Kompostas šiltnamio lysvėms: kaip nepertręšti

KOMPOSTAS ŠILTNAMIO LYSVĖMS
Kompostas gali papildyti šiltnamio lysvę organinėmis medžiagomis, tačiau kartu įneša ir maisto medžiagų, kurių dirvoje gal jau netrūksta. Todėl vienodas kiekis kasmet ar dozė pagal viso šiltnamio plotą nėra patikimas sprendimas. Įvertinkite komposto brandą ir sudėtį, patikrinkite esamą dirvą, o tada susiekite rekomendaciją su konkrečios lysvės plotu ir auginamomis kultūromis.

Komposto sudėtis ir maisto medžiagų perteklius
Kompostas į dirvą įneša organinių medžiagų ir augalų maisto medžiagų. Jo sudėtis priklauso nuo žaliavų, jų santykio, drėgnumo ir kompostavimo eigos: du panašiai atrodantys kibirai gali skirtis azoto, fosforo, kalio bei tirpių druskų kiekiu. Todėl tamsi spalva ar biri struktūra savaime neparodo, ar kompostas lysvei tinka ir kiek jo naudoti. Per didelė dozė gali prisidėti prie maisto medžiagų pertekliaus, o ne išspręsti dirvos problemą. Vertinkite kompostą ir kaip organinės medžiagos šaltinį, ir kaip maisto medžiagų įnašą; šis antrasis vaidmuo lengvai pamirštamas, kai rūpi vien dirvos purumas. Ankstesnių sezonų papildymai taip pat svarbūs: jų poveikio negalima laikyti automatiškai pasibaigusiu.
Šiltnamio lysvės paprastai negauna tiesioginių kritulių, todėl maisto medžiagų išplovimas gali būti mažesnis nei atvirame darže. Kiek jų lieka, priklauso nuo drenažo, laistymo vandens, augalų pasisavinimo ir anksčiau naudotų priemonių. Komposto įnašą vertinkite kartu su kitais papildymais: pirktu dirvožemio mišiniu, mėšlu ar trąšomis. Jei visi jie naudojami atskirai, lengva nepastebėti bendro kiekio. Tai ypač svarbu naujai įrengiant lysves, kai įsigytas mišinys jau gali būti papildytas maisto medžiagomis. Renkantis „Bloomcabin Prestige“ šiltnamį, kurio kataloge nurodytas 3,77–28,08 m² ploto intervalas, verta kartu nubraižyti būsimų lysvių planą. Plane atskirai pažymėkite dirvoje auginamus augalus, talpas ir praėjimus. Toks planas padeda suskaičiuoti, kokios medžiagos ir į kokias vietas bus pilamos, tačiau pats modelio plotas nepasako, kiek komposto reikia. Pirmiausia išsiaiškinkite pasirinkto lysvės mišinio sudėtį; tik tada spręskite, ar kompostas reikalingas kaip papildoma medžiaga. Naujos lysvės įrengimas savaime nereiškia, kad jai reikia didelės komposto dozės.
Kaip įvertinti, ar kompostas subrendęs
Subrendęs kompostas paprastai būna purus ir birus, turi švelnų žemišką kvapą, o dauguma pradinių medžiagų jau sunkiai atpažįstama. Po vartymo krūva neturėtų pastebimai vėl įkaisti, tačiau temperatūrą veikia aplinkos sąlygos, tad vien šio požymio nepakanka. Medžio dalelių ar kietesnių augalų liekanų gali likti ir subrendusiame mišinyje. Vertinkite požymių visumą: ar masė stabili, ar nėra aštraus amoniako, rūgštaus arba puvėsių kvapo, ar pradinės medžiagos apskritai pakito. Apžiūrėkite ne vien sausą krūvos paviršių, bet ir medžiagą iš jos vidaus. Skirtingose vietose kompostavimosi sąlygos gali skirtis, todėl vienas gražiai atrodantis saujelės pavyzdys neatspindi visos partijos. Smulkus persijotas kompostas taip pat nebūtinai yra subrendęs: sijojimas pašalina stambias daleles, bet nepakeičia brandos vertinimo. Išvaizda padeda pastebėti akivaizdžiai nebaigtą kompostą, tačiau nepatvirtina nei tikslios jo sudėties, nei tinkamo kiekio lysvei.
Nebaigtai skaidantis kompostas gali toliau keisti savybes jau lysvėje, laikinai surišti augalams reikalingą azotą arba išskirti šaknims nepalankių junginių. Dėl to didesnė rizika kyla, jei toks mišinys patenka tiesiai į sėklų, daigų ar šaknų zoną. Subrendimas ir maistingumas nėra tas pats: visiškai subrendusiame komposte vis tiek gali būti daug tam tikrų maisto medžiagų ar tirpių druskų. Jei neaišku, ar mišinys baigė kompostuotis, vien spalva nesivadovaukite. Atidėkite naudojimą lysvėje, leiskite jam toliau bręsti arba paprašykite tiekėjo įvertinti partiją. Pirktą kompostą naudokite pagal jo etiketėje nurodytą paskirtį.
Ką skaityti komposto analizėje
Etiketėje arba laboratorijos protokole svarbu matyti ne vien bendrą teiginį, kad kompostas tinka sodui, bet ir tai, kas išmatuota. Naudingos informacijos gali suteikti pH, elektrinis laidis (EC), drėgnis, organinių medžiagų kiekis, bendrasis azotas, fosforo ir kalio rodikliai, o kai kuriuose tyrimuose – ir augalams prieinamos maisto medžiagų formos. Ne kiekviena analizė apima visus šiuos rodiklius, todėl iš anksto pasiteiraukite, kokį tyrimą laboratorija siūlo kompostui. EC padeda vertinti tirpių druskų lygį, bet pats savaime neparodo visos maisto medžiagų sudėties. Bendrasis azotas taip pat nėra tas pats, kas iš karto augalams prieinamas azotas. Pavyzdžiui, dalis azoto yra organiniuose junginiuose ir tampa prieinama jiems skaidantis. Vien bendrojo azoto skaičiaus neužtenka nuspręsti, kiek jo augalai gaus konkrečiu augimo laikotarpiu. Ataskaitoje ieškokite tyrimo datos ir mėginio ar partijos žymens, kad galėtumėte susieti rezultatus su turimu kompostu. Sena kitos partijos analizė gali suteikti bendros informacijos apie produktą, bet nėra dabartinės partijos tyrimas.
Perskaitykite, ar rezultatai pateikti pagal sausąją medžiagą, ar pagal šviežią kompostą, ir kokie vienetai vartojami. Vienoda koncentracija sausojoje medžiagoje nereiškia vienodo maisto medžiagų kiekio dviejuose skirtingo drėgnumo komposto kilogramuose. Fosforas ir kalis ataskaitose taip pat gali būti išreikšti skirtingomis formomis; jei žymėjimas nesutampa, paprašykite laboratorijos paaiškinimo. EC rezultatus lyginkite tik žinodami tyrimo metodą, nes mėginio paruošimas turi įtakos rodmeniui. Standartinė maisto medžiagų analizė nebūtinai atsako į brandos klausimą; stabilumui įvertinti gali reikėti atskiro tyrimo. Didesniam projektui, pavyzdžiui, svarstant „Bloomcabin“ oranžeriją, kurios kataloge nurodytas 47–70 m² plotas, prieš užsakant kompostą verta išsiaiškinti partijos dydį ir dokumentus. Paklauskite, ar visas pristatomas kiekis bus iš tos pačios tirtos partijos. Jei mėginį siunčiate patys, imkite jį laboratorijos nurodytu būdu iš kelių partijos vietų, o ne iš vieno patogiai pasiekiamo maišo. Į laboratoriją perduokite ir numatomą naudojimo paskirtį: šiltnamio lysvę, o ne abstrakčiai „sodą“. Tai padeda gauti konkretesnį rezultatų paaiškinimą.
Prieš berdami kompostą ištirkite lysvės dirvožemį
Komposto tyrimas apibūdina kompostą, o ne tai, ko reikia jau naudojamai lysvei. Dirvožemio mėginius imkite pagal pasirinktos laboratorijos nurodymus iš kelių tos pačios, panašios būklės lysvės vietų. Skirtingai prižiūrėtas lysves, vietas, kuriose anksčiau naudota kita medžiaga, ar zonas su nevienodu laistymu vertinkite atskirai, kad vienas bendras mėginys neužmaskuotų skirtumų. Mėginio gylį ir kiekį rinkitės pagal laboratorijos instrukciją, o ne spėkite. Nurodykite, kada lysvė buvo papildyta kompostu ar kitomis priemonėmis; mėginių ėmimo laikas taip pat gali turėti įtakos rezultatų aiškinimui.
Tyrimo išvadas aiškinkite pagal laboratorijos nurodytą metodą ir auginamas kultūras. Jei fosforo ar kitų medžiagų jau pakanka, papildomas daug maisto medžiagų turintis kompostas gali būti nereikalingas. Didesnis elektrinis laidis gali rodyti, kad būtina atidžiau įvertinti tirpių druskų kiekį, tačiau vien iš skaičiaus nereikėtų rinktis korekcijos. Kai dirvos struktūra prasta, o maisto medžiagų rodikliai aukšti, atskirkite du uždavinius: pagerinti fizines dirvos savybes ir aprūpinti augalus maisto medžiagomis. Ta pati komposto dozė nebūtinai tinka abiem. Paprašykite laboratorijos paaiškinti, ar konkreti partija tinkama ir kas riboja jos naudojimą. Renkantis klasikinį stiklinį šiltnamį, lysvių brėžinys gali būti naudingas ir vėlesniems tyrimams: suteikite lysvėms numerius ir pažymėkite mėginių ėmimo vietas. Taip išsaugosite atskirų lysvių istoriją, net jei kasmet keisite augalus. Prie mėginio aprašymo nurodykite, ar tiriamas natūralus dirvožemis, ar įvežtas mišinys, ir kada jis įrengtas. Jei vienoje lysvėje yra skirtingų medžiagų sluoksnių, apie tai taip pat praneškite laboratorijai. Ši informacija svarbesnė už vien bendrą šiltnamio dydį.

Kiekį apskaičiuokite pagal lysvių plotą
Matuokite tą paviršių, kurį iš tikrųjų ketinate papildyti kompostu. Stačiakampės lysvės plotą gausite jos ilgį padauginę iš pločio; jei forma netaisyklinga, padalykite ją į kelias paprastas dalis ir sudėkite jų plotus. Pavyzdžiui, 3 m ilgio ir 0,8 m pločio lysvės plotas yra 2,4 m² – tai tik ploto skaičiavimo pavyzdys, ne rekomenduojamas komposto kiekis. Kelių lysvių plotus susumuokite, o praėjimų, lentynų ar kitų zonų neįtraukite, jei jose komposto nenaudosite. Vazonus skaičiuokite atskirai, nes juose naudojamas kitas tūris ir gali būti kitokios produkto naudojimo rekomendacijos.
Tik žinodami lysvės plotą pritaikykite tyrime, etiketėje ar specialisto išvadoje pateiktą rekomendaciją. Jei norma nurodyta litrais kvadratiniam metrui, plotą padauginkite iš tos normos; jei kilogramais, apskaičiuokite masę. Tarkime, konkrečiai lysvei pateiktoje rekomendacijoje būtų nurodyta 2 l/m²: 2,4 m² lysvei tuomet reikėtų 4,8 l. Tai tik aritmetikos pavyzdys, o ne siūloma komposto norma. Jei nurodytas sluoksnio storis, 1 cm sluoksnis viename kvadratiniame metre atitinka 10 l tūrio; šis perskaičiavimas taip pat nenustato tinkamo storio jūsų lysvei. Kilogramų patikimai nepaversite litrais nežinodami komposto tūrinio tankio ir drėgnumo. Planuojant sieninį stiklinį šiltnamį, palyginkite pasirinkto dydžio brėžinį su lysvių matmenimis ir praėjimais. Katalogo ploto intervalas neparodo, kiek vietos jūsų plane užims auginimo zona. Užrašuose išsaugokite ir pradinę normą, ir gautą kiekį kiekvienai lysvei. Taip vėliau bus aišku, ar pakito pati rekomendacija, ar tik papildomas plotas. Jei rekomendacija pateikta neaiškiais vienetais, jų nespėliokite ir pirmiausia išsiaiškinkite.
Paviršinis sluoksnis ir įterpimas nėra tas pats
Kompostą galima paskleisti dirvos paviršiuje arba įterpti, tačiau pasirinkimas priklauso nuo produkto nurodymų, lysvės būklės, auginimo būdo ir kultūros. Nėra vienos taisyklės, kad visą kompostą visada reikia įterpti arba visada palikti paviršiuje. Jei rekomendacijoje nurodytas konkretus būdas ar gylis, jo laikykitės. Naudokite tik subrendusį kompostą, ypač jei planuojate jį dėti netoli augalų šaknų. Vien tai, kad paviršiuje esanti dozė atrodo nedidelė, nėra pagrindas ją padidinti: svarbu, kiek komposto jau teko tai pačiai lysvei per sezoną.
Paviršinis papildymas ir vėlesnis to paties komposto įterpimas nėra dvi atskiros dozės. Užrašykite, kiek medžiagos jau paskleidėte, kad ruošdami lysvę nepridėtumėte visos planuotos normos iš naujo. Įterpiant svarbus ir dirvožemio tūris: toks pats kiekis, sumaišytas su plonu ar storesniu sluoksniu, sudaro nevienodą mišinio dalį. Jei rekomendacijoje nurodytas įterpimo gylis, jo nekeiskite vien tam, kad sutalpintumėte daugiau komposto. Projektuodami auginimo vietas šiltnamyje su „Accoya“, atskirai numatykite nuolatines lysves ir talpas. Talpai ar pakeltai lysvei užpildyti reikalingas mišinio tūris apskaičiuojamas pagal jos vidinius matmenis, tačiau tas tūris nėra komposto poreikis: kompostas gali būti tik viena mišinio sudedamoji dalis. Vien produkto pavadinimo neužtenka nuspręsti, ar jį galima naudoti kaip visą auginimo terpę. Patikrinkite etiketėje nurodytą paskirtį ir maišymo rekomendaciją. Jei augalai jau auga, įterpimo darbai gali pažeisti šaknis, todėl naudojimo būdą rinkitės atsižvelgdami ir į augalų vystymosi tarpsnį, o ne vien į norimą lysvės išvaizdą.
Atsižvelkite į auginamas kultūras
Skirtingoms kultūroms reikia nevienodo maisto medžiagų kiekio, todėl vienoda komposto dozė visoms lysvėms nėra savaime teisinga. Lapinių, vaisius vedančių ir šakniavaisių kultūrų augimo trukmė bei poreikiai skiriasi; gausesnis azoto prieinamumas gali skatinti vegetatyvinį augimą, tačiau augalo išvaizda viena pati neparodo nei priežasties, nei tikslios dozės. Remkitės konkrečios kultūros auginimo rekomendacijomis ir dirvožemio tyrimu. Neperkelkite vienai lysvei skirtos normos į kitą vien todėl, kad abu plotai yra tame pačiame šiltnamyje. Komposto sudėtis, ankstesni papildymai ir dirvos būklė taip pat turi įtakos.
Jei vienu metu auginate kelias kultūras, lysvių planą suskaidykite į aiškias zonas ir kiekvienai užrašykite augalus, ankstesnius papildymus bei apskaičiuotą plotą. Planuojant T formos sodo šiltnamį, patikrinkite pasirinkto varianto matmenis ir durų vietas, kad galėtumėte įvertinti savo lysvių išdėstymą. Vien modelio pavadinimas nepatvirtina, kad jūsų numatytos zonos jame tilps. Komposto rekomendacijai svarbi ne tik augalų rūšis, bet ir visas sezoninis planas. Jei po ankstyvųjų salotų toje pačioje lysvėje augs kita kultūra, tai nėra nauja, dar niekuo nepapildyta dirva. Ankstesnę komposto dozę įtraukite į lysvės istoriją ir prieš antrą papildymą įvertinkite jo būtinumą. Daigų sodinimo vietoms taip pat netaikykite atskiros gausios dozės vien todėl, kad vėliau augalas bus didelis. Jaunų augalų šaknys iš pradžių naudojasi mažu dirvos tūriu, todėl koncentruotas komposto kiekis duobutėje nėra tas pats, kas tolygus paskleidimas visoje lysvėje. Kultūrai skirtą rekomendaciją derinkite su konkrečios komposto partijos savybėmis, ypač kai sodinate jaunus augalus.
Kompostą paskleiskite tolygiai
Kai žinote bendrą kiekį, padalykite lysvę į vienodo ploto dalis ir paskirstykite medžiagą joms lygiomis porcijomis. Naudokite pažymėtą talpą, jei rekomendacija pateikta tūriu, arba svarstykles, jei nurodyta masė. Vien tik kastuvų skaičius nėra patikimas matas: skiriasi pačių kastuvų dydis, prisėmimo kiekis, komposto drėgnumas ir tankis. Jei naudojate tą patį kibirą, kiekvieną kartą pripildykite jį iki tos pačios žymos ir vienodai, nesuspausdami medžiagos. Dirbkite po nedidelį plotą, kad matytumėte, ar likusio kiekio užteks kitoms lysvės dalims.
Sukrautas vienoje vietoje kompostas gali sukurti daug didesnę vietinę maisto medžiagų koncentraciją, nei rodo vidutinė norma visai lysvei. Todėl netuštinkite visų talpų viename gale ar į vieną sodinimo vietą. Prieš darbą išmatuotas porcijas sudėkite prie atitinkamų lysvės dalių, o paskleidę patikrinkite kampus ir pakraščius: juose medžiaga lengvai susikaupia. Prie jau augančių augalų nesupilkite kauburių aplink stiebus. Jei komposto liko, neberkite jo į lysvę vien tam, kad talpa būtų tuščia; patikrinkite skaičiavimą ir paskirstymą. Renkantis piramidės tipo šiltnamį, įvertinkite, ar pagal jūsų numatytą lysvių planą visas papildomas vietas bus patogu pasiekti iš praėjimo. Tam reikia pasirinkto modelio brėžinio ir jūsų lysvių matmenų, o ne vien bendro katalogo ploto. Patogus priėjimas leidžia medžiagą paskleisti nesistojant ant lysvės ir nesupilant jos tik prie krašto. Didesnį apskaičiuotą kiekį galite nešti mažesnėmis porcijomis, tačiau kiekvieną panaudotą porciją įtraukite į bendrą tos lysvės sumą. Darbo patogumas neturi pakeisti nustatytos dozės.

Užrašykite dozę ir vertinkite rezultatą
Po naudojimo pasižymėkite komposto šaltinį ar partiją, analizės duomenis, datą, lysvę, kiekį ir tai, ar medžiagą paskleidėte paviršiuje, ar įterpėte. Prie įrašo nurodykite matavimo vienetą: litrus ir kilogramus lengva supainioti, ypač kai kompostas skirtingai drėgnas. Taip pat užrašykite tuo metu augintas kultūras ir ankstesnius papildymus. Tokia istorija padeda kitą sezoną nebekartoti dozės iš įpročio ir parodyti laboratorijai, kokios medžiagos jau buvo naudotos. Jei komposto partijos skiriasi, laikykite jų duomenis atskirai; vienos partijos analizė nebūtinai apibūdina kitą.
Stebėkite augalus, bet vien iš lapų spalvos ar augimo greičio nenustatykite, kad jiems trūksta maisto medžiagų ir reikia dar komposto. Panašūs požymiai gali būti susiję su vandens režimu, temperatūra, pH ar kitomis priežastimis. Jei augalai atrodo neįprastai, pirmiausia peržiūrėkite priežiūros įrašus ir tyrimų duomenis, o ne berkite papildomą kiekį. Pakartotinio dirvožemio tyrimo laiką ir mėginių ėmimo būdą derinkite su laboratorija, ypač jei lysvė neseniai papildyta. Lyginant rezultatus svarbu naudoti panašų mėginių ėmimo būdą ir atsižvelgti į laboratorijos nurodytą metodą.
Komposto atsargas planuokite pagal partiją ir lysvę
Rinkdamiesi kompostą, pasidomėkite jo žaliavomis, brandos požymiais, tyrimo duomenimis ir gamintojo nurodyta paskirtimi. Jei perkate supakuotą produktą, perskaitykite etiketę ir patikrinkite, kokiais vienetais pateikta rekomendacija. Jei naudojate namuose pagamintą kompostą, skirtingų žaliavų ar skirtingu metu paruoštas partijas laikykite atskirai. Taip lengviau suprasti, kuri medžiaga pateko į lysvę ir kokie tyrimo duomenys jai taikomi. Nepirkite ar nenaudokite papildomo kiekio vien todėl, kad jo liko: svarbu, ar jis reikalingas konkrečioms lysvėms ir ar jo sudėtis joms tinkama.
Atsargų poreikį apskaičiuokite pagal atskirų lysvių rekomendacijas ir tik tada sudėkite visus kiekius. Pirkdami maišais patikrinkite, ar ant pakuotės nurodytas tūris, ar masė, ir nepainiokite šių dydžių užsakydami. Jei reikia mažiau nei telpa paskutiniame maiše, likutį numatykite saugoti pagal gamintojo nurodymus, o ne iš karto paskleisti lysvėje. Svarstant stiklinį šiltnamį su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa, patikrinkite pasirinkto varianto patalpos matmenis ir naudojimo sąlygas. Modelio pavadinimas savaime nepatvirtina, kad joje galima laikyti konkretų kompostą ar kad telpa numatytos atsargos. Pakuotės laikymo reikalavimus vertinkite atskirai nuo šiltnamio pasirinkimo. Išsaugokite etiketę ir partijos numerį, o jei kompostą perpilate į kitą talpą, perkelkite ir šią informaciją. Skirtingų partijų likučių nesumaišykite, kol nenusprendėte, kaip juos vertinsite ir naudosite. Taip kitą kartą žinosite, kokia medžiaga liko, ir nereikės jos dozės nustatyti vien pagal išvaizdą. Atsargų apskaita padeda išvengti papildymo, kurį paskatintų tik noras sunaudoti jau nupirktą produktą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar tamsi komposto spalva reiškia, kad jis jau subrendęs?
Ne. Spalva ir biri struktūra tėra keli požymiai, bet ne brandos įrodymas. Įvertinkite kvapą, ar kompostas po vartymo neįkaista ir ar didžioji dalis pradinių medžiagų jau suirusi. Jei kyla abejonių, leiskite jam toliau bręsti arba pasitarkite su tiekėju ar laboratorija.
Ar galima kasmet į lysvę berti tokį patį komposto kiekį?
Nebūtinai. Komposto sudėtis ir lysvės būklė gali skirtis, o ankstesni papildymai taip pat svarbūs. Kiekį rinkitės pagal komposto bei dirvožemio tyrimus, auginamas kultūras ir konkrečiai lysvei pateiktą rekomendaciją.
Kaip naudoti tyrimo duomenis, jei nurodyta tik azoto koncentracija?
Vien koncentracijos nepakanka dozei nustatyti. Svarbu, kokiu pagrindu pateiktas rezultatas, kokia komposto drėgmė ir ar nurodytas bendrasis, ar augalams prieinamas azotas. Paprašykite laboratorijos išaiškinti rezultatą ir pateikti naudojimo rekomendaciją.
Ar galima kompostą berti prie jau augančių augalų?
Tai priklauso nuo komposto brandos ir jo naudojimo nurodymų. Naudokite tik tinkamą, subrendusį kompostą, paskleiskite jį pagal rekomendaciją ir nekaupkite vienoje vietoje prie stiebų. Jei sudėtis ar brandumas neaiškūs, neberkite jo į augalų šaknų zoną.
Ar komposto tyrimo pakanka, kad žinočiau, kiek jo berti?
Ne visada. Komposto tyrimas apibūdina patį kompostą, o ne tai, ko trūksta lysvės dirvožemyje. Kiekį vertinkite kartu su lysvės tyrimu, ankstesniais papildymais, auginamomis kultūromis ir konkrečiai rekomendacijoje nurodytais vienetais.
Plonas komposto sluoksnis dar negarantuoja, kad maisto medžiagų nebus per daug, o kieta dirva savaime neįrodo, kad komposto trūksta. Tinkamą kiekį padeda pasirinkti subrendusios komposto partijos duomenys, esamos lysvės tyrimas ir auginamoms kultūroms pritaikyta rekomendacija. Apskaičiuotą kiekį paskleiskite tolygiai ir užrašykite, kur bei kiek jo panaudojote. Jei rekomendacija neaiški, prieš berdami išsiaiškinkite jos vienetus ir taikymo sąlygas. Kai lysvei papildomų maisto medžiagų nereikia, komposto naudojimą galima atidėti – likęs maišas nėra priežastis didinti dozę. Taip kompostas tampa apgalvota dirvos priežiūros dalimi, o ne automatiškai kartojamu pavasario papildymu.