Siekiant pagerinti šios svetainės turinio kokybę ir pritaikyti ją vartotojų poreikiams, naudojami slapukai – įskaitant trečiųjų šalių slapukus. Tęsdami naršymą svetainėje, sutinkate su slapukų naudojimu ir galimu susisiekimu, kai į vieną iš svetainės formų įvedate savo kontaktinę informaciją.
Atgal į tinklaraštį

Kodėl kondensatas šiltnamyje laša ant augalų?

Kodėl kondensatas šiltnamyje laša ant augalų?

KONDENSATO DIAGNOSTIKA ŠILTNAMYJE

Rytą šiltnamyje radus šlapius lapus lengva manyti, kad vanduo susidarė tiesiai virš jų. Tačiau lašai dažnai pirmiausia kaupiasi ant vėsesnio stiklo, dangos ar rėmo, susijungia ir nubėga iki krašto; kartais laša lietaus vanduo arba laistymo purslai. Vien šlapias augalas priežasties neatskleidžia. Palyginkite, kur atsiranda pirmieji lašai, kada tai nutinka ir kokie buvo nakties temperatūros bei santykinės drėgmės pokyčiai. Nuoseklios nuotraukos ir trumpas žurnalas padeda atskirti šiuos atvejus.

Šiltnamis su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa

Kaip kondensatas susidaro per naktį

Šiltnamio ore yra vandens garų. Kai oras susiliečia su paviršiumi, kurio temperatūra žemesnė už to oro rasos tašką, dalis garų kondensuojasi. Taip lašeliai gali susidaryti ant stiklo vidinės pusės, dangos plokštės ar rėmo. Iš pradžių paviršius gali atrodyti tik aprasojęs, vėliau lašeliai susijungia, didėja ir ima tekėti. Todėl ant lapo nukritęs vanduo nebūtinai susidarė tiesiai virš jo: jis gali atkeliauti nuo stogo, profilio ar kitos konstrukcijos vietos. Pirmasis kondensato pėdsakas kartais būna aukštai, nuo žemės sunkiai matomoje vietoje. Rasos taškas priklauso ir nuo oro temperatūros, ir nuo drėgmės. Norint paaiškinti rasojimą konkrečioje vietoje, reikia įvertinti ir ten esančio paviršiaus temperatūrą.

Po saulėlydžio danga ar rėmai gali atvėsti greičiau nei šiltnamio oras, todėl kondensatas ant jų pastebimas dar tada, kai netoliese esantis oro jutiklis nerodo ryškaus pokyčio. Vėstant orui santykinė drėgmė gali didėti net ir nepadidėjus vandens garų kiekiui. Į orą jų gali patekti garuojant nuo šlapios dirvos, stovinčio vandens ar neseniai laistytų paviršių; vandens garų išskiria ir augalai. Šie veiksniai gali veikti kartu, o jų santykis keičiasi priklausomai nuo nakties. Todėl rytinis lašėjimas nėra savaiminis įrodymas, kad vakar laistyta per daug ar kad vėdinimas neveikia.

Pirmiausia atskirkite lašų šaltinį

Prieš keisdami vėdinimą ar laistymo tvarką, apžiūrėkite ne tik lapus, bet ir dangos vidų, rėmus bei erdvę virš šlapio augalo. Smulkūs lašeliai, pasiskirstę didesniame vidinio paviršiaus plote, labiau būdingi kondensatui; siaura vandens srovė ties viena siūle ar tvirtinimu, ypač po lietaus, verčia tikrinti ir pratekėjimo galimybę. Tačiau tai tik požymiai: kondensatas gali susikaupti griovelyje, o pratekėjęs vanduo išplisti toliau. Pasižymėkite, kuris paviršius buvo šlapias prieš pasirodant pirmam lašui, o ne tik kur vanduo galiausiai nukrito. Jei danga virš augalo sausa, stebėkite patį lapą: ar lašas ant jo atsiranda palaipsniui, ar matote jį nukrentant iš viršaus? Taip pat patikrinkite, ar vandens nepaliko laistymo purslai. Vien lašas ant lapo gali turėti kelis paaiškinimus, todėl jo nereikėtų iškart priskirti stogui. Jei įtariamos vietos nepasieksite saugiai, jos neardykite. Užtenka pažymėti, kurią zoną vėliau reikėtų apžiūrėti iš arčiau.

Jei šiltnamis įrengtas prie pastato, atskirai žymėkite stogo, šoninės sienos ir jų sandūros zonas; bendra pastaba „prie sienos“ neparodo, kur vanduo prasidėjo. Rinkdamiesi sieninį stiklinį šiltnamį, paprašykite konkretaus varianto brėžinio, kad galėtumėte įvertinti jungties su pastatu vietą ir numatytas vėdinimo angas. Jau naudojamame šiltnamyje užrašykite, ar lašai pirmiausia pasirodė ant dangos, profilio, ties anga, ar šalia pastato sienos. Taip pat nurodykite, ar prieš tai lijo, laistėte arba keitėte angų padėtį. Šios aplinkybės padės palyginti pasikartojančius atvejus ir neleis vien šlapio augalo palaikyti stogo gedimo įrodymu.

Pažymėkite lašėjimo vietas šiltnamio plane

Ant popieriaus ar paprasto plano pažymėkite, kur auga augalai, kur pastebėti pirmi lašai ir kur jie nukrinta. Pridėkite stogo plokštumas, kraigą, profilius, duris bei vėdinimo angas, kad vandens kelią būtų galima susieti su konkrečia vieta. Jei reikia, greta viršutinio vaizdo nupieškite paprastą šoninį pjūvį: plane ne visada matyti, ar vanduo nukrito nuo aukštos konstrukcijos, ar nuo augalo viršaus. Vietas žymėkite pastoviais pavadinimais, pavyzdžiui, „virš lysvės prie durų“, o ne vien „kairėje“. Kiekvienai stebimai vietai galite suteikti trumpą numerį ir tą patį numerį įrašyti prie jos nuotraukų bei matavimų. Atskirais ženklais pažymėkite tikrai matytą lašėjimą ir tik įtariamą vandens kelią. Tai svarbu, nes šlapias profilis dar neįrodo, kad vanduo tekėjo visa jo ilgio kryptimi. Jei perkeliate vazoną ar pakeičiate lentynos padėtį, pažymėkite ir šį pokytį: kitaip ryte gali atrodyti, kad pasislinko lašėjimo vieta, nors pasikeitė tik augalo padėtis.

Jei plane yra atšakų ar kelios atskiros erdvės, žymėkite kiekvieną atskirai. Tą patį principą taikykite ir T formos sodo šiltnamiui: pažymėkite kiekvieną šaką, virš jos esančią stogo dalį ir augalų zoną. Prie pirmos šlapios vietos dėkite tašką, o nubėgimo kryptį rodykite rodykle; taip matysite, ar kondensatas susidarė vienoje plokštumoje, ar vanduo atkeliavo iš gretimos. Jei konstrukcijoje yra pertvarų, durų ar papildomų patalpų, jų ribas įtraukite į tą patį žemėlapį. Kelių naktų žymėjimas vienodu principu parodo, ar lašai kartojasi toje pačioje vietoje, ar jų kelias kinta.

Nuotraukose užfiksuokite tą pačią vietą

Fotografuokite iš tų pačių kelių vietų: viename kadre parodykite šiltnamio dalį ir augalų išdėstymą, kitame – įtariamą dangos, profilio ar siūlės vietą iš arčiau. Palikite atpažįstamą orientyrą, pavyzdžiui, rėmo liniją ar duris, ir užrašykite fotografavimo datą bei laiką. Jei norite palyginti lašelių dydį, greta stebimos vietos galima laikyti liniuotę, jos nepriglaudžiant prie šlapio paviršiaus. Blizgus stiklas atspindi šviesą, todėl tą pačią vietą verta nufotografuoti iš dviejų kampų. Kartu užfiksuokite, kad stebimas vidinis paviršius: iš vienos nuotraukos lašelius skirtingose stiklo pusėse gali būti sunku atskirti. Prieš pirmą kadrą paviršiaus nevalykite, nes prarasite pradinį vaizdą. Jei matote judantį lašą, trumpas vaizdo įrašas gali parodyti jo kelią iki krašto ar profilio. Fotografuodami vėliau stenkitės išlaikyti panašų atstumą ir apšvietimą; pakeitus juos, smulkūs lašeliai gali atrodyti išnykę, nors tebėra vietoje. Nuotrauka turi susieti šlapią augalą su galimu lašėjimo keliu, o ne tik parodyti, kad ryte buvo drėgna.

Jei kondensatas jau susidarė prieš pirmą nuotrauką, pradėkite fiksuoti anksčiau kitą vakarą. Naudinga turėti vaizdą dar prieš pastebimą rasojimą, pirmą kartą pamačius lašus ir ryte. Palyginkite kelias naktis, įskaitant sausą naktį ir naktį po lietaus, bet atkreipkite dėmesį, ar kartu nesikeitė laistymas, angų padėtis ar kitos sąlygos. Viena nuotrauka paprastai neparodo, kada lašai atsirado ir kokiu paviršiumi vanduo tekėjo. Nuosekli seka gali atskleisti, ar lašai telkiasi plačiai ant dangos, ar kartojasi ties viena konkrečia vieta.

Oranžerija iš išorės

Lašėjimo laikas ir jutiklių rodmenys

Temperatūros ir santykinės drėgmės registratorių statykite augalų aukštyje, bet ne tiesiai ant šlapio lapo, prie laistymo srovės ar prispaustą prie dangos. Jis turėtų matuoti aplinkos orą, o ne būti sušlapęs ar įkaitęs nuo šalia esančio paviršiaus. Jei turite antrą jutiklį, jį galima laikinai pastatyti netoli įtariamos zonos ir palyginti oro pokyčius skirtingose vietose; tai vis tiek nėra stiklo temperatūros matavimas. Vadovaukitės prietaiso instrukcija dėl tinkamos vietos ir rodmenų fiksavimo. Užrašykite kiekvieno jutiklio aukštį bei vietą. Prieš pradėdami stebėjimą, suderinkite registratoriaus ir fotografuoti naudojamo telefono laiką, kad nuotrauką galėtumėte susieti su atitinkamu įrašu. Du jutiklius pirmiausia verta palaikyti greta ir pažiūrėti, ar jų rodmenys panašūs. Pastebėtą skirtumą užrašykite, tačiau nekeiskite kalibravimo nustatymų be instrukcijos. Patikrinkite ir matavimo intervalą: retai fiksuojami rodmenys gali neparodyti trumpo pokyčio prieš lašėjimą. Jei jutiklis buvo perkeltas, užrašykite perkėlimo laiką ir leiskite jam prisitaikyti prie naujos vietos pagal prietaiso instrukciją.

Žurnale fiksuokite ne vien didžiausią drėgmės reikšmę, bet ir laiką: kada pradėjo vėsti, kada pasirodė pirmi lašai ir kokie rodmenys buvo ryte. Pridėkite pastabas apie lietų, laistymą, vėdinimo angų padėtį ir naudojamas uždangas. Santykinės drėgmės skaičius pats neparodo, kiek vandens laša ar ant kokio paviršiaus jis susidarė. Didesnėje erdvėje vieno taško rodmens nepakanka zonoms palyginti; pavyzdžiui, erdvaus šiltnamio puslapyje nurodomi 47–70 m² variantai. Šis plotas neparodo sąlygų konkrečioje konstrukcijoje, todėl, jei joje laša nevienodai, matuokite keliose vietose.

Nustatykite, kuris paviršius atšąla

Oro temperatūros jutiklis neparodo, kokia tuo metu yra stiklo, dangos ar rėmo temperatūra. Jei matuojate paviršių, rinkitės tam skirtą jutiklį ir naudokite jį pagal instrukciją, nepažeisdami dangos. Bekontakčio infraraudonųjų spindulių termometro rodmuo matuojant stiklą ar blizgų profilį gali būti nepatikimas dėl atspindžių, todėl patikrinkite konkretaus prietaiso apribojimus. Jei tinkamos įrangos neturite, prisilietimas nepakeis temperatūros matavimo. Geriau užrašykite, kur rasojimas atsiranda anksčiausiai ir ar tai kartojasi keliomis naktimis. Turėdami patikimus oro temperatūros, drėgmės ir paviršiaus temperatūros rodmenis, galite palyginti paviršių su tuo metu apskaičiuotu rasos tašku. Svarbu, kad matavimai būtų atlikti panašiu laiku ir netoli tos pačios vietos: ryto oro rodmuo nepaaiškins vakare prasidėjusio rasojimo. Jei temperatūrų skirtumas labai mažas, atsižvelkite į prietaisų paklaidą ir nedarykite tvirtos išvados iš vieno matavimo. Stebėjimo tikslas – nustatyti, ar pirmieji lašai pasirodo ten, kur paviršius atvėsta pakankamai, o ne rasti vieną visam šiltnamiui tinkantį temperatūros skaičių.

Palyginkite skirtingas stogo dalis, kraštus, profilius ir vietas prie vėdinimo angų. Jei viena plokštuma sušlampa anksčiau už kitą, užrašykite tai kaip pasikartojantį skirtumą, bet priežastį vertinkite kartu su oro rodmenimis, lauko sąlygomis ir angų padėtimi. Paviršiai gali vėsti nevienodai, tačiau nuotrauka parodo tik rasojimo pasiskirstymą, o ne jo priežastį. Lygindami piramidės tipo šiltnamio variantus, konkrečiame brėžinyje pasižiūrėkite, kaip išdėstytos stogo plokštumos ir jų sandūros. Naudojamoje konstrukcijoje kiekvieną tokią zoną registruokite atskirai. Matavimo vietas išlaikykite pastovias, kad vienos nakties krašto rodmens nelygintumėte su kitos nakties plokštumos viduriu.

Kondensatą atskirkite nuo pratekėjimo

Palyginkite, kas vyksta po sausos nakties ir po lietaus. Jei panašus rasojimas atsiranda ir tada, kai nelijo, tai labiau palaiko kondensato galimybę, nors vien šis faktas jos neįrodo. Jei vanduo pasirodo tik po lietaus, ypač prasideda viename taške ir kartojasi ties ta pačia siūle, verta tikrinti pratekėjimą. Atkreipkite dėmesį ir į vėją: jis gali atnešti lietaus vandens pro angą, todėl šlapia vieta nebūtinai sutampa su pažeista stogo dalimi. Apžiūrėkite konstrukciją iš saugios vietos; lipti ant stogo ar ardyti mazgų vien tam, kad rastumėte lašėjimo pradžią, nereikia.

Vanduo ties jungtimi nebūtinai reiškia, kad ji nesandari: kondensatas taip pat gali nubėgti profiliu ar kraštu. Jei konstrukcijoje numatyta sandėliavimo patalpa, jos ribą pažymėkite plane kaip atskirą zoną. Svarstydami stiklinį šiltnamį su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa, paprašykite pasirinkto varianto patalpų ir jų jungčių brėžinio. Jis padės tiksliai įvardyti vietą, jei vėliau reikės klausti apie vandens nutekėjimą. Stebimoje konstrukcijoje palyginkite, ar vanduo atsiranda po lietaus, ar ir sausu oru, ir kur matomas pirmasis pėdsakas. Jei lašėjimas kartojasi ties mazgu arba vanduo patenka per sandūrą, perduokite informaciją montuotojui ar gamintojui. Kol šaltinis neaiškus, savavališkai neužsandarinkite griovelių ar angų: pirmiausia išsiaiškinkite jų paskirtį modelio dokumentacijoje.

Ką keisti tik įvertinus stebėjimus

Jei žurnalas rodo galimą papildomos drėgmės šaltinį, pirmiausia patikrinkite, ar šiltnamyje nelieka stovinčio vandens, šlapių paviršių ar išsiliejimų po laistymo. Pasižymėkite, ar laistymo laikas sutampa su tuo, kad iki vakaro dirva, padėklai ar takelis lieka šlapi. Tačiau vien dėl kondensato nemažinkite augalams reikalingo vandens kiekio neįvertinę jų poreikių. Pakeiskite vieną dalyką vienu metu, pavyzdžiui, pašalinkite rastą stovinčio vandens šaltinį, ir keliomis panašiomis naktimis palyginkite, ar pasikeitė lašų pradžios laikas arba vieta. Jei keičiate ir laistymą, ir vėdinimą kartu, bus sunkiau suprasti, kas turėjo įtakos.

Vėdinimas gali padėti pašalinti drėgmę, tačiau laikyti angas atvertas visą naktį nėra universali taisyklė: svarbios lauko sąlygos, augalų poreikiai ir konkretaus modelio instrukcija. Stebėkite ne vien tai, ar rytą liko lašų, bet ir ar pasikeitė jų atsiradimo laikas, šlapias plotas bei oro temperatūra. Mažesnis lašėjimas vieną naktį dar nepatvirtina, kad pasirinkta angų padėtis bus tinkama kitokiomis sąlygomis. Jei naudojate ar svarstote uždangą, patikrinkite jos paskirtį, suderinamumą ir ar ji neužstoja numatytų angų. Užrašykite, kada uždanga buvo išskleista ir sutraukta, nes jos padėtis yra viena iš palyginimo sąlygų, o ne savaime patvirtintas kondensato sprendimas. Renkantis „Bloomcabin Prestige“ šiltnamį, verta paprašyti konkretaus varianto vėdinimo angų schemos ir informacijos apie suderinamus priedus. Taip galėsite įvertinti, ką iš tikrųjų leidžia pasirinkta komplektacija. Po pakeitimo palyginkite kelių panašių naktų nuotraukas bei rodmenis; jei kartu gerokai pasikeitė oras, rezultatą laikykite preliminariu.

Oranžerija sodo aplinkoje

Pasikartojantis rasojimas ir vandens pėdsakai

Pasikartojančius vaizdus vertinkite atskirdami tris dalykus: kur paviršius pradeda rasoti, kur vanduo susitelkia ir kur galiausiai nukrinta. Tai gali būti trys skirtingos vietos. Jei smulkūs lašeliai keliomis panašiomis naktimis atsiranda plačiame dangos plote, tikėtinas bendras paviršiaus rasojimas. Tačiau net ir tuomet didžioji vandens dalis gali nukristi vienoje vietoje, nes susirenka ties kraštu ar profiliu. Šlapia dėmė po tuo tašku nebūtinai reiškia, kad virš jos kondensato susidarė daugiausia. Jei vakare lieka ankstesnio stebėjimo vandens, pažymėkite tai: rytinis šlapumas neleidžia atskirti senų ir naujų lašų. Vertindami pokytį, ieškokite naujai atsiradusių lašelių arba tiesiogiai matyto lašėjimo. Taip pat palyginkite dangą ir augalus: nustojęs tekėti vanduo gali palikti šlapius lapus dar kurį laiką. Todėl vien drėgnų lapų nuotraukos neužtenka spręsti, ar tuo metu vis dar laša. Tiksliausia išvada remiasi paviršiaus vaizdu, vandens judėjimu ir jų laiku.

Jei vis sušlampa tas pats augalas, laikinai perkelkite jo vazoną iš pažymėtos lašėjimo vietos, jei tai įmanoma ir tinka augalui, o plane išsaugokite buvusią padėtį. Taip apsaugosite jį nuo tiesioginio lašėjimo, tačiau nepašalinsite kondensato priežasties. Lysvėje augančių augalų kilnoti nereikia: stebėkite virš jų esančius paviršius. Nedėkite savadarbės dangos taip, kad ji užstotų vėdinimą ar nukreiptų susikaupusį vandenį ant kitų augalų. Jei svarstote konstrukcijos pakeitimą, pavyzdžiui, šiltnamį su „Accoya“, lyginkite dokumentuotą dangos, profilių ir vėdinimo sprendinių informaciją. Vien modelio pavadinimas ar vienos nakties nuotrauka neleidžia numatyti, ar naujoje konstrukcijoje lašėjimas bus mažesnis. Pardavėjui pateikite savo stebėjimą konkrečiai: vanduo rasuoja plačiame plote, nubėga iki tam tikro profilio ir nukrinta virš augalų. Toks aprašymas padeda klausti apie vandens nutekėjimo sprendinius, o ne ieškoti nepagrįsto pažado, kad pasirinktas modelis visiškai nerasos.

Kada prireikia modelio dokumentacijos ar specialisto

Jei po kelių naktų vis dar neaišku, ar tai kondensatas, ar pratekėjimas, pasiruoškite trumpą stebėjimų rinkinį. Į jį įtraukite šiltnamio planą su pažymėtomis vietomis, nuotraukas su datomis ir laikais, temperatūros bei santykinės drėgmės įrašus, informaciją apie lietų, laistymą ir angų padėtį. Nurodykite tikslų modelį, jei jį žinote, ir turimą naudojimo instrukciją. Gamintojo ar montuotojo galite paklausti, kaip konkrečiame modelyje turi nutekėti ant dangos susidaręs vanduo ir kaip pagal instrukciją naudoti vėdinimo angas. Aiškus klausimas ir pasikartojantis požymis naudingesni už vieną rytinę nuotrauką.

Rinkdamiesi naują konstrukciją, tikrinkite dokumentuotą informaciją apie dangą, rėmus, sandūras ir vėdinimo angas. Pavyzdžiui, klasikinio stiklinio šiltnamio puslapis gali būti pradžia modeliui pasirinkti, tačiau klausimus apie kondensato nutekėjimą sieti reikėtų su konkretaus varianto brėžiniu ir instrukcija. Paprašykite parodyti, kur numatyti vandens surinkimo ar nutekėjimo sprendiniai, jei tokių yra, ir kokia jų priežiūra. Taip pat išsiaiškinkite, kurios vėdinimo angos įtrauktos į pasirinktą komplektaciją, kaip jos valdomos ir ar numatyti priedai su jomis suderinami. Jei pardavėjas siūlo uždangą ar kitą priedą būtent lašėjimui mažinti, paprašykite paaiškinti jo paskirtį ir pateikti tai pagrindžiančią dokumentaciją. Vertindami esamą šiltnamį, specialistui atskirkite stebėtą faktą nuo spėjimo: „vanduo pirmiausia matomas ties šiuo profiliu“ yra tikslesnis aprašymas nei „profilis nesandarus“. Tada galima kryptingai patikrinti konkretų mazgą, dangos paviršių ar naudojimo sąlygas, nepradedant nuo visos konstrukcijos keitimo.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl kondensatas dažniausiai pastebimas ryte?

Naktį šiltnamio danga ir rėmai gali atvėsti, todėl ant jų susidaro lašelių. Jie per kelias valandas susijungia ir nubėga, o vandens kiekis ant augalų tampa akivaizdus tik ryte. Tai nebūtinai reiškia, kad kondensatas susidarė būtent prieš aušrą.

Ar didelė santykinė drėgmė pati parodo kondensato priežastį?

Ne. Santykinė drėgmė apibūdina orą matavimo vietoje, bet nepasako, kuris paviršius atvėso ar iš kur atkeliavo ant augalo nukritęs vanduo. Vertinkite rodmenį kartu su temperatūra, lašų atsiradimo laiku ir nuotraukomis.

Ar lašai ant augalų reiškia, kad prateka stogas?

Nebūtinai. Kondensatas gali susidaryti ant dangos ar rėmo, nubėgti jų paviršiumi ir nukristi ant augalo. Po lietaus pasikartojantis lašėjimas iš vienos siūlės gali būti pratekėjimo požymis, bet vien lašų vietos nepakanka išvadai.

Ar naktį visada reikia laikyti atvertas vėdinimo angas?

Ne, vienos taisyklės visiems šiltnamiams ir augalams nėra. Vėdinimo poveikis priklauso nuo lauko sąlygų, augalų poreikių ir konkrečios konstrukcijos. Vadovaukitės modelio instrukcija, keiskite vieną dalyką vienu metu ir užrašykite, ar pasikeitė lašų atsiradimo laikas bei vieta.

Kokias nuotraukas ir duomenis verta užfiksuoti?

Fotografuokite bendrą vaizdą ir tą pačią įtariamą vietą vakare, pasirodžius pirmiems lašams ir ryte. Užrašykite datą, laiką, temperatūrą, santykinę drėgmę, lietų, laistymą ir vėdinimo angų padėtį. Taip nuotraukas galėsite palyginti su įvykio sąlygomis.

Norint suprasti, kodėl vanduo laša ant konkretaus augalo, ieškokite ne bendro paaiškinimo, kad šiltnamyje tiesiog drėgna, o pirmosios šlapios vietos ir laiko, kada ji atsiranda. To paties taško nuotraukos, nakties temperatūros bei santykinės drėgmės įrašai ir pastabos apie lietų, laistymą bei angų padėtį padeda atskirti kondensatą nuo vandens, atkeliaujančio kitu keliu. Jei vaizdas neaiškus, šiuos duomenis galėsite palyginti kitą naktį arba perduoti problemą vertinančiam specialistui.

45 % pigiau apsiperkant internetu
Patogūs ir pelningi pirkimai internetu
Paklauskite mūsų
Susisiekite su mumis
Telefonas:
El. paštas:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Registracijos numeris:
38944924
Adresas:
Thriges Plads 6, 5000 Odense C, Denmark
Socialiniai tinklai
Sekite mus Instagram, Facebook ir Twitter, kad gautumėte naujienas ir geriausius pasiūlymus iš Bloomcabin.
X
Turite klausimų ir norite, kad jums paskambintume?
+370
−
✖