Išimami auginimo stalai ar nuolatinės lysvės šiltnamyje?

ŠILTNAMIO ERDVĖS PLANAVIMAS
Renkantis tarp išimamų auginimo stalų ir nuolatinių lysvių svarbu ne tik tai, kiek vietos užima augalai, bet ir ar norėsite sezonui pasikeitus atlaisvinti grindis. Stalas suteikia paaukštintą paviršių, tačiau užima vietą apačioje; lysvė palieka auginimo zoną pastovią. Du toliau pateikti vienodo ploto planai šį skirtumą parodo skaičiais. Jų 2,40 × 4,00 m matmenys yra tik iliustraciniai, ne konkretaus parduodamo šiltnamio dydis.

Kuo skiriasi auginimo stalas ir nuolatinė lysvė?
Šiame palyginime auginimo stalas – pakeltas paviršius vazonams, daigų dėžutėms ar kitiems indams. Išimamu vadiname tokį stalą, kurį galima perkelti arba išnešti. Tai nereiškia, kad jis būtinai sulankstomas, turi ratukus ar yra lengvas: konkretaus baldo kojos, tvirtinimai ir išnešimo kelias lemia, kiek paprasta jį perkelti. Nuolatinė lysvė – iš anksto numatyta auginimo juosta, kurios vieta lieka pastovi. Ji gali būti suformuota grunte arba apribota kraštais; jos užimtas plotas neatsilaisvina tiesiog išnešus baldą. Stalo ir lysvės nereikėtų lyginti vien pagal aukštį: paaukštinta lysvė su dirvožemiu taip pat gali būti nuolatinė. Šiame straipsnyje lyginame perkeliamą stalą ir vietoje liekančią lysvę. Renkantis stalą svarbu patikrinti jo paskirtį bei gamintojo nurodomą leistiną apkrovą, nes indų, drėgno substrato ir vandens svoris nėra tas pats, kas tuščio stalviršio svoris.
Stalas suteikia paaukštintą auginimo ar darbo paviršių, bet jo apačioje grindų vieta vis tiek užimta. Lysvė leidžia planuoti pastovų plotą augalams, tačiau jos vietos negalima taip pat lengvai panaudoti laikinai pastatyti didesniam indui ar atlaisvinti praėjimą. Todėl sprendimą lemia ne vien norimas augalų kiekis: svarbu, ar dažniau auginate vazonuose ir daigų dėžutėse, ar tiesiai grunte, ir ar vasarą prireikia neužstatyto grindų ploto. Renkantis stiklinį šiltnamį, konkretų stalo ir takų išdėstymą tikrinkite pagal pasirinkto varianto vidaus matmenis, o ne vien bendrą plotą.
Du vienodo ploto išdėstymai: ką rodo planai?
Abiem planams priskiriame 2,40 m pločio ir 4,00 m ilgio šiltnamio vidaus grindų plotą – iš viso 9,60 m². Tai tik iliustraciniai skaičiai, ne konkretaus parduodamo šiltnamio matmenys. A plane palei vieną ilgąją sieną numatytas 0,70 × 3,60 m išimamas stalas, kurio paviršius užima 2,52 m². Priešingoje pusėje palikta tokio pat dydžio auginimo juosta grunte. Skersai šiltnamio plotis pasiskirsto taip: 0,70 m stalui, 1,00 m takui ir 0,70 m lysvei. Takas tęsiasi per visą 4,00 m ilgį. Stalas ir lysvė prasideda 0,20 m nuo vieno galo ir baigiasi 0,20 m prieš kitą. Šiam palyginimui laikome, kad stalo kojos neišsikiša už stalviršio, o lysvės kraštai telpa į jos nurodytą plotį. Realiame plane bet koks išsikišimas turi būti įskaičiuotas atskirai. Įėjimas numatomas ties centriniu taku; durų atvėrimo vietą reikėtų tikrinti pagal pasirinktą šiltnamį.
B plane numatytos dvi nuolatinės lysvės: kiekviena yra 0,70 m pločio ir 3,60 m ilgio, taigi užima po 2,52 m². Tarp jų paliktas toks pats 1,00 m pločio, 4,00 m ilgio takas. Abiejuose planuose auginimui skirtų paviršių suma vienoda – 5,04 m², o tako plotas – 4,00 m². Likę 0,56 m² sudaro tarpai ties stalų ir lysvių galais: keturi 0,70 × 0,20 m stačiakampiai. Tai apskaitai svarbūs tarpai, bet jų nereikėtų laikyti papildomais patogiais praėjimais. Taip suskaičiuotas visas 9,60 m² vidaus plotas, nė vienos vietos nepriskiriant dviem paskirtims. Skiriasi ne bendras skaičius, bet jo paskirstymas: A plane dalis auginimo vyksta ant stalo, o B plane visa auginimo zona yra lysvėse. Vieno metro takas čia tėra skaičiavimo prielaida, ne universalus reikalavimas. Stalviršio ir lysvės plotų lygybė taip pat nereiškia vienodo augalų skaičiaus ar derliaus: vazonų dydžiai, auginami augalai ir jų išdėstymas gali skirtis.
Išimamas stalas praverčia keičiant sezoninį planą
Išimamo stalo pranašumas geriausiai matomas tada, kai šiltnamio paskirtis per sezoną pasikeičia. Pavyzdžiui, pavasarį ant jo gali stovėti vazonai ar daigų dėžutės, o vėliau stalą galima išnešti ir atlaisvintą vietą skirti didesniems indams ar darbui. A plane stalo paviršius užima 2,52 m², tad tokio pat dydžio grindų plotas gali būti atlaisvintas. Tačiau jo paskirtį lemia tai, kas yra po stalu. Ant išklotos dangos galima statyti tinkamus indus, bet ji savaime netampa lysve. Jei po stalu norite vasarą sodinti į gruntą, tą zoną reikia tam numatyti iš anksto. Naudinga užrašyti, kas bus auginama ant stalo, kada tie augalai iškeliaus ir kuo jų vieta bus pakeista. Jei pavasariniai augalai dar neperkelti, o vasariniai jau laukia sodinimo, abiem grupėms laikinai reikės vietos. Toks sezonų persidengimas gali būti svarbesnis už teorinę stalo išnešimo datą.
Prieš rinkdamiesi apgalvokite, kiek kartų per sezoną stalą norėsite perkelti, ar jį reikės ištuštinti ir kur jis stovės, kai nenaudojamas. Patikrinkite kelią pro duris: stalas, kurio negalima pernešti ar išardyti jums priimtinu būdu, praktiškai gali likti nuolatinis. Matuokite ne tik durų angą, bet ir vietą stalui pasukti prieš ją bei už jos. Išardomo stalo atveju svarbu žinoti didžiausios išnešamos dalies matmenis ir kaip dažnai leidžiama jį surinkti iš naujo. Jei lyginate sieninį stiklinį šiltnamį, planą braižykite pagal konkretaus varianto vidaus ribas bei įėjimo vietą. Vien bendras plotas neparodo, ar stalą pavyks išnešti neužkliudant kitų augalų ir ar jį perkėlus liks patogus priėjimas.
Nuolatinė lysvė išlaiko tą pačią auginimo zoną
Nuolatinės lysvės patrauklios tiems, kurie nori kasdien dirbti pagal tą patį išdėstymą. Augalams skirtos juostos ir takai išlieka savo vietose, todėl nereikia kiekvieną sezoną spręsti, kur pastatyti stalą ar kaip iš naujo padalyti grindų plotą. Jei sodinate tiesiai į gruntą, lysvė leidžia skirti vietos dirvožemiui, o ne visą auginimą perkelti į vazonus. Toks pastovumas gali būti svarbesnis už galimybę atlaisvinti dalį grindų, ypač kai numatytas eilių išdėstymas nekinta. Kita vertus, nuolatinė lysvė nebūtinai turi būti apsodinta visą sezoną. Nuėmus vienus augalus, joje gali likti laisvos vietos kitam sodinimui, tačiau tai vis tiek yra dirvai skirta zona, ne takas. Jos nereikėtų laikyti vieta reguliariai vaikščioti ar laikinai sandėliuoti inventorių. Jei vasarą norėsite ten statyti didelius indus, įvertinkite, ar jie neužims būsimo sodinimo vietų ir ar juos galėsite prižiūrėti nuo esamo tako.
Vis dėlto pastovi vieta nereiškia, kad lysvėje reikia auginti tą patį. Galite keisti kultūras ir jų išdėstymą, tačiau pačios lysvės plotis, ilgis ir takų padėtis nepasikeis. Įvertinkite, ar pasirinktame plote patogu pasiekti visą auginimo juostą iš tako, ar paliekama vietos jos kraštams prižiūrėti ir ar dirvožemio paruošimas atitinka planuojamą auginimą. Renkantis šiltnamį su „Accoya“ ar kitą variantą, nuolatinių lysvių vietą susiekite su konkretaus šiltnamio vidaus matmenimis, o ne vien su jo pavadinimu ar išoriniu kontūru.

Kiek grindų atlaisvina išneštas stalas?
A plano pavyzdyje išnešus stalą atsilaisvina 2,52 m² grindų – tiek pat, kiek buvo jo paviršiaus. Kitoje pusėje lieka 2,52 m² auginimo juosta grunte, o 1,00 m pločio takas nesikeičia. Jei buvusią stalo vietą taip pat skirsite augalams, bendras auginimo plotas grindų lygyje gali siekti 5,04 m². Jei norite ten laikyti didesnį vazoną arba palikti vietos darbui, auginimo plotas bus mažesnis, bet grindys liks atviresnės. Stalo išnešimas nesukuria papildomos šiltnamio kvadratūros – jis pakeičia, kaip naudojama ta pati vieta.
Skaičiuojant vasaros išdėstymą svarbu nesitikėti, kad augalai tilps tiksliai į lysvės stačiakampį. Lapija, atramos ir indų kraštai gali užimti dalį tako, todėl plane pasižymėkite ne tik sodinimo vietą, bet ir augalams skirtą plotį jiems paaugus. Nuolatinėse lysvėse taip pat galima auginti aukštus ar vešlius augalus, tačiau jų užimtos vietos nebus galima paversti laisvomis grindimis. Stalą patogiausia išnešti dar prieš jo vietoje išdėstant vasarinius indus ir atramas. Vėliau pašalinti net tuščią stalą gali trukdyti aplink jį išaugę augalai. Jeigu planuojate palikti tik dalį stalo, atskirai įbraižykite likusios dalies kojas ir išsikišimus: atlaisvintas plotas gali būti suskaidytas, o ne vientisas. Jei svarstote T formos oranžeriją, nepritaikykite stačiakampio pavyzdžio nepatikrinę pasirinkto varianto vidaus geometrijos ir atskirų praėjimų.
Priežiūra, valymas ir vieta stalui laikyti
Išimamas stalas suteikia lankstumo, bet jo perkėlimas yra papildomas darbas. Jei ant jo laikomi vazonai, dėžutės ar įrankiai, prieš keičiant planą reikės nuspręsti, ką ir kur perkelti. Dažnam perkėlimui numatykite aiškią vietą, kur stalas netrukdys kitiems darbams. Laikymo vietą vertinkite pagal viso baldo tūrį, ne tik stalviršio plotą: neišardomas stalas užims vietos ir aukštyn, o išardytam reikės vietos kojoms bei tvirtinimo detalėms. Jei numatote jį laikyti lauke, vadovaukitės baldo gamintojo nurodymais, o ne prielaida, kad visi šiltnamio baldai tam tinka. Nuimamas dalis ir tvirtinimus verta laikyti kartu, kad kitą pavasarį nereikėtų jų ieškoti. Įvertinkite ir tai, ar norimas pokytis vertas pastangų: jei stalas visą sezoną lieka toje pačioje vietoje, jo išimamumas gali būti ne toks svarbus, kaip pradžioje atrodo.
Išnešus stalą lengviau pasiekti grindis po juo, bet jo paviršių, kraštus ir kojas vis tiek reikės prižiūrėti. Nuolatinėje lysvėje nėra perkeliamo baldo, tačiau išlieka dirvos ir lysvės kraštų priežiūra. Jei planuojate įrankius laikyti atskirai, pažymėkite, kiek tam reikės vietos, kad jos netyčia nepriskirtumėte augalams ar praėjimui. Pavyzdžiui, peržiūrėdami šiltnamį su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa, atskirai įvertinkite, kur ir kokio dydžio inventorių laikysite; vien zonos pavadinimas neparodo, ar joje tilps konkretus stalas.
Taką planuokite pagal darbą ir augalų plotį
Takas turi sujungti įėjimą su visomis auginimo vietomis, o ne likti vien siaura juosta brėžinio viduryje. Pažymėkite durų atvėrimo vietą ir įsivaizduokite, kaip nešite vazoną, daigų dėžutę ar laistymo priemonę iki stalo arba lysvės. Jei darbus atliekate su pagalbinėmis priemonėmis, plane palikite vietos joms praeiti ir apsisukti. Šiame pavyzdyje numatytas 1,00 m takas, tačiau jo plotį verta pasirinkti pagal savo judėjimą, šiltnamio vidaus matmenis ir tai, kas gali išsikišti į praėjimą.
Patikrinkite, ar visus augalus galėsite pasiekti nuo tako ir ar nereikės prieiti iš abiejų pusių. Palei sieną stovintis stalas, kaip ir pakraštinė lysvė, dažniausiai pasiekiamas tik iš vienos ilgosios pusės. Todėl net ir šiame pavyzdyje pasirinktas 0,70 m gylis nėra savaime tinkamas kiekvienam. Pasiekiamumą išbandykite atlikdami numatomą darbą: ne vien palieskite tolimą kraštą, bet pamėginkite ten pastatyti vazoną ar iškelti dėžutę. Stalviršio aukštis, priekinis kraštas ir kojų padėtis gali pakeisti, kaip arti jo galėsite prieiti. Nereikėtų planuoti reguliariai lipti į lysvę ar remtis į nepatikrintos paskirties stalą, kad pasiektumėte tolimiausius augalus. Ne stačiakampio vidaus plano atveju remkitės konkrečiais išmatavimais. Renkantis piramidės tipo šiltnamį, jo pavadinimas nepakeičia konkretaus varianto vidaus plano: taką ir stalų vietą vis tiek reikia tikrinti pagal matmenis.
Šiltnamio forma ir vidaus matmenys
Bendras nurodomas plotas nepasako, kiek vietos liks stalui, lysvei, praėjimui ir darbui prie augalų. Didesnio šiltnamio grindų plotas gali leisti kurti kelias zonas, bet jų išdėstymą lemia tikslus vidaus ilgis, plotis, įėjimo vieta ir forma. Net ir didesnio mastelio pavyzdyje, tokiame kaip „Erdvus šiltnamis“, nurodomas 47–70 m² plotų intervalas neparodo, kokio pločio takas liks pasirinktame variante. Todėl neperkelkite iliustracinio 2,40 × 4,00 m plano į kitokio dydžio šiltnamį vien padauginę ar sumažinę visus skaičius.
Rinkdamiesi konkretų variantą, ieškokite jo vidaus matmenų ir brėžinių su nurodytais matmenimis. Pasižymėkite, koks plotis lieka per visą numatytą stalo ar lysvės ilgį. Plane įvertinkite konstrukcijos elementus, kurie gali trukdyti baldui, ir palikite prieigą prie naudojamų durų ar langų valdymo vietų. Grindų planą naudinga papildyti paprastu šoniniu vaizdu: stalas pakelia vazonus, todėl virš jų lieka mažiau vietos nei virš augalų, auginamų nuo žemės. Tai nereiškia, kad stalas netiks, bet jo aukštį ir augalų vietą reikia vertinti kartu. Kataloge nurodomas plotas padeda pasirinkti dydį, tačiau nepakeičia plano, kuriame atskirai pažymėti auginimo paviršiai ir takai. Jei vidaus matmenų nėra, prašykite konkretaus varianto brėžinio; vien iš nuotraukos negalima patikimai nustatyti, kokio gylio stalas tilps palei sieną.

Ką tiksliai išmatuoti prieš įrengiant?
Pasirinkę šiltnamio dydį, užrašykite jo vidinį ilgį ir plotį, tada atskirai įbraižykite duris, taką, lysves ir stalą su kojomis. Stalą matuokite pagal visą užimamą grindų vietą, o ne vien pagal stalviršio plotį; lysvės atveju pažymėkite ir kraštus. Į planą įtraukite tarpus prie galų, vietą prie įėjimo ir zoną, kurioje reikia prieiti prie augalų. Pavyzdžiui, „Bloomcabin Prestige“ šiltnamis siūlomas skirtingų plotų intervale – nuo 3,77 iki 28,08 m², tačiau konkrečiam išdėstymui būtina žinoti pasirinkto varianto matmenis.
Kai planas paruoštas, patikrinkite jį masteliniame brėžinyje arba pažymėkite numatomas zonas ant grindų, jei šiltnamį jau turite. Pavyzdžiui, pasirinkus mastelį 1:20, iliustracinis 2,40 × 4,00 m vidus popieriuje bus 12 × 20 cm, o 0,70 × 3,60 m stalas – 3,5 × 18 cm. Iškirptą stalo kontūrą galima perkelti ar visai nuimti ir palyginti pavasario bei vasaros planus. Abiejuose palikite tas pačias durų ir nuolatinės lysvės vietas. Įsivaizduokite įprastą darbą: prieinate prie stalo, pasiekiate lysvę, apsisukate su dėžute ir atidarote duris. Tada pažymėkite ne tik sodinimo taškus, bet ir numatomą suaugusių augalų plotį, atramas bei vazonus. Jei pagal augalų aprašymus jų lapija gali išsiplėsti į taką, sumažinkite auginimo juostą arba rinkitės kitą jos vietą. Taip paaiškės, ar teorinis plotas išlieka praktiškai pasiekiamas visą sezoną.
Kuris išdėstymas tinka jūsų sezonui?
Išimamas stalas labiau tinka, jei per sezoną iš tiesų keičiate šiltnamio paskirtį, naudojate paaukštintą paviršių ir turite kur stalą perkelti. Nuolatinė lysvė paprastesnė, kai auginimo juostos nekinta, norite visą laiką sodinti grunte ir nematote poreikio atlaisvinti tos vietos kaip grindų ploto. Lygindami du planus, atkreipkite dėmesį, kad jų auginimo paviršių suma vienoda, o pagrindinis skirtumas – ar dalis ploto yra ant stalo, ar visa auginimo zona lieka lysvėse. Taip pasirinkimas remiasi realiu darbo būdu, o ne vien baldų ar lysvių skaičiumi.
Nebūtina visą šiltnamį įrengti tik vienu būdu: dalį vietos galima numatyti nuolatinei lysvei, o kitą palikti išimamam stalui. Toks derinys prasmingas, jei išlieka nenutrūkstamas takas, o stalui numatyta vieta, kai jis išnešamas. Jei dar nesate tikri dėl sezoninio poreikio, prieš įrengdami nejudinamus lysvių kraštus galite išbandyti numatytas zonas su laikinai pastatytais indais. Stebėkite, kuri vieta iš tiesų reikalinga daigams, o kurią norisi palikti laisvą vasarą. Vertindami išlaidas palyginkite ne tik stalo ir lysvės įrengimą, bet ir reikalingus indus, laikymo vietą bei sezoninio pertvarkymo darbą; be konkrečių pasiūlymų negalima teigti, kad vienas būdas visada pigesnis. Galutinį planą rinkitės pagal tai, kokią vietą norite turėti laisvą vasarą ir kur augs jūsų augalai: ant stalo pastatytuose induose, ant grindų stovinčiuose vazonuose ar nuolatinėje lysvėje.
Dažnai užduodami klausimai
Ar išimamas stalas padidina bendrą auginimo plotą?
Ne: jis pakeičia, kaip naudojama šiltnamio grindų vieta. Išnešus stalą, jo užimtas plotas tampa laisvas arba gali būti naudojamas auginti grunte, tačiau prarandamas paaukštintas stalviršis. Planuojant verta lyginti ne tik kvadratūrą, bet ir auginimo aukštį bei paskirtį.
Kokio pločio taką palikti tarp auginimo zonų?
Vieno visiems šiltnamiams tinkamo pločio nėra. Šiame iliustraciniame plane numatytas 1 m takas, bet savo išdėstyme įvertinkite durų atvėrimą, nešamus indus, laistymo priemones ir vietą apsisukti. Taip pat patikrinkite, ar suaugusių augalų lapai neužstos praėjimo.
Ar nuolatinėje lysvėje galima keisti auginamas kultūras?
Taip. Nuolatinė čia reiškia nekintančią lysvės vietą, o ne privalomai tą patį augalą kiekvienais metais. Galite keisti, ką joje auginate, tačiau lysvės užimtas grindų plotas ir takų išdėstymas lieka pastovūs.
Kokius matmenis naudoti planuojant įrengimą?
Remkitės pasirinkto šiltnamio varianto vidaus ilgiu ir pločiu, o ne vien bendru kataloge nurodomu plotu. Plane atskirai pažymėkite stalą ar lysves, taką, durų atvėrimo vietą ir galinius tarpus. Iliustraciniai matmenys šiame straipsnyje nėra konkretaus gaminio dydžiai.
Ar galima derinti išimamą stalą ir nuolatinę lysvę?
Taip, mišrus išdėstymas gali tikti, jei norite vienos pastovios auginimo juostos ir atlaisvinamos grindų vietos. Prieš rinkdamiesi patikrinkite, ar likęs takas pasiekia abi zonas ir ar stalui numatyta vieta, kai jo nenaudojate.
Auginimo stalai ir nuolatinės lysvės gali užimti vienodą plotą, tačiau jis naudojamas skirtingai. Jei vasarą norite atlaisvinti grindų vietą, išimamas stalas suteikia daugiau galimybių, jeigu jį iš tiesų galėsite perkelti. Jei auginimo juostos nekinta, nuolatinė lysvė leidžia išlaikyti pastovų išdėstymą. Dviejuose vienodo dydžio sezoniniuose planuose aiškiai matysite, ko netenkate išnešę stalą ir kam panaudosite atlaisvintą vietą. Svarbiausia, kad numatytas takas liktų patogus ir augalams paaugus.