčių. Rankinė patikra padeda suprasti, ką rodmuo reiškia jūsų lysvėje, tačiau nesuteikia tikslios laboratorinės atskaitos. Vienuose modeliuose būna naudotojui skirta kalibravimo funkcija, kituose galima tik stebėti gamykliškai nustatytą skalę ir valdiklyje keisti laistymo slenkstį. Slenksčio koregavimas nekeičia paties jutiklio matavimo tikslumo. Pirmiausia perskaitykite konkretaus prietaiso instrukciją ir įsitikinkite, kad jis skirtas jūsų dirvožemiui ar substratui. Jei gamintojas nenumato naudotojo atliekamo kalibravimo, nebandykite savavališkai keisti matavimo nustatymų.
Jei kalibravimo funkcija numatyta, atlikite būtent instrukcijoje aprašytą procedūrą ir naudokite joje nurodytas atskaitos sąlygas. Įstatymas į visiškai sausą žemę ar panardinimas į vandenį nėra universalus visų jutiklių kalibravimo būdas. Po kalibravimo atskirai patikrinkite, kaip prietaisas veikia įprastoje lysvėje: užrašykite rodmenį prieš laistymą ir vėliau, vandeniui pasiskirsčius, kartu įvertindami dirvožemį rankiniu būdu. Šis palyginimas padeda pasirinkti valdymo slenkstį, bet jo nereikėtų vadinti tikslumo sertifikavimu. Pasirinkus, pavyzdžiui, šiltnamį su „Accoya“, vertinama jūsų auginimo terpė, o ne šiltnamio konstrukcija. Užrašuose išsaugokite kalibravimo datą, taikytą procedūrą ir tuometinius nustatymus. Jei vėliau keičiate slenkstį, pažymėkite jį atskirai, kad nesupainiotumėte matavimo koregavimo su laistymo valdymo pakeitimu. Perkėlus jutiklį į kitą substratą, ankstesnis laistymo slenkstis nebūtinai išlieka tinkamas net tada, kai prietaisas veikia tvarkingai. Tokiu atveju pirmiausia įvertinkite naujos terpės rodmenis įprastomis auginimo sąlygomis, o pakartotinio kalibravimo poreikį nustatykite pagal gamintojo nurodymus.

03
Kodėl rodmenis verta tikrinti rankiniu būdu
Rankinis patikrinimas yra nepriklausomas palyginimas, o ne laboratorinis matavimas. Šalia jutiklio paimkite nedidelį dirvožemio mėginį iš panašaus gylio, pasirinkdami vietą taip, kad nepažeistumėte augalų šaknų. Įvertinkite, ar terpė sausa, drėgna ar pernelyg šlapia pagal jos įprastą pojūtį; skirtingų dirvožemių trupėjimas ir sukibimas nevienodi. Todėl vienodas suspaudimo bandymas visiems mišiniams netinka, o rankinis vertinimas nepakeičia tikslios matavimo skalės. Jo tikslas – pastebėti aiškų neatitikimą tarp jutiklio rodmens ir to, kas vyksta šaknų zonoje. Vienas palyginimas dar neįrodo, kad prietaisas netikslus, todėl verta stebėti pasikartojantį rezultatą.
Rankiniu būdu tikrinkite ne tik tašką prie jutiklio, bet ir pasirinktą palyginimo vietą toje pačioje laistymo zonoje. Pirmoji patikra padeda suprasti vietinį rodmenį, antroji – įvertinti, ar jis atspindi platesnį auginimo plotą. Net piramidės tipo šiltnamyje tikrinimo vietas rinkitės pagal lysves, o ne vien pagal patogiausią prieigą prie konstrukcijos. Mėginius imkite panašiame gylyje, bet neardykite dirvožemio ties pačia matavimo dalimi: pakeitus jos sąlytį su terpe, tolesnis palyginimas gali tapti klaidinantis. Užrašuose naudokite paprastas, nuoseklias pastabas, pavyzdžiui, „sausa“, „drėgna“ ar „šlapia“, ir pasižymėkite patikros laiką. Šios pastabos yra kokybinis vertinimas, ne skaitinis drėgmės matavimas. Jei prie jutiklio dirvožemis drėgnas, o palyginimo vietoje sausas, pirmiausia aiškinkitės vietų skirtumą, ne prietaiso tikslumą. Jei mėginys prie jutiklio ir jo rodmuo aiškiai nesutampa, tikrinkite įterpimą bei skalės reikšmę. Nustatyti neatitikimo pobūdį naudingiau nei iškart padidinti laistymą visai zonai. Augalų išvaizdą vertinkite kaip papildomą informaciją: vien jos nepakanka nuspręsti, ar dirvožemiui trūksta vandens.
Kada jutikliu galima valdyti automatinį laistymą
Automatinis laistymas prasmingas tik tada, kai valdiklis priima būtent to jutiklio duomenis, o pasirinktas slenkstis atitinka konkrečią laistymo zoną. Nustatykite jį pagal stebėtą dirvožemio būklę ir augalų auginimo sąlygas, ne pagal bendrą internete rastą skaičių. Jei valdiklis leidžia, pasitikrinkite, kaip dažnai jis nuskaito jutiklį ir kokiomis sąlygomis įjungia laistymą. Šias funkcijas ir tarpusavio suderinamumą būtina tikrinti konkrečių prietaisų instrukcijose. Šiltnamio modelio puslapis savaime nepatvirtina jutiklio ar valdiklio suderinamumo. Jei nustatymuose yra atskiros įjungimo ir sustabdymo ribos, jų paskirtį taip pat išsiaiškinkite pagal valdiklio instrukciją.
Prieš palikdami automatinį valdymą veikti savarankiškai, stebėkite kelis įprastus laistymo ciklus. Patikrinkite ne tik tai, ar keičiasi jutiklio rodmuo, bet ir ar valdiklis pagal jį priima numatytą sprendimą. Vienos sistemos laistymą pradeda pasiekus nustatytą ribą, kitos tik leidžia arba blokuoja suplanuotą laistymą; konkrečią veikimo logiką išsiaiškinkite instrukcijoje. Taip pat sužinokite, kas vyksta praradus ryšį, negavus naujų duomenų ar pasirodžius klaidos pranešimui. Jei ekrane lieka paskutinė vertė, jos laikas svarbus ne mažiau už patį skaičių. Jutiklis nematuoja vandens srauto ir nepatvirtina, kad vanduo pasiekė kiekvieną lašintuvą. Jei pasirinktas stiklinis šiltnamis su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa, matavimo vietą numatykite auginimo erdvėje; sandėliavimo patalpos buvimas nieko nepasako apie laistymo įrangos suderinamumą. Patikrinkite, ar valdiklis leidžia riboti laistymo trukmę ir laikinai išjungti automatinį režimą, tačiau nelaikykite šių funkcijų savaime suprantamomis. Elektros jungčių ir įrangos tinkamumą drėgnai aplinkai, kai tai aktualu, patikėkite įvertinti kvalifikuotam specialistui. Praktinis bandymas turi apimti visą grandinę: matavimą, valdiklio sprendimą ir faktinį vandens tiekimą.
04
Kiek jutiklių reikia atskiroms laistymo zonoms?
Nėra universalaus skaičiaus, kiek jutiklių reikia kiekvienam šiltnamio kvadratiniam metrui. Įvertinkite, ar lysvės laistomos kartu, ar skiriasi jų dirvožemis, augalai, apšvietimas ir džiūvimo tempas. Jei dvi dalys laistomos atskirai arba jų sąlygos nuolat skiriasi, vienas jutiklis vienoje jų gali netinkamai atspindėti kitą. Pradėkite nuo aiškiai apibrėžtos zonos ir joje pasirinkite reprezentatyvią vietą. Sutikrinkite rodmenis kitose tos zonos vietose; jei skirtumai nuolat kartojasi, apsvarstykite atskirą stebėjimo tašką arba kitokį zonų suskirstymą. Keli jutikliai savaime neišsprendžia netinkamai suplanuoto laistymo.
Jutiklių vietas planuokite kartu su lysvių ir vandens tiekimo schema, ne pagal bendrą pastato plotą. „Bloomcabin Prestige“ šiltnamio puslapyje nurodomas 3,77–28,08 m² plotų intervalas, tačiau net tiksliai žinomas plotas nepasako, ar augalai sudaro vieną, ar kelias laistymo zonas. Brėžinyje pažymėkite augalų grupes, vandens tiekimo linijas, atskirai valdomas zonas ir numatomas matavimo vietas. Kiekvienam jutikliui priskirkite aiškią paskirtį: jis gali valdyti zoną arba tik padėti stebėti jos skirtumus. Papildomas stebėjimo jutiklis nebūtinai turi automatiškai įjungti laistymą. Jei valdiklis priima kelių jutiklių duomenis, išsiaiškinkite, kaip juos naudoja: ar reaguoja į vieną pasirinktą rodmenį, ar taiko kitą gamintojo numatytą taisyklę. Be šios informacijos didesnis jutiklių skaičius dar negarantuoja geresnio valdymo. Ypač atsargiai vertinkite bendrą rodmenų vidurkį, jei viena lysvės dalis nuolat sausa, o kita šlapia: jis gali paslėpti praktiškai svarbų skirtumą. Zonų skirstymas turi derėti su galimybe atskirai tiekti vandenį; vien stebėti dvi skirtingas dalis nepakanka, jei jas vis tiek laistote kartu.
Jutikliai vazonuose ir skirtingose auginimo terpėse
Vazonuose ir augalų dėžėse matavimo vietą parinkite atsižvelgdami į konkrečią auginimo terpę. Vieno vazono jutiklis neparodo, kokia drėgmė kituose vazonuose, net jei jie stovi greta: gali skirtis substratas, augalo dydis ir laistymo kiekis. Nedėkite jutiklio tik prie indo krašto ar tiesiai vandens padavimo taške, jei tai nėra vieta, kurios būklę norite stebėti. Jei naudojate kitokią terpę nei įprasta sodo dirva, pasitikrinkite, ar jutiklis jai skirtas. Netinkamas matavimo būdas gali pateikti skaičių, tačiau jis nebūtinai bus naudingas sprendžiant apie laistymą. Jei vazonus laistote atskirai nuo lysvių, nepriskirkite jiems tos pačios zonos rodmens.
Jei derinate vazonus, lysves ir skirtingus substratus, pirmiausia suskirstykite augalus į panašiai laistomas grupes. Erdvaus šiltnamio puslapyje nurodomas 47–70 m² plotų intervalas, bet kvadratūra pati nepasako, kiek tokių grupių reikės stebėti. Vazonų grupėje palyginkite kelis indus: ar sutampa jų dydis, substratas, augalų augimo tarpsnis ir vandens tiekimas. Vieną vazoną stebėti visos grupės vardu pagrįsta tik patikrinus, kad kitų indų būklė panaši. Jutiklio matavimo dalis turi tilpti substrate pagal instrukciją, todėl prietaiso tinkamumą įvertinkite dar prieš įsigydami jį mažam vazonui. Neužtenka, kad į indą tilptų tik jutiklio galas. Jei vazonas turi vandens rezervuarą, substrato drėgmės rodmuo savaime neparodo rezervuare likusio vandens kiekio; tai skirtingi stebėjimo dalykai. Perstačius indus į kitą vietą ar pakeitus jų laistymo būdą, grupės panašumą įvertinkite iš naujo. Ypač naudinga pažymėti stebimą vazoną, kad tvarkant šiltnamį jis nebūtų netyčia pakeistas kitu. Rodmens istorija prasminga tik žinant, kurį indą ir kokią terpę tuo metu matavote.

05
Kaip atpažinti klaidinančius ar pasikeitusius rodmenis
Įtartinas rodmuo ne visada reiškia, kad jutiklis sugedo. Jei skaičius beveik nesikeičia po laistymo ir dirvai džiūstant, pirmiausia patikrinkite, ar ekrane pateikiamas naujas matavimas, o ne anksčiau išsaugota vertė. Jei prietaisas rodo matavimo laiką ar ryšio būseną, peržiūrėkite ir juos. Toliau tikrinkite įterpimą, matavimo dalies sąlytį su terpe ir skalės reikšmę. Staigus šuolis gali būti susijęs su tiesioginiu vandens patekimu prie jutiklio arba jo pajudinimu, bet priežastį reikia nustatyti vietoje. Palyginkite rodmenį su dirvožemio mėginiu iš tokio paties gylio, o ne iškart keiskite laistymo slenkstį. Jei prietaisas naudoja maitinimo šaltinį ar jungtį, patikrinkite juos pagal instrukciją. Trūkstamo rodmens nelaikykite sausumo rodmeniu: duomenų nebuvimas ir mažas drėgmės skaičius nėra tas pats. Vienu metu keiskite tik vieną dalyką, kad būtų aiškiau, kas turėjo įtakos rezultatui.
Užrašai padeda pastebėti, ar problema kartojasi. Fiksuokite jutiklio vietą, įterpimo gylį, dirvožemio ar substrato tipą, rodmenį, laistymo įvykį ir rankinės patikros išvadą. Jei perkėlėte jutiklį, pakeitėte terpę arba valdiklio nustatymus, senų rodmenų tiesiogiai nelyginkite su naujais, kol neįsitikinote, kad sąlygos panašios. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar jutiklis nebuvo netyčia pajudintas kasant ar tvarkant lysvę. Valymo, laikymo, priežiūros ir pakartotinio kalibravimo tvarką rinkitės pagal gamintojo nurodymus, nes skirtingų modelių reikalavimai gali skirtis.
Bandymas prieš įjungiant automatinį laistymą
Jutiklio veikimą verta išbandyti dar prieš leidžiant jam valdyti laistymą. Bandymo metu laistykite įprastu būdu, o jutiklį naudokite stebėjimui: užrašykite, ar jo rodmuo tuo metu paskatintų laistyti, ir palyginkite šį sprendimą su dirvožemio patikra. Taip galite įvertinti pasirinktą slenkstį, nesukeldami augalams sąmoningo vandens trūkumo ar pertekliaus. Pasirinkite vieną aiškią zoną ir iš anksto sutarkite, ką fiksuosite: rodmenį prieš laistymą, laistymo pradžią bei pabaigą, vėlesnį rodmenį ir rankinės patikros išvadą. Jei matuojate patiektą vandens kiekį, įrašykite faktinį matavimą, o ne spėjimą pagal veikimo trukmę. Patikrą atlikite per kelis įprastus laistymo ir džiūvimo etapus. Vienas sėkmingas ciklas dar neparodo, kaip sistema veiks kitomis kasdienėmis sąlygomis. Bandymo metu nekeiskite kelių nustatymų kartu ir pažymėkite dienas, kai buvo neįprastai karšta, augalai persodinti ar pakeistas vėdinimas. Tokios pastabos padeda paaiškinti kitokį džiūvimo tempą. Vertinkite ir klaidingus sprendimus: kada pagal jutiklį būtų laistoma, nors terpė dar drėgna, arba nelaistoma, nors pasirinktoje šaknų zonoje jau sausa.
Bandymo pabaigoje turėtumėte galėti paaiškinti, kokią zoną jutiklis stebi, ką reiškia jo rodmenys ir kokį veiksmą pagal juos atliks valdiklis. Jei šie dalykai aiškūs, pirmuosius automatinius ciklus stebėkite būdami vietoje: patikrinkite, ar vanduo tikrai pradedamas ir baigiamas tiekti numatytu būdu. Išsaugokite pasirinktus nustatymus bei bandymo užrašus, kad vėliau turėtumėte su kuo palyginti pasikeitusį veikimą. Ilgesniam išvykimui nereikėtų pirmą kartą įjungti dar neišbandytos sistemos. Numatyta rankinio laistymo galimybė naudinga tada, kai reikia laikinai sustabdyti automatiką ar pakeisti sugedusį prietaisą. Patikimas rezultatas yra ne vien gražiai atrodanti rodmenų kreivė, o tinkamai sudrėkinta stebima šaknų zona ir suprantamas sistemos veikimas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar jutiklio rodomas procentas vienodai tikslus visuose dirvožemiuose?
Ne. Rodmuo priklauso nuo jutiklio matavimo principo, konkrečios skalės ir dirvožemio ar substrato. Vieno prietaiso procentų nelaikykite universalia lentele ir tiesiogiai nelyginkite su kito modelio skaičiais. Pirmiausia pasitikrinkite instrukciją, o rodmenis palyginkite su tos pačios vietos dirvožemio būkle.
Kur lysvėje geriausia įstatyti jutiklį?
Rinkitės vietą augalų šaknų zonoje, kuri atspindi įprastai laistomą lysvės dalį. Įterpimo gylį ir būdą nustatykite pagal augalą bei jutiklio instrukciją. Venkite vietos tiesiai prie lašintuvo, jei norite stebėti ne lokalų šlapią tašką, o įprastą dirvožemio būklę.
Ar vienas jutiklis gali valdyti visą šiltnamį?
Kartais, jei augalai auga panašioje terpėje, lysvės džiūsta panašiai ir laistomos viena zona. Jei skiriasi augalai, substratas ar vandens tiekimo zonos, vienas jutiklis gali neatspindėti kitų lysvių. Tai įvertinkite palyginę jo rodmenis su rankiniu dirvožemio patikrinimu skirtingose vietose.
Kada jutiklį reikia kalibruoti iš naujo?
Vadovaukitės konkretaus modelio instrukcija: kai kurių jutiklių naudotojas nekalibruoja. Jei kalibravimas leidžiamas, pakartotinai įvertinkite rodmenis pakeitę jutiklio vietą ar auginimo terpę ir sutikrinkite juos su rankiniu patikrinimu. Nėra vieno visiems prietaisams tinkamo kalibravimo grafiko.
Ar jutiklis gali visiškai pakeisti rankinį tikrinimą?
Ne. Jutiklis stebi tik aplink savo matavimo dalį esančią terpę ir nepatvirtina, kad vanduo pasiekė visas lysves ar lašintuvus. Rankinis patikrinimas padeda pastebėti netinkamą vietą, klaidingai suprastą skalę ar neatitikimą tarp rodmens ir dirvožemio būklės.
Dirvožemio drėgmės jutiklis labiausiai padeda tada, kai stebi aiškiai apibrėžtą auginimo zoną, o jo rodmenų reikšmė patikrinta praktiškai. Jis gali parodyti džiūvimo tendenciją ir padėti valdyti laistymą, tačiau nematuoja viso šiltnamio būklės ar vandens tiekimo. Geras pasirinkimas – toks jutiklis, kurio duomenis suprantate ir pagal kurį priimti sprendimai pasiteisina lysvėje, o ne vien valdiklio ekrane.