Siekiant pagerinti šios svetainės turinio kokybę ir pritaikyti ją vartotojų poreikiams, naudojami slapukai – įskaitant trečiųjų šalių slapukus. Tęsdami naršymą svetainėje, sutinkate su slapukų naudojimu ir galimu susisiekimu, kai į vieną iš svetainės formų įvedate savo kontaktinę informaciją.
Atgal į tinklaraštį

Kiek kainuoja šildyti šiltnamį žiemą?

Kiek kainuoja šildyti šiltnamį žiemą?

Šiltnamio šildymas žiemą

Šiltnamio šildymo sąnaudų neįmanoma patikimai nustatyti vien iš grindų ploto ar šildytuvo galios. Reikia pasirinkti palaikomą vidaus temperatūrą, įvertinti, kiek šilumos pastatas praranda per laiką, susieti tai su lauko orais ir suvartotą elektros energiją padauginti iš taikomo tarifo. Toliau pateiktas pavyzdys parodo skaičiavimo būdą, o ne konkrečią žiemos sąskaitą: tikras rezultatas priklauso nuo šiltnamio sandarumo, konstrukcijos, naudojimo ir faktinių orų. Pavyzdys skirtas elektriniam šildymui; kitam kurui šilumos poreikio dalis lieka svarbi, tačiau kuro kiekį ir jo kainą reikia skaičiuoti pagal konkrečią įrangą.

Oranžerijos šiltnamio vaizdas.

Kodėl šiltnamio plotas neparodo šildymo kainos

Šildymo kainą lemia ne šildytuvo etiketėje nurodyta galia, o energija, kurios reikia norimai temperatūrai palaikyti, ir kiekvienos suvartotos kilovatvalandės kaina. Grindų plotas nurodo tik apytikrį mastą: šiluma prarandama per stogą, sienas, grindis ir su išeinančiu oru. Dviejų vienodo ploto šiltnamių sąnaudos gali skirtis dėl aukščio, formos, atitvarų ploto ar sandarumo. Jungčių būklė bei durų atidarymo dažnis irgi gali būti svarbūs, nors grindų plotas nesikeičia. „Bloomcabin Prestige“ šiltnamio variantų plotas nurodomas nuo 3,77 iki 28,08 m²; šie kvadratiniai metrai apibrėžia dydį, bet nėra šildymo sąnaudų norma. Lygindami du dydžius, neskaičiuokite, kad dvigubai didesnis grindų plotas būtinai reikš dvigubą sąskaitą. Pirmiausia abiem taikykite vienodą vidaus temperatūrą, tą patį orų laikotarpį ir tarifą, o šilumos nuostolius vertinkite atskirai. Taip dydžio pasirinkimas nebus painiojamas su skirtingais naudojimo įpročiais.

Skaičiavimui reikia keturių įvesčių: nustatytos vidaus temperatūros, lauko temperatūrų per pasirinktą laiką, bendro šilumos nuostolių koeficiento ir realaus elektros tarifo. Pirmieji trys leidžia įvertinti šilumos poreikį, o šildymo įrenginio sąnaudos ir kilovatvalandės kaina paverčia jį eurais. Skaičiuokite konkrečiam laikotarpiui — vienai šaltai nakčiai, parai ar mėnesiui — ir prie kiekvieno skaičiaus pažymėkite, ar jis išmatuotas, dokumentuotas, ar tik prielaida. Jei temperatūra dieną ir naktį skiriasi, atskirkite abu režimus bei jų trukmę. Šildytuvo vardinės galios nereikėtų dauginti iš visų kalendorinių valandų: termostatas gali jį įjungti tik dalį laiko.

Vidaus temperatūra ir lauko orai

Pirmiausia apibrėžkite, kokias sąlygas šiltnamyje norite palaikyti. Apsauga nuo per žemos temperatūros ir aktyvus augalų auginimas gali reikšti skirtingus nustatymus bei nevienodą šildymo laiką. Vidaus temperatūros tikslą parinkite pagal auginamų augalų poreikius; šiame straipsnyje pateikti skaičiai tėra aritmetinio pavyzdžio prielaidos, o ne rekomendacija konkrečiai kultūrai. Jei dieną ir naktį taikote skirtingą nustatytą temperatūrą, užrašykite abu režimus ir jų valandas. Auginant skirtingus augalus atskirose zonose, vienas bendras nustatymas gali neaprašyti visos erdvės; pasižymėkite, kurią zoną norite įvertinti.

Lauko duomenims rinkitės konkrečios vietos valandines arba bent paros temperatūras, o ne vien žemiausią prognozės reikšmę. Tas pats temperatūrų skirtumas, išsilaikęs kelias valandas ar kelias savaites, duoda visai kitą bendrą energijos kiekį. Pavyzdžiui, erdvaus šiltnamio puslapyje pateikiami 47–70 m² variantai, tačiau net tikslus plotas nepasako, kiek laiko ir kokiu režimu jį ketinate šildyti. Jei savo matavimų dar neturite, skaičiuokite bent bazinį ir šaltesnių orų scenarijų. Prie kiekvieno nurodykite laikotarpį ir temperatūros duomenų šaltinį; paros vidurkio nepainiokite su trumpam užfiksuota žemiausia temperatūra. Praėjusio sezono duomenys gali padėti sudaryti palyginamąjį biudžetą, tačiau jie nėra ateinančios žiemos prognozė. Jei šildymą numatote tik dalį sezono, atrinkite būtent tas datas, o ne naudokite visų metų vidurkį. Įvertinkite ir savaitgalius ar išvykas: jei šildymas tuo metu lieka įjungtas, šios valandos taip pat patenka į sąnaudų skaičiavimą.

Kaip suprasti šilumos nuostolių koeficientą H

Šilumos nuostolių koeficientas, žymimas H, supaprastintame modelyje parodo, kiek vatų šilumos prarandama esant vieno kelvino skirtumui tarp vidaus ir lauko temperatūros. Jo vienetas — W/K. Bendras įvertis turi apimti šilumos perdavimą per atitvaras ir nuostolius dėl oro kaitos. Didesnis atitvarų plotas, didesnis šilumos pralaidumas ar nevaldomas oro pratekėjimas gali nuostolius padidinti. Net klasikinio stiklinio šiltnamio aprašymas savaime neatsako, koks yra visos konstrukcijos H: vien pavadinimas neparodo atskirų paviršių ploto, jų šiluminių savybių ir oro kaitos. Prašydami šio rodiklio, nurodykite konkretų šiltnamio dydį ir komplektaciją. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis jis nustatytas ir ar apima visus numatomus nuostolius. Vien stiklo ar kitos dangos rodiklio negalima laikyti viso šiltnamio H. Jei gaunate kelis skirtingus dydžius, prieš juos lygindami patikrinkite vienetus ir tai, ką kiekvienas iš jų apibūdina.

Atitvarų dokumentuose galite rasti šilumos perdavimo koeficientą U, kurio vienetas yra W/(m²·K). Jis apibūdina paviršiaus šilumos perdavimą, o H, išreikštas W/K, šiame straipsnyje naudojamas bendram šiltnamio nuostolių įverčiui. Tai nėra tarpusavyje pakeičiami rodikliai. Jei bendro H nėra, techninį vertinimą pagal konstrukcijos duomenis patikėkite kvalifikuotam specialistui; atskirų medžiagų savybių nepakanka visoms riboms ir oro kaitai įvertinti. Gavus pagrįstą H, sąnaudų modelyje šilumos poreikis vatais apytikriai lygus H × ΔT, kur ΔT yra vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas. Temperatūrų skirtumas skaitine verte vienodas, nesvarbu, ar jį išreiškiate kelvinais, ar Celsijaus laipsniais: nuo +5 iki −5 °C yra 10 K skirtumas. H nėra šildytuvo galia ir nepatvirtina, kad konkretus įrenginys palaikys temperatūrą. Be to, gruntas ar gretima patalpa nebūtinai turi lauko oro temperatūrą, todėl vienas bendras H čia yra biudžeto supaprastinimas, o ne išsamus konstrukcijos šiluminis skaičiavimas.

Ką daryti, kai H reikšmė nežinoma

Ne visada pavyksta rasti bendrą H. Tokiu atveju patikrinkite techniniuose dokumentuose nurodytus matmenis, atitvarų duomenis ir oro kaitos prielaidas. Kol neturite pagrįsto įverčio, galite palyginti aiškiai pažymėtas hipotetines H reikšmes, tačiau jų nelaikykite konkretaus šiltnamio savybėmis. Pavyzdžiui, sieninio stiklinio šiltnamio variantų plotas nurodomas nuo 3,69 iki 14,34 m², bet grindų dydis nepasako, kokią konstrukcijos dalį riboja lauko oras. Greta esanti pastato siena gali būti vertinama kaip kitokia šiluminė riba tik žinant jos savybes ir temperatūrą kitoje pusėje; vien pavadinimas „sieninis“ savaime nereiškia mažų nuostolių. Nežinomo H įtaką biudžetui galima parodyti neapsimetant, kad jis išmatuotas: jei kitos prielaidos nekinta, 20 % didesnis H šiame modelyje reiškia 20 % didesnį šilumos poreikį. Toks palyginimas parodo ne galutinę kainą, o tai, kiek svarbu patikslinti trūkstamą rodiklį prieš priimant pirkimo sprendimą.

Prie kiekvienos H prielaidos užrašykite, ar į ją įtraukti stogas, galinės sienos, grindys, durys, jungtys ir vėdinimas. Vieno visiems šiltnamiams taikomo skaičiaus už kvadratinį metrą negalima laikyti konkretaus modelio matavimu: grindų plotas nėra lygus šilumą atiduodančių paviršių plotui. Jei vietovė vėjuota arba dažnai atveriamos angos, oro kaitos dalis gali skirtis nuo ramios dienos prielaidos. Turėdami gamintojo duomenis, remkitės konkrečiam dydžiui ir komplektacijai skirta dokumentacija. Jei tokių duomenų nėra, aiškiai nurodykite, kiek įverčio priklauso nuo prielaidos, ir perskaičiuokite jį pakeitę po vieną kintamąjį.

T formos šiltnamis iš išorės.

Pavyzdinis paros skaičiavimas

Imkime vien aritmetinį pavyzdį, nesusietą su konkrečiu katalogo modeliu: bendras H laikomas 150 W/K, norima vidaus temperatūra — +5 °C, o lauko temperatūra visas 24 valandas — −5 °C. Skirtumas yra 10 K, todėl šilumos poreikio įvertis: 150 × 10 × 24 / 1000 = 36 kWh per parą. Šiltnamio su „Accoya“ variantų grindų plotas nurodomas nuo 3,77 iki 28,08 m², tačiau vien plotas nepatvirtina šiame pavyzdyje pasirinkto H. 150 W/K yra aiškiai įvardyta prielaida, o ne konkretaus produkto ar Lietuvos klimato duomuo. Skaičiavimas daro prielaidą, kad vidaus temperatūra palaikoma visą parą. Čia svarbu atskirti kW ir kWh: 150 × 10 = 1 500 W, arba 1,5 kW, yra to momento šilumos poreikis, o 36 kWh — per parą reikalingas energijos kiekis. Dalijimas iš 1000 paverčia vatvalandes kilovatvalandėmis. Šis skirtumas padeda išvengti dažnos klaidos, kai įrenginio galios skaičius tiesiogiai laikomas paros suvartojimu.

Jei šiluma tiekiama įprastu elektriniu varžiniu šildytuvu, šiame supaprastintame pavyzdyje laikykime, kad 1 kWh elektros duoda maždaug 1 kWh šilumos. Tik iliustracijai pasirinkime 0,25 €/kWh kainą: 36 × 0,25 = 9 € už parą. Jei sąlygos hipotetiškai nesikeistų 30 parų, būtų 1 080 kWh ir 270 €. Tai ne prognozė, o aritmetinė ekstrapoliacija. Pagal tas pačias prielaidas kiekvienas papildomas 1 °C temperatūrų skirtumo reikštų dar apie 3,6 kWh šilumos per parą. Pavyzdys neįskaičiuoja saulės šilumos, vėjo sukeltos oro kaitos ar valandinio tarifo pokyčių, todėl tikras skaitiklio rodmuo gali skirtis.

Kaip įvertinti viso mėnesio orus

Paros ar mėnesio sąnaudas skaičiuokite sudėdami atskirus laiko tarpus. Kiekvienai valandai atimkite lauko temperatūrą iš norimos vidaus temperatūros; jei lauke šilčiau, šiame supaprastintame šildymo poreikio modelyje valandos skirtumą laikykite nuliu. Teigiamus temperatūros skirtumus padauginkite iš valandų, sudėkite, gautą K·h sumą padauginkite iš H ir padalykite iš 1000: rezultatas bus apytikslės šilumos kWh. Jei tikslinė temperatūra naktį mažesnė, tos valandos skaičiuojamos pagal nakties nustatymą. Neturint valandinių duomenų, galima pradėti nuo paros vidurkių, tik nepainiokite jų su vienos šalčiausios valandos reikšme.

Valandinis skaičiavimas tikslesnis už vienos šaltos nakties kainos dauginimą iš 30, nes mėnesio vidurkis paslepia paros svyravimus. Vis dėlto H čia laikomas pastoviu, o tikrieji nuostoliai gali kisti dėl vėjo, vėdinimo ir kitų sąlygų; saulės šiluma šiame paprastame skaičiavime neįtraukiama. T formos sodo šiltnamio variantų grindų plotas nurodomas nuo 16,52 iki 30 m², tačiau mėnesio įverčiui vis tiek reikia šiluminių duomenų, o ne vien grindų ploto. Skaičiavimą patogu susirašyti lentelėje: kiekvienai eilutei skirkite datą ir valandą, vidaus nustatymą, lauko temperatūrą, teigiamą jų skirtumą ir apskaičiuotą energiją. Pabaigoje sudėkite tik pasirinkto šildymo laikotarpio eilutes. Jei dalį dienos lauke šilčiau už vidaus nustatymą, paprastas paros vidurkis gali paslėpti šaltos nakties poreikį. Todėl tokiais pereinamojo sezono laikotarpiais ypač naudinga dieną ir naktį vertinti atskirai, užuot rėmusis vienu vidurkiu.

Kaip į skaičiavimą įtraukti elektros tarifą

Į kainos formulę įrašykite ne atsitiktinį internete rastą tarifą, o savo sutartyje ar sąskaitoje taikomą papildomai suvartojamos kWh kainą. Jei turite vieną pastovų tarifą, suvartotas kilovatvalandes dauginkite iš jo. Jei kaina priklauso nuo paros laiko ar keičiasi kas valandą, vienas dienos vidurkis gali klaidinti; skaičiuokite atskirai kiekvieno tarifo ar kainos intervalo suvartojimą. Įtraukite tas kintamąsias sąskaitos dalis, kurios didėja kartu su suvartojimu, o pastovią mėnesio įmoką atskirkite nuo šiltnamio papildomų energijos sąnaudų. Taip palyginsite sąnaudas pagal savo, o ne pavyzdinį tarifą.

Jei turite elektrinio šildytuvo kWh skaitiklio rodmenį, susiekite jį su tarifu — nereikia iš naujo spėti šilumos poreikio. Skaičiuodami nuo H gauto šilumos kiekio, įvertinkite, kaip įrenginys tą šilumą pagamina: paprastam varžiniam šildytuvui pirminiam biudžetui galima taikyti apytikrį santykį 1:1, o šilumos siurbliui reikia naudoti konkretaus įrenginio našumo koeficiento COP duomenis esant panašiai lauko temperatūrai. Jei tarifas kinta kas valandą, kiekvienos valandos suvartojimą dauginkite iš tos valandos kainos. Deklaruojama įrenginio vertė be nurodytų sąlygų negarantuoja tokio veikimo kiekvieną žiemos valandą.

Konstrukcija, sandarumas ir vėdinimas

Šilumos nuostolių skaičiavimą keičia ne vien dangos savybės, bet ir visas paviršių išdėstymas. Piramidės tipo šiltnamio variantų grindų plotas nurodomas nuo 5,53 iki 18,9 m²; šis dydis neatskleidžia bendro stogo ir sienų ploto ar taikytinų šilumos perdavimo koeficientų. Lygindami modelius, ieškokite konkrečių šilumos perdavimo, sandarumo, matmenų ir vėdinimo duomenų. Oro kaita priklauso ir nuo vėdinimo, ir nuo nevaldomo oro pratekėjimo, todėl šių veiksnių nereikėtų suplakti į vieną nepaaiškintą skaičių. Jei pateiktas tik grindų plotas, H įvertį laikykite preliminariu. Sąnaudų palyginimui svarbi ir dokumentuose aprašyta komplektacija: ar vertinamas tas pats durų, langų bei kitų angų variantas, kurį ketinate užsisakyti? Jei šiltnamio naudojimo metu durys dažnai atidaromos, pažymėkite tai matavimų žurnale. Toks įrašas padės paaiškinti atskirų dienų suvartojimo skirtumus, tačiau pats savaime nesuteiks pagrindo priskirti konkrečią nuostolių vertę kiekvienam atidarymui.

Norint sumažinti sąnaudas, pirmiausia naudinga žinoti, kur šiluma prarandama. Nekontroliuojamas oro pratekėjimas nėra tas pats, kas reikalingas vėdinimas; uždengti visas angas vien tam, kad šiluma neišeitų, nėra tinkamas sprendimas, jei dėl to nebelieka reikiamo oro keitimo. Papildomą izoliaciją, vidinę uždangą ar sandarinimo sprendimą vertinkite tik tada, kai patvirtintas suderinamumas su konkrečia konstrukcija ir aišku, kaip bus užtikrinamas įprastas vėdinimas. Be dokumentuotų šiluminių verčių neskaičiuokite konkretaus sutaupymo eurais. Palygindami variantus, keiskite po vieną prielaidą, kad matytumėte, kokį poveikį ji daro įverčiui.

T formos šiltnamis sode.

Kaip patikrinti, kuri erdvė šildoma ir kiek sunaudojama elektros

Prieš daugindami šilumos poreikį iš tarifo, apibrėžkite, kuri erdvė iš tikrųjų laikoma šildoma. Jei konstrukcija turi prijungtą sandėliavimo dalį, nustatykite, ar joje palaikoma tokia pati temperatūra ir kur yra šildomos erdvės riba; vien pavadinimas to neatsako. Pavyzdžiui, stiklinio šiltnamio su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa plotas nurodomas nuo 5,52 iki 28,08 m², tačiau šildomą zoną vis tiek reikia nustatyti pagal konkrečius brėžinius ir naudojimą. Patikrinkite, ar skaičiuojamas visas plotas, ar tik dalis jo; prijungta patalpa nebūtinai naudojama tokiu pačiu režimu. Vien mažesnio grindų ploto įrašymas į lentelę dar nereiškia, kad sumažėjo šilumos nuostoliai. Jei erdvės nėra atskirtos, šiluma gali patekti ir į dalį, kurios neplanavote šildyti. Prieš sudarydami atskirų zonų biudžetą, išsiaiškinkite, ar numatytas jų atskyrimas ir valdymas iš tiesų leidžia palaikyti skirtingas sąlygas. Tai naudojimo klausimas, kurį verta suderinti su konkrečios konstrukcijos techniniu vertinimu.

Po įrengimo teorinį įvertį tikrinkite pagal suvartojimą: užrašykite skaitiklio kWh pradžioje ir pabaigoje, taip pat vidaus nustatymą, lauko temperatūrą ir šildymo laiką. Fiksuotos elektros įrangos matavimą ar prijungimą atlikite pagal gamintojo nurodymus; prireikus darbus patikėkite kvalifikuotam specialistui. Kelias savaites rinkti duomenys leidžia palyginti panašaus oro laikotarpius, o ne tik dvi skirtingas dienas. Jei rodmuo nuolat didesnis už įvertį, pirmiausia patikrinkite H, faktinę temperatūrą, oro kaitą ir tai, ar skaitiklis registruoja tik šiltnamį, o ne kitus elektros vartotojus.

Sezono biudžetas pagal tris scenarijus

Sezono biudžetui parenkite tris palyginamus scenarijus. Baziniame naudokite pasirinktai vietai ir laikotarpiui tinkamus orų duomenis, pasirinktą vidaus temperatūrą, pagrįstą H ir savo tarifą. Šaltesniame pakeiskite tik lauko temperatūrų seką, palikdami kitas prielaidas tokias pačias. Trečiame patikrinkite vieną jums aktualų pakeitimą, pavyzdžiui, trumpesnį šildymo grafiką, jei jis atitinka augalų poreikius. Kiekvienam išsaugokite įvestis, bendrą kWh kiekį ir kainą eurais. Taip matysite, kuris skirtumas atsirado dėl orų, o kuris — dėl naudojimo režimo. H neapibrėžtumą ir tarifo pokytį tikrinkite atskirais palyginimais, kad keli vienu metu pakeisti skaičiai neužgožtų priežasties. Atskirus mėnesius skaičiuokite pagal jų šildymo režimą ir sudėkite į sezoną. Gautą intervalą laikykite planavimo priemone, o ne statistiškai patvirtintomis mažiausiomis ir didžiausiomis sąnaudomis: tikrieji orai ar faktinis suvartojimas gali nepatekti į pasirinktus scenarijus.

Šis modelis skirtas einamosioms energijos išlaidoms, o ne visoms šildymo sistemos sąnaudoms: jis neapima įrenginio įsigijimo, priežiūros ar papildomų įrengimo darbų. Šilumos poreikio įvertis taip pat nėra šildytuvo galios parinkimas — norint žinoti, ar įrenginys palaikys temperatūrą numatytomis sąlygomis, reikia jo dokumentuotų galios ir veikimo duomenų bei tinkamo techninio vertinimo. Jei šiltnamio ar šildytuvo parametrų trūksta, prašykite konkrečių techninių duomenų iš pardavėjo ar gamintojo. Elektros įrengimo tinkamumą įvertinti patikėkite kvalifikuotam specialistui.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek gali kainuoti 10 m² šiltnamio šildymas per parą?

Vien iš 10 m² ploto kainos nustatyti negalima, nes reikia žinoti šilumos nuostolius, temperatūrų skirtumą, šildymo laiką ir tarifą. Pagal straipsnyje pateiktą vien iliustracinį scenarijų — H = 150 W/K, 10 °C skirtumas ir 0,25 €/kWh — būtų apie 9 € per parą. Tai nėra konkretaus šiltnamio ar įprastos žiemos sąmata.

Ar šildytuvo galia parodo mėnesio sąskaitą?

Ne. Įprasto elektrinio varžinio šildytuvo elektrinė galia parodo, kiek energijos jis sunaudotų per laiko vienetą veikdamas visu pajėgumu, tačiau termostatas gali jį įjungti tik dalį laiko. Jei žinote tokio veikimo valandas, apytikrį suvartojimą kWh gausite galią kilovatais padauginę iš valandų. Kintamos galios įrenginiui vien veikimo laiko nepakanka; patikimesnis yra elektros skaitiklio rodmuo. Gautas kWh dauginkite iš atitinkamo tarifo.

Ar skaičiavimui pakanka žinoti šalčiausią lauko temperatūrą?

Ne, jei norite įvertinti visos paros ar mėnesio kainą. Šalčiausia temperatūra gali padėti sudaryti atskirą šalčio scenarijų, bet ji neparodo, kiek valandų toks skirtumas išlieka. Įprastam energijos įverčiui naudokite valandines arba paros temperatūras ir skaičiuokite pagal faktinę šildymo trukmę.

Kokį elektros tarifą įrašyti?

Naudokite savo sąskaitoje nurodytą kainą už papildomai suvartojamą kilovatvalandę, įskaitant taikomas kintamąsias dedamąsias. Jei mokestis priklauso nuo paros laiko ar kinta kas valandą, sąnaudas skaičiuokite atskirais kainos laikotarpiais. Pateiktas 0,25 €/kWh pavyzdyje yra tik aritmetinė prielaida, o ne dabartinis Lietuvos tarifas.

Kodėl faktinės sąnaudos didesnės nei skaičiavimo įvertis?

Galėjo būti per mažai įvertintas H, oro pratekėjimas, šildoma erdvė arba faktinė vidaus temperatūra. Skirtumą taip pat gali lemti ilgesnis šalčio laikotarpis, dažnesnis vėdinimas ar tai, kad skaitiklis registruoja ir kitus elektros vartotojus. Palyginkite panašaus oro laikotarpius ir patikrinkite, ar skaičiavime naudotos prielaidos atitinka realų naudojimą.

Praktiškiausias atsakymas apie žiemos sąnaudas gaunamas ne iš vieno vidutinio eurų skaičiaus, o iš aiškių prielaidų: nustatytos temperatūros, pasirinkto lauko orų laikotarpio, H, įrenginio elektros suvartojimo ir jūsų tarifo. Pradėkite nuo paros įverčio, sudėkite valandinius ar paros rezultatus per mėnesį, o gavę skaitiklio duomenų pakoreguokite prielaidas. Taip gausite skaičių, kurį galima paaiškinti ir atnaujinti, o ne pažadą, kad kiekvieną žiemą sąskaita bus tokia pati.

45 % pigiau apsiperkant internetu
Patogūs ir pelningi pirkimai internetu
Paklauskite mūsų
Susisiekite su mumis
Telefonas:
El. paštas:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Registracijos numeris:
38944924
Adresas:
Thriges Plads 6, 5000 Odense C, Denmark
Socialiniai tinklai
Sekite mus Instagram, Facebook ir Twitter, kad gautumėte naujienas ir geriausius pasiūlymus iš Bloomcabin.
X
Turite klausimų ir norite, kad jums paskambintume?
+370
−
✖