Kokio dydžio lietaus vandens talpos reikia šiltnamiui?

Lietaus vandens surinkimas šiltnamyje
Talpos dydžio neįmanoma patikimai parinkti vien pagal šiltnamio plotą ar pasirinktą statinės tūrį. Reikia įvertinti, kiek vandens gali surinkti į talpą nuvestas stogas, kokio lietaus tikėtis laistymo sezonu ir kiek vandens sunaudoja augalai. Taip pat svarbu, ar sukauptos atsargos užteks tarp lietingų dienų ir kur nutekės perteklius, kai talpa prisipildys. Toliau pateikta skaičiavimo seka padės atskirti surenkamą vandens kiekį nuo atsargos, kurią verta sukaupti.

Prieš renkantis talpą 1
Talpos dydį lemia vandens pasiūla ir poreikis
Talpa kaupia atsargą, bet pati vandens nesukuria: ji surenka tik tą lietaus dalį, kuri nuo prijungto stogo pasiekia jos įvadą. Jei stogo plotas nedidelis arba laistymo sezonu kritulių mažai, net didelis rezervuaras gali likti nepilnas. Priešingai, mažesnė talpa gali prisipildyti po vieno lietaus ir išleisti perteklių, nors vėliau vandens laistymui trūks. Todėl atskirkite du klausimus: kiek vandens sistema gali surinkti per pasirinktą laikotarpį ir kiek litrų reikia sukaupti, kad užtektų tarp lietingų dienų. Per sezoną surenkamas kiekis ir talpos tūris nėra tas pats: pirmasis rodo vandens pasiūlą, antrasis – kiek jo telpa vienu metu. Taip pat apsispręskite, kokią laistymo dalį norite padengti lietaus vandeniu. Jei jis bus papildomas šaltinis, galite rinktis mažesnę atsargą ir numatyti, kada naudosite kitą vandenį. Jei siekiate kuo rečiau papildyti talpą, skaičiavime svarbesni tampa ilgesni sausi laikotarpiai. Šis pasirinkimas padeda palyginti talpų dydžius pagal konkretų tikslą, o ne pagal principą, kad didžiausia visada geriausia.
Pradėkite nuo konkretaus šiltnamio varianto, o ne vien kategorijos ar apytikrio ploto. Pavyzdžiui, „Šiltnamio su Accoya“ dydžių pasirinkimas nurodomas nuo 3,77 iki 28,08 m². Šis intervalas parodo, kad to paties pavadinimo konstrukcija gali būti skirtingo dydžio, tačiau nepasako, kokios talpos reikės. Skaičiavimui prireiks pasirinkto varianto plano arba matmenų ir informacijos, kurie stogo ruožai bus prijungti prie latakų. Atskirai pasižymėkite ir planuojamą auginimo plotą: jis padeda vertinti laistymo poreikį, bet nepakeičia stogo surinkimo ploto.
Skaičiuokite tikrąjį stogo surinkimo plotą
Surinkimo plotu laikykite stogo horizontaliosios projekcijos plotą – tarsi žiūrėtumėte į jį iš viršaus. Kiekvieną prijungtą šlaitą skaičiuokite pagal jo projekciją plane, o ne pagal pasvirusios dangos paviršiaus plotą. Dvišlaičio stogo atveju nesudėkite abiejų pasvirusių plokštumų plotų taip, lyg visas jų paviršius būtų papildomas lietaus surinkimo plotas. Sudėtingesnę formą galima suskaidyti į paprastesnes dalis, tik bendroje projekcijoje plotų nedubliuokite. Jei prie talpos prijungtas tik vienas šlaitas ar dalis stogo, skaičiuokite tik tą dalį. Stačiakampio stogo projekcijos plotą gausite padauginę jos ilgį iš pločio. Naudokite stogo, o ne vien grindų matmenis: iškyšos gali pakeisti surinkimo plotą, jei nuo jų vanduo patenka į latakus. Plane pažymėkite kiekvienos dalies matmenis ir nutekėjimo kryptį. Jei latakas surenka tik dalies šlaito vandenį, vien jo ilgio nepakanka plotui nustatyti – reikia žinoti, nuo kokios stogo dalies vanduo į jį suteka. Vanduo nuo neįtrauktų ruožų į talpą nepateks, jei latakai jį nukreipia kitur.
T formos plane pagrindinę ir šonines dalis patogu įvertinti atskirai, o tada sudėti jų projekcijas. T formos oranžerijos dydžių intervalas nurodomas nuo 16,52 iki 30 m²; šis katalogo dydis padeda rasti konkretų variantą, tačiau stogo surinkimo plotą reikia tikrinti pagal jo planą. Atskirai pasižymėkite, kurios latakų atkarpos nuveda vandenį į pasirinktą talpą, o kurios – į kitą vietą. Jei norite prijungti greta esantį pastato stogą, įtraukite jį tik patikrinę latakų ir lietvamzdžių kelią. Vien paviršių artumas vandens į talpą nenukreipia.
Prieš renkantis talpą 2
Kritulių duomenis pritaikykite laistymo sezonui
Vertinkite ne tik bendrą metinį kritulių kiekį, bet ir tai, kada lietus iškrenta tuo laikotarpiu, kai šiltnamį laistote. Artimiausios meteorologijos stoties dieniniai ar mėnesiniai duomenys padeda pamatyti sezoninį pasiskirstymą. Jei turite lietaus matuoklį sklype, užrašykite rodmenis po kiekvieno lietaus ir pastatykite jį atviroje vietoje, ne po stogo kraštu ar šalia medžio. Vienoda metinė suma gali būti iškritusi tolygiai arba sutelkta į kelias liūtis, todėl talpos atsarga abiem atvejais keisis skirtingai. Mėnesiniai duomenys tinka bendram surinkimo potencialui palyginti, tačiau jie neatskleidžia, ar didžioji lietaus dalis iškrito vieną dieną. Talpos dydžiui tikrinti naudingesnė dieninė seka, kurioje matyti ir dienos be kritulių. Trūkstamo įrašo nelaikykite nuliniu kritulių kiekiu: pažymėkite duomenų spragą, kad jos nesupainiotumėte su sausra. Stoties rodmenys taip pat nėra tikslus kiekvieno lietaus jūsų sklype matas. Jei duomenų turite kelerių metų, lengviau įvertinti, ar pasirinktas sezonas nebuvo neįprastai sausas ar lietingas.
Skaičiavimo vienetas paprastas: 1 mm kritulių ant 1 m² horizontalios projekcijos atitinka 1 litrą vandens prieš nuostolius. Taigi 20 m² prijungtas stogo plotas per 10 mm lietaus teoriškai surenka 200 litrų, bet tai dar nereiškia, kad tiek pateks į talpą. Piramidės tipo šiltnamio dydžių intervalas nurodomas nuo 5,53 iki 18,9 m²; formulėje naudokite konkretaus pasirinkto varianto prijungto stogo projekciją, o ne vien pateiktą dydžių intervalą. Taip pat lyginkite vienodus laikotarpius: savaitės kritulius su tos savaitės poreikiu, o ne su viso mėnesio laistymu.
Įvertinkite nuostolius kelyje į talpą
Teorinis vandens kiekis sumažėja, jei dalis lietaus nenuteka nuo stogo, nepatenka į latakus arba pakeliui nukreipiama kitur. Šiuos skirtumus formulėje apibendrina nuotėkio koeficientas k: surinktas kiekis = krituliai × stogo projekcijos plotas × k. Koeficiento nereikėtų rinktis vien pagal norimą rezultatą: jį veikia stogo danga, latakų aprėptis, jų švara ir vandens nuvedimo būdas. Jei neturite konkrečiai dangai ar sistemai skirtų duomenų, užsirašykite atsargią prielaidą ir vėliau ją patikslinkite stebėdami surinkimą. Taip teorinio tūrio nepalaikysite garantuotu vandens kiekiu.
Patikrinti prielaidą galima stebint vieną ar kelis lietus: užrašykite kritulių kiekį ir vandens tūrį talpoje prieš bei po lietaus, kai vanduo tuo metu nenaudojamas. Pasirinkite atvejį, kai talpa nepersipildo, nes vien jos tūrio pokytis neparodys per perpildymo angą ištekėjusio vandens. Surinktą kiekį padaliję iš kritulių kiekio ir prijungto stogo projekcijos ploto sandaugos, gausite tam lietui apskaičiuotą koeficientą. Keli stebėjimai patikimesni už vieną, ypač jei lietaus intensyvumas skiriasi. Jei rezultatas viršija vienetą, patikrinkite matavimus ir tai, ar neįtrauktas papildomas vandens šaltinis. Jei lygio žymos neparodo tūrio, nespėkite litrų pokyčio vien pagal vandens aukštį – ieškokite talpos gamintojo pateikiamos tūrio lentelės. Jei svarstote stiklinio šiltnamio su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa variantus, papildomo stogo automatiškai nepridėkite: patikrinkite plane, ar nuo jo vanduo iš tiesų nuvedamas į tą pačią talpą. Įvertinkite ir tai, ar dalis pirmojo lietaus nukreipiama atskirai.

Prieš renkantis talpą 3
Laistymo poreikį nustatykite pagal matavimus
Vandens poreikis priklauso nuo to, kokius augalus auginate, kiek vietos jie užima, kokioje terpėje auga, kokios tuo metu oro sąlygos ir kuriame augimo tarpsnyje jie yra. Todėl vienas bendras litrų skaičius visiems šiltnamiams būtų menkai naudingas. Kelias savaites matuokite, kiek vandens sunaudojate vienam laistymui ar per dieną. Tam tinka aiškiai sužymėta talpa arba jau naudojamas vandens skaitiklis; svarbiausia matuoti nuosekliai. Jei laistote laistytuvu, užrašykite jo pripildymų skaičių ir kiekvieną kartą pilamą tūrį. Jei naudojate automatinę sistemą, vien veikimo trukmės nepakanka litrams nustatyti: reikia išmatuoto sunaudojimo per tą laiką. Ne kasdien laistomam šiltnamiui savaitės vidurkį apskaičiuosite bendrą sunaudotą kiekį padaliję iš septynių, tačiau išsaugokite ir atskirų laistymų įrašus. Jie parodys, kiek vandens reikia turėti talpoje konkrečią dieną. Pakartokite matavimus skirtingomis oro sąlygomis ir augimo laikotarpiais, kad skaičiavimas nebūtų paremtas vien vėsios savaitės duomenimis.
Atskirai užrašykite laistymui skirtą vandenį, o plovimą ar kitą ne augalams skirtą sunaudojimą įtraukite tik tada, jei jam taip pat norite naudoti lietaus vandenį. Jei dalį augalų laistote iš kito šaltinio, talpos poreikiui priskirkite tik tą kiekį, kurį norite padengti lietaus vandeniu. „Bloomcabin Prestige“ šiltnamio dydžių intervalas nurodomas nuo 3,77 iki 28,08 m², tačiau šiltnamio dydis pats savaime nepasako, kiek ploto pasodinsite ar laistysite. Poreikį grįskite savo auginimo planu ir matavimais, ne vien modelio pavadinimu.
Atsargą parinkite pagal sausą laikotarpį
Talpa turi padėti išgyventi laikotarpį be reikšmingo lietaus, o ne tik padengti vidutinės dienos laistymą. Pasirinkite sausą laikotarpį pagal vietos kritulių įrašus ir padauginkite išmatuotą dienos poreikį iš jo trukmės. Jei tokiu laikotarpiu šiltnamiui reikia vidutiniškai D litrų per dieną, preliminari naudingoji atsarga yra D × dienų skaičius. Jei poreikis kasdien skiriasi, tiksliau sudėti atskirų dienų kiekius. Palyginkite bent trumpesnį įprastą ir ilgesnį sausą laikotarpį: taip matysite, kiek papildomos atsargos reikėtų retesniam vandens papildymui. Rezultatas turi būti siejamas su poreikiu tuo pačiu sezono metu, nes pavasario matavimai gali neparodyti vasaros sunaudojimo. Šis skaičiavimas daro prielaidą, kad laikotarpio pradžioje atsarga jau sukaupta; jei talpa tik pusiau pilna, turima atsarga bus mažesnė. Pirmam, atsargesniam skaičiavimui lietaus per sausą laikotarpį galite neįskaityti. Vėliau įtraukite tik faktiškai surenkamą ir prieš laistymą talpoje liekantį kiekį, o ne visą teorinį kritulių kiekį.
Pavyzdžiui, jei išmatuotas sunaudojimas siekia 18 litrų per dieną, o atsargos norite devynioms dienoms, reikia 162 litrų naudingojo vandens. Tai tik skaičiavimo pavyzdys, ne universalus šiltnamio poreikis; įrašykite savo matavimus ir, jei reikia, numatykite papildomą atsargą. Didesnis stogo plotas gali padidinti surinkimą, bet didesnis auginimo plotas gali didinti ir poreikį. Erdvaus šiltnamio 47–70 m² variantai parodo, kodėl vien modelio dydžio neužtenka: pasirinktam variantui stogo projekciją ir laistomą plotą reikia vertinti atskirai.
Prieš renkantis talpą 4
Atskirai įvertinkite nominalų ir naudingąjį tūrį
Talpos nurodomas tūris yra jos nominalus dydis, tačiau ne visada tiek vandens bus galima panaudoti laistymui. Dalis gali likti žemiau išleidimo angos, o jungčių ar naudojamos tiekimo sistemos sąlygos taip pat gali riboti paimamą kiekį. Todėl skirkite nominalų tūrį nuo naudingojo: gaminio dydį lyginkite pagal pirmąjį, o atsargą sausam laikotarpiui skaičiuokite pagal antrąjį. Patikrinkite, iki kokio lygio talpa pildosi prieš vandeniui pradedant tekėti per perpildymo angą ir iki kokio lygio ją galima ištuštinti pasirinktu būdu. Skirtumas tarp šių dviejų lygių, perskaičiuotas į litrus, parodo naudojamą atsargą. Pavyzdžiui, jei pilnoje talpoje yra 200 litrų, bet 20 litrų pasirinktu būdu nepaimami, skaičiavimui lieka 180 litrų. Tai iliustracija, ne konkretaus gaminio savybė. Tikslų skirtumą tikrinkite pagal talpos ir įrangos instrukcijas. Vienodas nominalus litrų skaičius savaime nereiškia, kad iš skirtingų talpų bus galima paimti tiek pat vandens.
Talpos vietą parinkite taip, kad būtų patogu stebėti vandens lygį, prižiūrėti įvadą ir pasiekti išleidimo vietą. Uždengta, nuo lapų ir gyvūnų apsaugota talpa padeda sumažinti į vandenį patenkančių nešvarumų kiekį; taip pat pasirūpinkite, kad vaikai negalėtų lengvai patekti į vandenį. Pripildyta talpa yra sunki, todėl jos atramą ir pagrindą rinkitės pagal gamintojo nurodymus, o dėl apkrovos ar įrengimo kilus abejonių kreipkitės į specialistą. Rinkdamiesi klasikinio stiklinio šiltnamio dydžio variantą, jo plane pasižymėkite ir numatomą talpos vietą. Ji neturėtų trukdyti atidaryti durų, naudotis taku ar prieiti prie šiltnamio priežiūrai. Vien laisvo žemės ploto neužtenka: turi likti vietos ir talpos dangčiui atidaryti bei valymo darbams.
Iš anksto numatykite vandens pertekliaus kelią
Vandens pertekliaus nuvedimą suplanuokite dar prieš pastatydami talpą: net jei rezervuaro tūris pakankamas kasdieniam poreikiui, po gausesnio lietaus jis gali prisipildyti. Iš anksto nuspręskite, kur nutekės vandens perteklius, kai talpa pilna arba jos įvadas nebepriima vandens. Venkite nukreipti jį į šiltnamio pagrindą, prie pastato pamatų, ant tako ar į vietą, kur srovė galėtų ardyti gruntą. Taip pat įvertinkite, ar vanduo nekaupsis ten, kur trukdytų judėti ar patektų į kaimyninę teritoriją. Atsarginio nuvedimo negali pakeisti pažadas talpą ištuštinti prieš lietų: ji gali prisipildyti ir tada, kai nesate sklype. Perpildymo anga bei jos nuvedimo kelias turi likti prieinami apžiūrai, kad pastebėtumėte lapus ar kitą užsikimšimą. Stebėdami lietų patikrinkite ne tik ištekėjimo vietą, bet ir tolesnį vandens kelią sklype. Jei tinkamos nuvedimo vietos rasti sunku arba sistema jungiama prie esamo drenažo, sprendimą aptarkite su kvalifikuotu specialistu.
Į talpos skaičiavimą įtraukite tik tuos stogo ruožus, nuo kurių vanduo realiai nuvedamas į rezervuarą, o perpildymui numatykite atskirą kelią. Sieninio stiklinio šiltnamio dydžių intervalas nurodomas nuo 3,69 iki 14,34 m², tačiau vien šiltnamio vieta prie pastato nereiškia, kad į talpą patenka ir pastato stogo vanduo. Tokį paviršių įtraukite tik patikrinę latakų maršrutą ir nuvedimą. Prieš įrengdami sistemą, įvertinkite, kur vanduo tekės ir per įprastą lietų, ir tada, kai talpa pilna. Surinkimo planas turi apimti abu atvejus: vandens kaupimą laistymui ir saugų jo pertekliaus nuvedimą.

Prieš renkantis talpą 5
Patikrinkite vandens balansą per laiką
Galutinį dydį lengviau įvertinti pagal dienų ar savaičių seką, o ne vien sudėjus viso sezono sumas. Lentelėje kiekvienam laikotarpiui įrašykite pradinę atsargą, kritulius, apskaičiuotą į talpą atitekantį kiekį, laistymą, perpildymą ir galutinį likutį. Skaičiuokite įvykių tvarka: po lietaus prie atsargos pridėkite surinktą vandenį, o kiekį virš didžiausios naudingosios atsargos pažymėkite kaip perteklių. Tada atimkite iki kito lietaus sunaudotą vandenį. Jei laistymo poreikis viršija turimą atsargą, skirtumą žymėkite kaip trūkumą, o likutį nustatykite lygų nuliui. Neigiamas likutis neturi persikelti į kitą dieną tarsi skola talpoje. Jei pirmiau laistoma, o tik paskui lyja, veiksmų tvarka atitinkamai keičiasi. Pavyzdžiui, kai iš 200 litrų naudingosios atsargos talpoje likę 150 litrų ir prieš laistymą surenkama dar 100 litrų, 50 litrų išteka pertekliumi. Vėlesniam laistymui lieka ne 250, o 200 litrų. Pakartokite tą pačią seką su keliais talpos dydžiais, nekeisdami kritulių ir poreikio duomenų. Taip matysite, ar didesnis tūris sumažina trūkumo dienų skaičių. Jei lietaus ir laistymo laikas svarbus, rinkitės dienos ar atskirų įvykių, o ne savaitės įrašus.
Tarkime, 20 m² prijungtas stogas per 10 mm lietaus teoriškai surenka 200 litrų. Jei tik pavyzdžiui taikomas 0,8 nuotėkio koeficientas, į talpą patektų apie 160 litrų. Tuo tarpu 25 litrai per dieną aštuonias dienas sudarytų 200 litrų poreikį. Net labai didelė talpa šių 40 litrų nepridės, jei prieš sausą laikotarpį joje nėra ankstesnės atsargos. Šis palyginimas padeda atskirti du klausimus: ar per laikotarpį apskritai surenkama pakankamai vandens ir kokio tūrio talpos reikia jam sukaupti.
Po sezono skaičiavimą patikslinkite
Po kelių lietingų ir sausų laikotarpių palyginkite skaičiavimą su tuo, kas vyko iš tikrųjų: kada talpa prisipildė, kiek vandens ištekėjo pertekliumi ir kiek atsargos liko prieš laistymą. Jei perpildymo kiekio nematuojate, užrašykite bent jo pradžią ir trukmę, bet šių stebėjimų nepateikite kaip tikslaus litrų skaičiaus. Pažymėkite ir kiekvieną papildymą iš kito šaltinio – kitaip talpos likutis gali sudaryti įspūdį, kad lietaus vandens užteko. Vertingiausi dydžio tikslinimui yra įrašai, rodantys, kiek anksčiau surinkto vandens praradote dėl perpildymo ir kiek jo pritrūko vėliau. Jei trūkumo nebuvo, didesnė talpa pagal stebėtą sezoną nesuteiktų papildomos naudos laistymui, nors kitas sezonas gali skirtis. Jei talpa beveik niekada neprisipildė, didesnį rezervuarą svarstykite tik išsiaiškinę, ar riboja surinkimas, ar nuolatinis sunaudojimas.
Pasikeitus šiltnamio variantui, auginimo plotui, laistymo įpročiams ar latakų trasai, atnaujinkite susijusius duomenis ir iš naujo patikrinkite visą vandens balansą. Išsaugokite ankstesnį skaičiavimą, kad matytumėte, kodėl pasirinktas tūris pasikeitė. Naują sezoną pradėkite nuo faktinės, o ne tariamai pilnos talpos atsargos. Jei vanduo žiemai išleidžiamas, pirmiesiems laistymams sukauptas kiekis priklausys nuo lietaus iki jų. Talpos ištuštinimą, valymą ir paruošimą šalčiui derinkite su jos gamintojo instrukcijomis. Jei svarstote jungti kelias talpas ar naudoti siurblį, atskirai patikrinkite talpų, jungčių ir įrangos gamintojų duomenis: bendrą nominalų tūrį galima sudėti, tačiau viso vandens pasiekiamumas priklausys nuo sujungimo. Taip galutinį pasirinkimą pagrįsite ne vien katalogo litrų skaičiumi, bet ir realiai sukaupiama bei panaudojama atsarga.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima talpos dydį parinkti tik pagal šiltnamio plotą?
Ne. Šiltnamio plotas neparodo, kokio dydžio stogas prijungtas prie talpos, kiek lietaus iškris laistymo sezonu ar kiek vandens sunaudos augalai. Apskaičiuokite prijungto stogo horizontaliosios projekcijos plotą, įvertinkite kritulius bei nuostolius ir palyginkite surinkimą su išmatuotu laistymo poreikiu.
Kiek vandens teoriškai duoda 1 mm lietaus?
Vienas milimetras kritulių ant vieno kvadratinio metro horizontalios projekcijos atitinka vieną litrą vandens. Pavyzdžiui, 20 m² prijungtas plotas per 10 mm lietaus teoriškai surenka 200 litrų. Į talpą patekęs kiekis bus mažesnis, jei dalis vandens nepatenka į latakus ar nuvedama kitur.
Kodėl nepakanka žinoti metinį kritulių kiekį?
Metinė suma neparodo, kada lietus iškrenta ir kokio ilgio sausų tarpų pasitaiko laistymo sezonu. Keli gausūs lietūs gali užpildyti talpą, tačiau vandens vis tiek gali pritrūkti po ilgesnio sauso laikotarpio. Todėl svarbu vertinti kritulių pasiskirstymą ir poreikį per tuos pačius laikotarpius.
Kaip nustatyti, kiek dienų turi padengti sukaupta atsarga?
Peržiūrėkite vietos kritulių įrašus ir savo laistymo matavimus: pasirinkite pagrįstą sausą laikotarpį ir padauginkite išmatuotą dienos poreikį iš jo trukmės. Jei poreikis kasdien skiriasi, sudėkite atskirų dienų kiekius. Pirmiausia galite skaičiuoti be papildomo lietaus, o vėliau vandens balanso lentelėje patikrinti, kaip atsargą keistų surinkti krituliai. Atsarga turi būti sukaupta dar prieš prasidedant pasirinktam laikotarpiui.
Ką daryti, jei talpa dažnai persipildo arba ištuštėja?
Užrašykite, kada talpa prisipildo, kiek vandens išteka pertekliumi ir kada pritrūksta atsargos. Jei vanduo dažnai išteka prieš ilgesnį sausą laikotarpį, didesnė talpa galėtų leisti išsaugoti dalį vėliau reikalingos atsargos; tai patikrinkite pagal nuoseklius vandens balanso įrašus. Jei talpa neprisipildo, patikrinkite prijungtą stogo plotą, latakus ir sunaudojimą. Didesnė talpa savaime nepadidins nuo stogo surenkamo vandens kiekio.
Tinkamą talpos dydį lemia du dalykai: kiek vandens surenka prijungtas stogas ir kiek atsargos reikia laistymui tarp lietingų dienų. Apskaičiuokite stogo projekcijos plotą, remkitės vietos kritulių įrašais ir išmatuokite sunaudojimą. Palyginę kelis naudingojo tūrio variantus pagal tą pačią kritulių bei laistymo seką, pamatysite, kada didesnė talpa padeda išsaugoti vandens, o kada trūkumą lemia pats surinkimas. Pasirinkimą užbaikite numatydami vietą talpai ir patikimą vandens pertekliaus nuvedimą.