Siekiant pagerinti šios svetainės turinio kokybę ir pritaikyti ją vartotojų poreikiams, naudojami slapukai – įskaitant trečiųjų šalių slapukus. Tęsdami naršymą svetainėje, sutinkate su slapukų naudojimu ir galimu susisiekimu, kai į vieną iš svetainės formų įvedate savo kontaktinę informaciją.
Atgal į tinklaraštį

Kada šiltnamyje reikia keisti dirvožemį?

Kada šiltnamyje reikia keisti dirvožemį?

ŠILTNAMIO PRIEŽIŪRA

Šiltnamio dirvožemio nereikia išvežti vien todėl, kad jame augo keli derliai. Prastas augimas gali rodyti maisto medžiagų stoką, prastėjančią struktūrą, laistymo problemą arba ligą, o kiekviena priežastis sprendžiama skirtingai. Sužinokite, ką stebėti, kada pakanka atnaujinti dalį lysvės ir kada verta svarstyti viso jos dirvožemio keitimą.

Šešiakampis šiltnamis

Šiltnamio dydis ir lysvių planas 1

Ar dirvožemį reikia keisti kasmet?

Šiltnamio dirva vienoje vietoje naudojama ilgai, todėl jos būklę verta stebėti, tačiau vien keli pasėlių sezonai nėra priežastis viską iškasti. Augalai kasmet pasisavina maisto medžiagų, o trąšos, kompostas ir laistymo vanduo ilgainiui gali keisti pH, tirpiųjų druskų kiekį bei dirvožemio struktūrą. Koks pokytis vyraus, priklauso nuo auginamų kultūrų, įterptų medžiagų, laistymo ir vandens nutekėjimo. Vienoje lysvėje gali reikėti koreguoti maitinimą, kitoje svarbiau pagerinti oro ir vandens judėjimą. Visos žemės keitimas pareikalauja laiko ir darbo, o naujas gruntas nepašalins tos pačios priežiūros klaidos ar ligos šaltinio. Dirvožemio amžius pats savaime neparodo, ar susikaupė druskų, ar pakito maisto medžiagų pusiausvyra.

Pirmiausia nustatykite, ar sunkumai apima visą šiltnamį, vieną lysvę, ar kelias atskiras vietas. Užrašykite, kas augo praėjusį sezoną, kokios priemonės buvo naudotos ir kada pasirodė pirmieji požymiai. Atskirai pažymėkite vietas, kur buvo įterpta kitokios žemės arba augalai auginti vazonuose ir maišuose. Vienodas šiltnamio amžius nereiškia vienodos visų auginimo vietų būklės. Paprastame plane sunumeruokite lysves, kad vėliau galėtumėte susieti stebėjimus ir tyrimų atsakymus su konkrečia vieta. Toks planas naudingas ir renkantis naują konstrukciją. Piramidės tipo šiltnamiui nurodomi 5,53–18,9 m² dydžiai, tačiau auginimo plotą reikės nustatyti pagal pasirinktą lysvių ir takų išdėstymą. Brėžinyje atskirkite nuolatines lysves, perkeliamus indus ir praėjimus. Prieš pirkdami paprašykite pasirinkto varianto matmenų ir patikrinkite, ar numatytas vietas galėsite pasiekti neįlipdami į lysves. Vazoninio substrato atnaujinimą ir žemėje įrengtų lysvių priežiūrą planuokite atskirai: tai skirtingos darbų apimtys. Jei per sezoną keičiate auginimo vietas, pažymėkite ir perkėlimo datą. Tuomet augalo istorijos nesupainiosite su lysvės istorija ir vienoje vietoje pastebėtos problemos nepriskirsite visam šiltnamiui.

Ką rodo augalų požymiai ir jų vieta

Silpnas augimas, gelstantys lapai, menkas derlius ar vytimas yra pastebėjimai, o ne dirvožemio diagnozė. Panašius požymius gali sukelti per mažas arba per gausus laistymas, šaknų pažeidimas, kenkėjai, netinkama temperatūra ar sutrikęs maisto medžiagų pasisavinimas. Palyginkite augalus skirtingose lysvėse ir pasižiūrėkite, ar problema prasideda po laistymo, plinta nuo vieno židinio, ar matoma ir vazonuose. Jei nyksta tik viena augalų grupė, viso šiltnamio žemės keitimas būtų pernelyg platus atsakas. Apžiūrėkite šaknis ir dirvos drėgnumą, o išvadas darykite ne pagal vieno lapo spalvą. Užrašai ar nuotraukos padeda pastebėti, ar požymiai kartojasi toje pačioje vietoje.

Kai kyla keli įtarimai, atskirai įvertinkite maisto medžiagų pakankamumą, pH ir tai, kaip šaknų zonoje juda vanduo bei oras. Vien iš augalų išvaizdos patikimai nustatyti konkrečių medžiagų trūkumo ar druskų kiekio neįmanoma. Pažymėkite neįprastą lopą ir jo nemaišykite su visa lysve imdami mėginį. Palyginimui pasirinkite tos pačios rūšies, panašaus amžiaus augalus, augančius kitur: skirtingų kultūrų išvaizdos skirtumas savaime neparodo dirvos problemos. Užfiksuokite ir laistymo laiką, nes vienkartinė apžiūra gali neatspindėti įprastos drėgmės būklės. Jeigu augalai skiriasi ties auginimo zonų ribomis, patikrinkite, ar ten nesikeitė gruntas arba jo priežiūra. Renkantis stiklinį šiltnamį su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa, verta paprašyti konkretaus varianto plano ir išsiaiškinti auginimui skirtos dalies matmenis. Šiam modeliui nurodomas 5,52–28,08 m² plotų intervalas. Plane numatykite aiškiai atskirtas lysves, o jų numerius naudokite stebėjimų užrašuose. Taip būsimas dirvos vertinimas remsis konkrečiomis auginimo vietomis, o ne bendru konstrukcijos dydžiu. Jei pasikeičia vienos zonos priežiūra, pažymėkite tai užrašuose; kitaip vėliau bus sunku atskirti dirvožemio poveikį nuo skirtingo laistymo ar tręšimo.

Šiltnamio dydis ir lysvių planas 2

Maisto medžiagų trūkumas ir dirvožemio pH

Maisto medžiagų trūkumą galima įtarti, kai augalai auga lėčiau ar pakinta jų lapai, bet požymiai priklauso nuo augalo rūšies, amžiaus ir konkrečios medžiagos. Panašų vaizdą sukelia per aukštas ar per žemas pH, netinkamas drėgnis bei šaknų pažeidimai: medžiagų dirvoje gali būti, tačiau augalas jų nepasisavina. Todėl neskubėkite tręšti „dėl visa ko“ ir nevadinkite kiekvieno silpnesnio augimo dirvožemio išsekimu. Atsižvelkite į ankstesnį tręšimą ir auginamos kultūros poreikius, o ne vien į lapų išvaizdą. Jei skirtingų lysvių būklė nesutampa, jų problemas vertinkite atskirai ir neperkelkite išvadų iš vienos vietos į kitą.

Dirvožemio tyrimas padeda nuspręsti, ar reikia koreguoti pH, papildyti konkrečią maisto medžiagą, ar imtis kitos priemonės. Rezultatus vertinkite pagal tyrimo metodą ir laboratorijos rekomendacijas konkrečiai kultūrai. Paprašykite atskirti nustatytą trūkumą nuo situacijos, kai medžiagų yra, bet jų pasisavinimą riboja kitos sąlygos. Jei tręšta gausiai, pasiteiraukite, ar verta tirti tirpiųjų druskų kiekį: papildomos trąšos gali pabloginti padėtį. Užrašykite pasirinktą korekciją ir sutarkite, kada bei pagal kokius požymius bus vertinamas jos rezultatas. Tai padės nepriimti sprendimo iškasti žemę vien todėl, kad augalai nepasikeitė iškart. Skirtingų kultūrų lysvėms nebūtinai reikės vienodo sprendimo, todėl naujo šiltnamio plane pravartu jas pažymėti atskirai. „Bloomcabin Prestige“ šiltnamiui pateikiami 3,77–28,08 m² dydžiai; konkrečiame variante lysvių išdėstymą patikrinkite pagal jo matmenis. Numatyta vieta augalų grupėms padės atskirai registruoti tręšimą ir išvengti vienodos korekcijos visam plotui. Vis dėlto vien lysvių atskyrimas neišsprendžia maisto medžiagų trūkumo: sprendimas turi remtis jų būkle. Jei norite palyginti tyrimus po korekcijos, iš anksto suderinkite su laboratorija pakartotinio mėginio paėmimo laiką ir sąlygas.

Kaip atskirti prastėjančią struktūrą nuo laistymo problemų

Dirvožemio struktūros pokyčius labiau išduoda vandens ir oro judėjimas negu lapų spalva: po laistymo vanduo ilgai stovi, paviršius kietėja, žemė lengvai susispaudžia arba šaknys auga prastai. Vis dėlto šiuos požymius gali lemti skirtingos priežastys. Prie problemos gali prisidėti dažnas vaikščiojimas lysvėje, sunkios ar per šlapios dirvos mindymas, netinkamas laistymas arba pati dirvožemio sudėtis. Palyginkite kelias vietas ir patikrinkite, ar bloga visa lysvė, ar tik takelio pakraštys. Jei vanduo kaupiasi viename taške, įvertinkite ir laistymo būdą bei jo nutekėjimą. Naujas žemės sluoksnis savaime nepašalins priežasties, dėl kurios vieta nuolat užmirksta.

Jeigu struktūra suprastėjo tik dalyje lysvės arba dirvožemyje trūksta organinės medžiagos, tinkamai parinktas priedas gali būti praktiškesnis už visos žemės iškasimą. Medžiagą rinkitės pagal tyrimą, esamą dirvožemio sudėtį ir auginamų kultūrų poreikius. Nelaikykite vien paviršiaus purumo įrodymu, kad problema išspręsta: svarbu, kas vyksta ir žemiau, šaknų zonoje. Jei priežastis neaiški, pirmiau įvertinkite nedidelę probleminę vietą ir palyginkite ją su geriau augančia lysvės dalimi. Stebėkite, kaip vanduo susigeria panašiomis laistymo sąlygomis, o ne vien po vienkartinio gausaus palaistymo. Platesnį pakeitimą svarstykite, kai problema apima visą lysvę ir tinkamos gerinimo priemonės nepadeda. Renkantis erdvų šiltnamį, kurio variantams nurodomas 47–70 m² plotas, verta iš anksto suplanuoti prieigą prie kiekvienos lysvės. Pagal konkretaus varianto brėžinį patikrinkite, ar augalus galėsite prižiūrėti iš takų ir ar darbų metu nereikės nuolat mindyti auginimo ploto. Numatyta vieta įrankiams ir medžiagoms taip pat padės neapkrauti lysvių. Tai nesuteikia dirvožemiui konkrečių savybių, bet leidžia pašalinti vieną pasikartojančią priežiūros klaidą. Keisdami išdėstymą išsaugokite prieigą ir sezonui įsibėgėjus, kai augalai užims daugiau vietos.

Klasikinis aliuminio šiltnamis

Šiltnamio dydis ir lysvių planas 3

Kada įtarti per dirvožemį plintančią ligą

Apie per dirvožemį plintančią ligą verta galvoti, kai panašūs augalai pakartotinai nukenčia toje pačioje vietoje, ypač jei matyti šaknų ar stiebo pažeidimų. Tačiau vytimą, dėmes ar menką augimą gali lemti ir užmirkimas, kenkėjai ar kitos sąlygos. Vienas sergantis augalas neįrodo, kad užkrėstas visas šiltnamio dirvožemis. Pasižymėkite, kokia kultūra sirgo, kur ji augo, kada pasirodė simptomai ir ar jų atsirado ant kitų augalų. Pakartotinis tos pačios kultūros ar augalų šeimos auginimas vienoje vietoje yra svarbi istorijos dalis, bet ne diagnozė. Jei požymiai plinta arba kartojasi, kreipkitės dėl augalų ligų nustatymo.

Jei liga patvirtinama arba įtarimas rimtas, prieš išveždami žemę išsiaiškinkite, kokia priemonė tinka konkrečiam sukėlėjui. Problemos šaltinis gali likti augalų liekanose, įrankiuose ar kitose šiltnamio vietose, todėl pakeista dirva viena pati nebūtinai užkirs kelią pasikartojimui. Neperkelkite įtartino grunto į kitas lysves ar kompostą, kol neaišku, kaip jį tvarkyti. Dėl diagnostikos kreipkitės į augalų ligų specialistą ar laboratoriją, o dėl išvežimo pasitarkite su vietine atliekų tvarkymo tarnyba. Jei patvirtinta problema apima visą lysvę, specialistų išvada padės pasirinkti, ar keisti dalį dirvožemio, visą lysvę, ar imtis kitos priemonės.

Kada galima pakeisti tik dalį dirvožemio

Dalinis pakeitimas gali tikti, kai problemos ribos aiškios: pavyzdžiui, viena lysvė skiriasi nuo kitų, nors kitur augalai auga įprastai, arba tyrimas nurodo vietinę korekciją. Pažymėkite paveiktą vietą ir sprendimą grįskite nustatyta priežastimi, o ne vien patogia kasimo riba. Jei sutrikęs tik maisto medžiagų balansas, gali pakakti tikslinės korekcijos ir kasimo visai nereikės. Jei suprastėjo struktūra, galima atnaujinti tik paveiktą zoną. Įtarus ligą, žemės kasimas ir perkėlimas gali paskleisti problemą, todėl pirmiausia išsiaiškinkite riziką. Dirbdami saugokite likusių augalų šaknis ir nedėkite pašalintos įtartinos žemės prie kitų lysvių.

Naujo dirvožemio kiekį planuokite pagal keičiamą lysvės dalį ir pašalinamo sluoksnio storį. Pirmiausia pažymėkite darbų ribas, o tada išmatuokite jas vietoje. Jei atnaujinate tik paviršių, tai nėra tas pats, kas pakeisti visą lysvės dirvožemį; užsakyme ir darbų plane aiškiai įvardykite, ką ketinate daryti. Naują ir pašalintą medžiagą laikykite atskirai, kad jos nebūtų netyčia sumaišytos. Dar prieš kasimą nuspręskite, kur laikinai padėsite neįtartiną seną žemę ir kaip apsaugosite šalia esančius augalus. Įtartino grunto laikymo bei išvežimo tvarką suderinkite atskirai. Jei kartu planuojate naują auginimo erdvę, klasikinio stiklinio šiltnamio puslapyje galite palyginti 3,77–28,08 m² variantus. Pasirinktam dydžiui parenkite lysvių ir takų planą, bet grunto užsakymą grįskite lysvių matmenimis. Patikrinkite, ar numatytu praėjimu galėsite pernešti pasirinktus indus arba naudoti turimą vežimėlį; tam reikia konkrečių praėjimo ir durų matmenų. Darbų apimtį gali lemti ne vien žemės kiekis, bet ir jos perkėlimo būdas. Jei šiltnamyje lieka augančių kultūrų, numatykite kelią, kuriuo medžiagas pernešite nepažeisdami jų šaknų ir neužversdami likusių lysvių.

Šiltnamio dydis ir lysvių planas 4

Kokį dirvožemio tyrimą rinktis

Mėginį imkite iš vienodai tvarkomos lysvės dalies, kad jis atspindėtų jos būklę, o ne atsitiktinį lopą. Jei lysvės skyrėsi augalais, tręšimu ar simptomais, mėginius laikykite atskirai: sumaišius skirtingos istorijos žemę galima paslėpti vietinę problemą. Naudokite švarų įrankį, o paėmimo vietas ir gylį pasirinkite pagal tyrimą atliekančios laboratorijos nurodymus. Reprezentatyvaus mėginio neimkite iš vietos, kur neseniai tiesiogiai išberta trąšų ar susikaupė komposto; jei būtent tą tašką norite ištirti, pažymėkite jį atskirai. Ant mėginio nurodykite auginamą kultūrą ir pastebėtus požymius, kad rezultatus būtų galima vertinti tinkamame kontekste.

Įprastas dirvožemio tyrimas gali apimti pH ir maisto medžiagų kiekį, tačiau prieš užsakydami išsiaiškinkite, kas įeina į pasirinktą tyrimą. Jei tręšta intensyviai arba kyla įtarimas dėl druskų kaupimosi, pasiteiraukite apie tirpiųjų druskų tyrimą. Įtariamai ligai reikia atskiros augalų ar dirvožemio diagnostikos: maisto medžiagų tyrimas ligos nepatvirtina. Laboratorijai apibūdinkite problemą dar prieš imdami mėginį, nes skirtingiems tyrimams gali reikėti kitokios medžiagos ir jos paruošimo. Gavę atsakymą, paprašykite paaiškinti matavimo vienetus, vertinimo ribas ir rekomendacijų ryšį su numatyta kultūra. Išsaugokite atsakymą kartu su mėginio vietos žyma ir paėmimo data. Jei vėliau lyginsite rezultatus, pasitikrinkite, ar taikytas toks pats metodas. Sieniniam stikliniam šiltnamiui nurodomas 3,69–14,34 m² plotų intervalas, tačiau mėginių skaičių pasirinkite pagal faktinius lysvių skirtumus. Net mažoje auginimo erdvėje atskirai vertinkite skirtingai tręštas arba aiškiai nevienodos būklės zonas. Plane pažymėtos ribos padės tyrimo atsakymą pritaikyti tai vietai, iš kurios paimtas mėginys. Prieš pakartotinį tyrimą laboratorijai pasakykite, kas nuo ankstesnio mėginio buvo pakeista: papildytas gruntas, tręšimas ar auginamos kultūros.

Naujo dirvožemio savybės ir suderinamumas

Keičiant dalį ar visą dirvožemį svarbu ne tik kiekis, bet ir naujos medžiagos kilmė bei savybės. Pasidomėkite, kam ji skirta, iš ko paruošta ir ar jos pH, struktūra bei maisto medžiagų kiekis tinka planuojamiems augalams. Vien pavadinimai „juodžemis“ ar „daržo žemė“ neatskleidžia, kaip medžiaga elgsis laistoma ir ar joje nėra per daug maisto medžiagų. Lysvėms skirto grunto nepainiokite su vazoniniu substratu: jų paskirtis ir priežiūra skiriasi. Jei apie tiekėjo siūlomą medžiagą trūksta informacijos, paprašykite sudėties ar analizės. Neaiškios kilmės grunto nesirinkite vien dėl mažesnės kainos ar patogaus pristatymo; pirmiausia išsiaiškinkite, ar jis tinkamas numatytam naudojimui.

Daliniam pakeitimui rinkdamiesi gruntą išsiaiškinkite, kaip jo savybės dera su paliekama žeme. Skirtingos tekstūros sluoksnių sandūra gali pakeisti vandens judėjimą, todėl naujas paviršius neturėtų būti vertinamas atskirai nuo likusios šaknų zonos. Jei turite seno dirvožemio tyrimo atsakymą, parodykite jį naujos medžiagos tiekėjui ar konsultuojančiam specialistui. Paprašykite paaiškinti, ar siūlomas gruntas skirtas naudoti vienas, ar kaip mišinio dalis; papildomos trąšos taip pat neturėtų būti pasirenkamos nežinant jo sudėties. Išsaugokite produkto aprašą ir įsigytos medžiagos duomenis, kad vėliau žinotumėte, kuo lysvė buvo papildyta. Planuojant šiltnamį su „Accoya“, kuriam nurodomi 3,77–28,08 m² dydžiai, grunto poreikį nustatykite pagal savo auginimo sistemą. Vazonams, pakeltoms lysvėms ir esamoje dirvoje įrengtoms lysvėms netaikykite vienodo užsakymo principo. Pirmiausia nuspręskite, kuriose vietose medžiaga bus naudojama, ir tik tada rinkitės jos kiekį bei savybes. Jei perkate kelioms skirtingoms zonoms, užrašykite, kur pateko kiekviena medžiaga. Tai ypač pravers, jeigu vėliau augalų būklė tose zonose skirsis: galėsite tikrinti konkretaus grunto savybes, o ne spėlioti apie visą šiltnamį.

Klasikinis stiklinis šiltnamis

Šiltnamio dydis ir lysvių planas 5

Kas padeda išvengti tos pačios problemos

Net ir atnaujinus dirvožemį, problema gali grįžti, jei kartojama ta pati auginimo seka ar priežiūros klaida. Veskite paprastą lysvių žurnalą: pasižymėkite kultūras, tręšimą, laistymo pokyčius, derlių ir ligų požymius. Kai įmanoma, keiskite auginamų augalų šeimas ar jų vietą, tačiau turėkite omenyje, kad šiltnamyje vietos nedaug, o kai kurie sukėlėjai dirvoje išlieka ilgiau nei vieną sezoną. Sėjomaina tam tikromis aplinkybėmis gali sumažinti riziką, bet nepakeičia patvirtintos ligos diagnostikos. Pašalinkite augalų liekanas atsižvelgdami į ligos riziką, o įrankius laikykite švarius, kad gruntas nebūtų pernešamas iš vienos lysvės į kitą.

Kasdienėje priežiūroje venkite mindyti lysves, laistykite pagal augalų poreikius ir stebėkite, ar vanduo susigeria tolygiai, ar nelieka užmirkusių vietų. Trąšas rinkitės pagal auginamą kultūrą ir tyrimų rezultatus, o ne kaip automatinį atsaką į kiekvieną silpnesnį augalą. Organinės medžiagos papildymą taip pat derinkite prie dirvožemio būklės: per gausus įterpimas gali pakeisti pH ar padidinti kai kurių maisto medžiagų kiekį. Palyginkite užrašus iš skirtingų sezonų, bet nevertinkite kiekvieno derliaus svyravimo kaip neišvengiamo dirvos senėjimo. Tokia stebėsena padeda pastebėti pokyčius anksčiau, kol jie neapima visos lysvės.

Kada pagrįsta keisti visą lysvės dirvožemį

Visos lysvės keitimas pagrįstas, kai nustatyta problema apima jos dirvožemį ir tikslinės priemonės netinka arba neduoda reikiamo rezultato. Prieš pasirinkdami šį darbą aiškiai įvardykite, ką juo pašalinsite. Maisto medžiagų trūkumas savaime nėra tas pats, kas netinkamas gruntas, o patvirtinta liga dar nereiškia, kad vien pakeitimas ją suvaldys. Sprendime turėtų būti aiškios problemos ribos, naujos medžiagos reikalavimai ir likusios priežiūros priemonės. Palyginkite tris galimybes: palikti dirvą ir koreguoti nustatytą trūkumą, pakeisti paveiktą dalį arba atnaujinti visą lysvę. Rinkitės pagal tai, kuri priemonė pašalina priežastį, o ne pagal iškasto grunto kiekį. Jei tyrimai problemos nepaaiškina, papildoma diagnostika gali būti naudingesnė už skubų visos žemės išvežimą. Pasikartojantys nuostoliai yra priežastis tirti, bet ne savarankiškas dirvožemio keitimo pagrindas.

Jei nuspręsta keisti visą lysvę, darbus suplanuokite taip, kad naujas gruntas nebūtų pilamas, kol neparuošta vieta ir nesutvarkyta pašalinta medžiaga. Pasirinkite laiką, kai lysvė tuščia, arba iš anksto nuspręskite, kaip elgsitės su joje likusiais augalais. Sutarkite dėl senos žemės tvarkymo, numatykite medžiagų laikymo vietą ir jų perkėlimo kelią. Jei įtarta liga, į planą įtraukite diagnostikos specialisto nurodytas priemones, kad užkrato šaltinis neliktų kitur. Keičiant ir visą auginimo išdėstymą, T formos sodo šiltnamio 16,52–30 m² variantus vertinkite pagal konkretaus modelio planą. Patikrinkite, kur numatysite lysves, kaip jas pasieksite ir kur galėsite laikinai pastatyti darbo priemones. Konstrukcijos dydis nepakeičia dirvožemio diagnozės, tačiau išdėstymo planas padeda pasiruošti darbams. Užbaigę pakeitimą užrašykite naujo grunto kilmę, panaudotą kiekį ir datą. Toliau stebėkite tas pačias vietas bei požymius, dėl kurių buvo priimtas sprendimas. Taip kitą sezoną galėsite įvertinti ne vien bendrą derlių, bet ir tai, ar konkreti problema išnyko. Pirmuosius stebėjimus registruokite dar prieš papildomas korekcijas, kad neprarastumėte naujos lysvės pradinės būklės duomenų.

Dažniausi klausimai

Ar šiltnamio dirvožemį reikia keisti kasmet?

Ne. Dirvožemį keiskite pagal jo būklę ir problemos priežastį, o ne pagal metų skaičių. Maisto medžiagų trūkumą ar nedidelius struktūros pokyčius dažnai galima spręsti tikslinėmis priemonėmis.

Ar gelstantys lapai reiškia, kad dirva išsekusi?

Nebūtinai. Lapų spalvą gali pakeisti ir laistymas, šaknų pažeidimai, kenkėjai, ligos ar dirvožemio pH. Prieš tręšdami ar keisdami žemę, įvertinkite augalų būklę ir, jei reikia, ištirkite dirvožemį.

Ar galiu pakeisti tik vienos lysvės dirvožemį?

Taip, jei problema iš tiesų apsiriboja ta lysve ir jos priežastis aiški. Pirmiausia pažymėkite pažeistos vietos ribas. Įtarus ligą, neperkelkite grunto į kitas lysves ir pasitarkite dėl tinkamo tvarkymo.

Ar nauja žemė išspręs per dirvožemį plintančią ligą?

Nebūtinai. Ligos šaltinis gali likti augalų liekanose, įrankiuose ar kitose šiltnamio vietose. Pirmiausia nustatykite ligos priežastį ir pagal specialistų rekomendacijas pasirinkite, ar keisti dalį dirvožemio, visą lysvę, ar taikyti kitą priemonę.

Ar nualintą dirvą pakanka papildyti kompostu?

Ne visada. Kompostas gali pakeisti dirvožemio pH ir maisto medžiagų kiekį, todėl jo savybes derinkite prie tyrimo rezultatų ir auginamų augalų. Jei problema susijusi su liga, kompostas nėra diagnozės ar tinkamo tvarkymo pakaitalas.

Šiltnamio dirvožemio keitimą turėtų lemti nustatyta priežastis, o ne praėjusių sezonų skaičius. Maisto medžiagų stokai gali pakakti tikslinės korekcijos, struktūros problemoms reikia įvertinti vandens ir oro judėjimą, o įtariamai ligai – diagnostikos. Kai pakeitimas būtinas, jo ribas nustatykite pagal paveiktą vietą. Svarbiausias rezultatas yra ne naujos žemės sluoksnis, bet pašalinta problemos priežastis ir aiškūs duomenys, leidžiantys stebėti lysvę kitą sezoną.

45 % pigiau apsiperkant internetu
Patogūs ir pelningi pirkimai internetu
Paklauskite mūsų
Susisiekite su mumis
Telefonas:
El. paštas:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Registracijos numeris:
38944924
Adresas:
Thriges Plads 6, 5000 Odense C, Denmark
Socialiniai tinklai
Sekite mus Instagram, Facebook ir Twitter, kad gautumėte naujienas ir geriausius pasiūlymus iš Bloomcabin.
X
Turite klausimų ir norite, kad jums paskambintume?
+370
−
✖