Siekiant pagerinti šios svetainės turinio kokybę ir pritaikyti ją vartotojų poreikiams, naudojami slapukai – įskaitant trečiųjų šalių slapukus. Tęsdami naršymą svetainėje, sutinkate su slapukų naudojimu ir galimu susisiekimu, kai į vieną iš svetainės formų įvedate savo kontaktinę informaciją.
Atgal į tinklaraštį

Netaisyklingos formos braškės šiltnamyje: apdulkinimas ar stresas?

Netaisyklingos formos braškės šiltnamyje: apdulkinimas ar stresas?

Braškių auginimas šiltnamyje

Netaisyklingos formos šiltnamio braškė gali būti nevisiškai apdulkinto žiedo požymis, bet vien kreiva uoga priežasties neatskleidžia. Braškės paviršiuje yra daugybė smulkių vaisių – riešutėlių, o skirtingos žiedsosčio dalys gali vystytis nevienodai. Panašius pokyčius sukelia šalna ar karštis žydėjimo metu, nevienoda dirvos drėgmė, šaknų problemos ir kenkėjų pažeidimai. Patikimiausia vertinti ne vien prinokusį vaisių, o palyginti tos pačios žydėjimo bangos žiedus, jaunas uogas ir augimo sąlygas skirtingose šiltnamio vietose.

T formos šiltnamis

Kodėl uoga vystosi netolygiai?

Valgomoji braškės dalis botaniniu požiūriu nėra vienas vientisas vaisius. Raudona, sultinga dalis išauga iš žiedsosčio, o paviršiuje matomi smulkūs taškeliai yra tikrieji vaisiai – riešutėliai, kurių kiekviename yra sėkla. Viename žiede yra daug piestelių ir kuokelių, todėl susidaro daug atskirai besivystančių vaisių užuomazgų. Žiedadulkė turi pasiekti piestelės purką, o sėklapradyje turi įvykti apvaisinimas. Išsivystantys riešutėliai skatina aplinkinio žiedsosčio augimą. Todėl vien žiedo prasiskleidimas dar nereiškia, kad žiedadulkės pasiekė visas piesteles.

Jei dalis piestelių neapdulkinama, apvaisinimas nepavyksta arba žiedo dalis pažeidžiama, atitinkama žiedsosčio vieta gali augti lėčiau. Uogoje tada gali likti įdubimas, suplokštėti vienas šonas arba pakisti viršūnės forma. Kuo daugiau vietų vystosi nevienodai, tuo ryškesnė gali būti asimetrija. Tai paaiškina, kodėl nepakankamas apdulkinimas dažnai įtariamas, bet kreiva uoga jo neįrodo. Panašų rezultatą gali palikti šalčio ar karščio poveikis žydėjimo metu, fizinis žiedo pažeidimas ir kitos augimo problemos. Prinokęs vaisius parodo, kad vystymasis buvo netolygus, bet neatskleidžia vienos konkrečios priežasties.

Kokie požymiai leidžia įtarti apdulkinimo trūkumą?

Nepakankamą apdulkinimą labiau leidžia įtarti asimetriška uoga, kurios mažesnė ar įdubusi dalis sutampa su smulkesniais, prasčiau išsivysčiusiais paviršiaus riešutėliais. Kartais vaisius atrodo suspaustas iš vienos pusės, turi netaisyklingą viršūnę ar kelis nevienodus iškilimus. Svarbu įvertinti visą paviršių: ar defektas apsiriboja viena sritimi, ar visa uoga vystėsi panašiai. Apžiūrėkite vaisių iš šono ir nuo viršūnės, kad vienas įdubimas neužstotų kitų pakitimų. Užrašuose atskirkite įdubusią vietą, randą ir bendrą vaisiaus smulkumą – šie požymiai nėra tas pats. Jei tokia forma pasikartoja keliose uogose, užsimezgusiose tuo pačiu metu, verta tikrinti tos žydėjimo bangos sąlygas. Viena pavienė kreiva uoga tarp taisyklingų vaisių silpniau pagrindžia bendrą apdulkinimo problemą. Suskaičiuokite ir taisyklingus, ir netaisyklingus tos pačios kekės vaisius: vien pažeistų uogų nuotraukos neparodo, kokia derliaus dalis pakito.

Uogų dydį vertinkite atskirai nuo simetrijos. Maža, bet tolygiai susiformavusi uoga nebūtinai rodo nepakankamą apdulkinimą: dydį veikia veislė, augalo būklė, vaisių kiekis ir vieta žiedų kekėje. Daugelyje veislių pagrindinio žiedo vaisius dažnai būna stambesnis už vėliau prasiskleidusių žiedų uogas, todėl vienoje kekėje natūraliai pasitaiko skirtumų. Jei visas vaisius mažas, o ne viena jo dalis sustojo augti, palyginkite augalo būklę ir drėgmę. Šis skirtumas padeda pasirinkti, ką tikrinti, tačiau ir pats nėra galutinė diagnozė.

Žiedų ir uogų vystymosi stebėjimas

Prasidėjus žydėjimui, pažymėkite kelis augalus ar žiedų kekes, kad prinokusias uogas vėliau galėtumėte susieti su konkrečia žydėjimo banga. Užrašykite, kada prasiskleidė žiedai, kurioje eilėje jie auga ir kuris kekės žiedas pražydo pirmas. Nufotografuokite žiedus, vėliau – mažas užuomazgas ir prinokusius vaisius iš panašaus kampo. Prie kiekvienos nuotraukos nurodykite datą ir augalo žymę, o į kadrą įtraukite visą kekę bei pažeistos vietos vaizdą iš arti. Taip nesupainiosite skirtingų žiedų, kai vienoje kekėje vienu metu bus ir žiedų, ir augančių uogų. Atkreipkite dėmesį, ar žiedo centras patamsėjęs, ar žiedlapiai pažeisti, ar matyti nubrozdinimų. Tokie požymiai gali padėti susieti deformaciją su šalčiu ar fiziniu poveikiu, tačiau nuotrauka nepatvirtina, ar visos piestelės buvo apdulkintos. Ypač naudinga užfiksuoti, kada netolygumas tapo matomas: mažoje užuomazgoje ar tik vėliau augančiame vaisiuje.

Užrašykite sąlygas ties augalais, ne vien pagal lauko orų prognozę: šiltnamio temperatūros minimumą ir maksimumą, kondensatą, vėdinimą, laistymo laiką ir tai, ar dirva buvo sausa arba permirkusi. Palyginkite skirtingas vietas – prie durų, sienos, tako ar angos – ir kelias tos pačios veislės kekes. Vieno vaisiaus istorija gali būti atsitiktinė, o pasikartojimas vienoje zonoje suteikia daugiau informacijos. Paprastame lysvių plane pažymėkite stebimus augalus ir vietas, kuriose matuojate sąlygas. Palikite tuos pačius žymėjimus iki derliaus, kad užrašus galėtumėte sugretinti su vaisių nuotraukomis. Jei perplanuojate lysves ar praėjimą, T formos oranžerijos dydžių variantus sulyginkite su sklypo eskizu. Plane numatykite, iš kur pasieksite kiekvieną stebimą kekę ir ar galėsite ją apžiūrėti nejudindami gretimų augalų. Nurodytas šiltnamio plotas šių prieigos klausimų neatsako; juos reikia įvertinti pagal pasirinktą lysvių ir praėjimų išdėstymą.

Ar žiedadulkės pasiekia žiedų piesteles?

Daugelio auginamų braškių žiedai yra dvilyčiai – turi ir kuokelių, ir piestelių – todėl dažnai gali apsidulkinti savo žiedadulkėmis. Vis dėlto savidulkumas negarantuoja, kad žiedadulkės pasieks visas piesteles. Jos turi nukristi ar būti perneštos ant purkų per visą žiedą, o vabzdžiai padeda jas paskirstyti ir judina žiedą. Šiltnamyje vabzdžių apdulkintojų gali būti mažiau nei lauke, ypač jei žiedai paslėpti tarp lapų, tačiau auginimas po danga savaime nereiškia, kad apdulkinimas nepavyko. Vertinkite vabzdžių lankymąsi kartu su jaunų vaisių forma, ne atskirai.

Žydėjimo metu kelias dienas stebėkite, ar ant žiedų lankosi vabzdžiai, o ne tik tai, ar vieną kartą pamatėte bitę. Atskirai pasižymėkite vabzdį ant žiedo ir tiesiog pro šalį praskrendantį vabzdį. Užrašykite stebėjimo laiką, vietą ir tuo metu buvusias sąlygas, kad skirtingų dienų įrašai būtų palyginami. Jei lankymosi beveik nematyti, mažame plote galima atlikti orientacinį bandymą: sausą žiedą atsargiai perbraukti švariu minkštu teptuku per centrą, o kelis panašius žiedus palikti nepaliestus ir pažymėti. Parinkite tos pačios veislės, panašiu metu prasiskleidusius žiedus toje pačioje auginimo zonoje. Vėliau palyginkite vaisių formą; skirtumą gali lemti ir kitos sąlygos, todėl vienas bandymas priežasties nepatvirtina. Šlapių ar trapių žiedų nelieskite. Jei renkatės auginimo vietą, piramidės tipo šiltnamio aprašą vertinkite kartu su duomenimis apie angas ir prieigą. Pagal planuojamą augalų išdėstymą įvertinkite, kur bus žiedai ir kaip juos pasieksite stebėjimui: vien konstrukcijos forma neparodo vabzdžių lankymosi galimybių.

Šešiakampio šiltnamio išorė

Temperatūra ir drėgmė per žydėjimą

Šalna ar žema temperatūra žydėjimo metu gali pažeisti žiedo dalis, o stiprus karštis gali neigiamai veikti žiedadulkių gyvybingumą ir vabzdžių aktyvumą. Po šalčio žiedo centras kartais paruduoja ar patamsėja, tačiau ši spalva pati savaime priežasties nepatvirtina. Šiltnamyje augalo patirta temperatūra gali skirtis nuo lauko sąlygų, todėl naudinga matuoti ties lapų ir žiedų aukščiu, užfiksuoti ir naktinį minimumą, ir dienos maksimumą. Stebėkite kelias žydėjimo dienas, o ne vieną matavimą: trumpas nepalankus tarpsnis gali sutapti su konkrečios kekės žydėjimu.

Drėgmė susijusi ir su žiedadulkių pernaša. Labai drėgname ore žiedadulkės gali prasčiau byrėti, o ilgai šlapi žiedai ar nuolatinis kondensatas rodo, kad mikroklimatą verta patikrinti atidžiau; tai nėra savarankiškas apdulkinimo testas. Užrašuose atskirkite kondensatą ant dangos nuo drėgmės ant pačių žiedų ir pasižymėkite, kuriuo metu juos matėte. Šiltomis dienomis stebėkite, ar šiltnamis vėdinamas pagal jo naudojimo nurodymus ir ar žiedų zonoje neužsistovi oras. Su temperatūros įrašais susiekite, kada angos buvo atvertos ir kada užvertos. Taip vėliau galėsite palyginti skirtingas dienas, užuot rėmęsi bendru įspūdžiu, kad šiltnamis buvo drėgnas. Jei lyginate konstrukcijas, stiklinį šiltnamį su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa vertinkite pagal pateiktus vėdinimo, angų ir matmenų duomenis. Lysvių plane pažymėkite jų padėtį angų atžvilgiu bei vietas, kur stebėsite žiedus. Sandėliavimo patalpos paminėjimas pavadinime nepakeičia šio konkretaus išdėstymo vertinimo.

Vandens ir šaknų būklės požymiai

Nevienoda dirvos ar auginimo terpės drėgmė dažniau sutrikdo viso augalo augimą ir vaisių dydį nei suformuoja tik vieną deformuotą uogos pusę. Sausros metu augalui gali trūkti vandens vaisiams auginti, o užmirkusi šaknų zona trukdo šaknims veikti; abiem atvejais derlius gali būti silpnesnis. Patikrinkite drėgmę keliuose lysvės taškuose ir šaknų zonoje, ne vien dirvos paviršiuje. Pažiūrėkite, ar po laistymo vanduo neužsilaiko, ir palyginkite uogas iš skirtingų vietų. Taip pat stebėkite, ar lapai vysta ne tik karščiausią dienos metą, nes tai gali rodyti platesnį šaknų ar vandens tiekimo sutrikimą.

Maisto medžiagų trūkumas gali silpninti žiedų ir vaisių vystymąsi, bet kreiva uoga nepasako, kurios medžiagos trūksta. Kai kurių mikroelementų, įskaitant borą, stoka gali paveikti vaisiaus formavimąsi, tačiau boro perteklius augalams žalingas, todėl jo netręškite aklai. Jei lapija neįprastai vešli, žydėjimas menkas ar simptomai kartojasi, peržiūrėkite tręšimo istoriją ir ištirkite dirvą arba auginimo terpę. Užrašykite naudotas trąšas, jų kiekius ir naudojimo laiką, taip pat ar visi lyginami augalai buvo tręšiami vienodai. Didelis azoto kiekis gali skatinti lapų augimą žiedų sąskaita, bet ir šis požymis nepaaiškina vienos konkrečios uogos formos. Tręšimo įrašus lyginkite su viso augalo būkle, ne vien uogos nuotrauka. Planuodami laistymo zonų išdėstymą, „Bloomcabin Prestige“ šiltnamio dydžių variantus sulyginkite su lysvių schema. Joje pažymėkite atskirai laistomas eiles ir vietas, kurių drėgmę tikrinsite. Bendras plotas neparodo laistymo tolygumo; svarbu, ar suplanuotas eiles galėsite pasiekti ir palyginti jų būklę.

Šviesa, lapijos tankumas ir vaisių kiekis

Šviesos stoka ir labai tanki lapija paprastai paveikia daugiau nei vieną uogą: gali mažėti žiedų, vaisiai augti smulkesni ar nokti nevienodai, o lapai ilgiau likti drėgni. Tanki lapija apsunkina žiedų apžiūrą ir vabzdžių patekimą prie jų. Palyginkite augalus šviesesnėje ir labiau šešėliuotoje šiltnamio pusėje, taip pat stebėkite vietą skirtingu dienos metu. Medis, tvora ar gretima konstrukcija gali keisti šešėlį, todėl rytinis vaizdas neparodo, kiek šviesos augalai gauna per visą dieną. Jei deformacijos telkiasi vienoje vietoje, pasižymėkite ją plane ir palyginkite su kitomis auginimo zonomis.

Tankiai augantys augalai konkuruoja dėl šviesos, o gausiam vaisių kiekiui reikia daugiau augalo išteklių. Šios sąlygos dažniau sumažina bendrą uogų dydį, o ne suformuoja vienpusę deformaciją. Palyginkite panašaus amžiaus tos pačios veislės augalus: kiek juose matyti žiedų ir vaisių, ar visos uogos smulkios, ar pakitusi tik kelių forma. Vaisių kiekį ir jų netaisyklingumą žymėkite atskirai, kad gausiai derantis augalas nebūtų laikomas pažeistu vien dėl smulkesnių uogų. Prieš retindami lapus ar papildomai tręšdami, įvertinkite, ar pakitimai matyti žiede, šaknų zonoje, ar visame augale. Planuodami kelias eiles ir praėjimus, erdvaus šiltnamio 47–70 m² variantus palyginkite su lysvių eskizu. Jame pažymėkite ne tik augalų vietas, bet ir prieigą prie jų iš abiejų pusių, jei toks išdėstymas įmanomas. Patikrinkite, kur stebėsite šešėlį ir ar galėsite apžiūrėti tarp lapų esančias kekes. Didesnis bendras plotas savaime negarantuoja nei tolygaus apšvietimo, nei patogaus eilių išdėstymo.

Kenkėjai, ligos ir veislės ypatumai

Apžiūrėkite ne tik uogas, bet ir žiedkočius, žiedus bei lapų apačią. Įkandimo žymės, randai, bronziniai plotai, voratinkliai, dėmės, puvinys ar deformuoti žiedpumpuriai gali nukreipti dėmesį į kenkėjus arba ligas. Patikrinkite kelias pažeistas ir sveikai atrodančias uogas; jei matote smulkių organizmų ar neįprastų dėmių, nufotografuokite jas iš arti. Vienas požymis gali tikti kelioms priežastims, todėl kenkėjui nustatyti gali prireikti augalų apsaugos specialisto. Nenaudokite pesticidų vien dėl kreivos uogos: jie nepašalins šalčio, vandens ar apdulkinimo problemos.

Įvertinkite ir veislę bei žiedo vietą kekėje. Skirtingų veislių uogos natūraliai skiriasi forma, o pirmasis kekės žiedas dažnai užmezga didesnį vaisių už vėliau prasiskleidusius. Tos veislės taisyklingai augančios uogos yra naudingesnis palyginimas nei kitos veislės vaisiai, net jei jie atrodo simetriškesni. Jei defektas pasireiškia tik vienai veislei, palyginkite jos augalus skirtingose šiltnamio vietose ir pažiūrėkite, ar skiriasi ne tik forma, bet ir žydėjimas. Užrašuose atskirkite įprastą tos veislės vaisių formą nuo naujų įdubimų, randų ar nevienodai augančių vietų. Taip pat nurodykite, kurių kekės žiedų uogos pakito, kad pirmųjų ir vėlesnių vaisių dydžio skirtumas neužgožtų kitų požymių. Jei įtariate šešėlį ir svarstote keisti statinį, klasikinio stiklinio šiltnamio aprašą vertinkite pagal konkrečią vietą ir pateiktus konstrukcijos duomenis. Būsimoje lysvių vietoje stebėkite šešėlį skirtingu dienos metu; vien žodis „stiklinis“ nenusako, kiek šviesos gaus braškės.

Šešiakampis šiltnamis sode

Ką pasikartojantys požymiai sako apie augalo būklę?

Naudinga atskirti du atvejus. Kai deformuotos tik kelios uogos, o augalas ir kiti vaisiai atrodo sveiki, pirmiausia įvertinkite tų žiedų apdulkinimo sąlygas, šalčio ar fizinio pažeidimo požymius. Kai beveik visos uogos smulkios, žiedų mažai, lapai vysta ar keičia spalvą, ieškokite platesnio streso – vandens, šaknų, šviesos, mitybos ar ligos. Toks skirstymas padeda susiaurinti paiešką, bet nėra diagnozė. Trumpas karščio epizodas gali paveikti vieną žydėjimo bangą, o lokalus šaknų sutrikimas – tik vieną eilės dalį. Todėl prie kiekvieno įtariamo veiksnio pasižymėkite, ką jis galėtų paaiškinti ir kokie stebėjimai su juo nesutampa. Jei paaiškinimas tinka tik vienai uogai, bet ne greta augantiems vaisiams, jo nelaikykite visos lysvės problemos atsakymu.

Palyginkite tos pačios veislės, panašaus amžiaus augalus skirtingose šiltnamio zonose. Jei defektai kartojasi tik palei sieną ar duris, atskirai pasižymėkite temperatūrą, šviesą, kondensatą ir vabzdžių lankymąsi toje vietoje. Kiekvienai zonai naudokite tuos pačius įrašų laukus: stebėjimo datą, žydėjimo tarpsnį, bendrą apžiūrėtų uogų skaičių ir pakitusių uogų skaičių. Taip matysite ne vien atskirus ryškius defektus, bet ir jų paplitimą. Jei vienoje zonoje žiedai prasiskleidė anksčiau, tai pažymėkite – skirtingu laiku žydėję augalai nėra tiesiogiai palyginami vien pagal vietą. Gretimas pastatas, medis ar tvora gali keisti šešėlį ir oro judėjimą, tačiau vien iš atstumo iki durų priežasties nenustatysite. Planuodami sieninį šiltnamį, sieninio stiklinio šiltnamio variantus lyginkite su konkrečia pastato siena, šešėliu ir prieiga. Eskize pažymėkite sieną ir būsimas eiles, kad galėtumėte įvertinti skirtingas auginimo vietas, užuot laikę visą šiltnamį viena vienodų sąlygų zona.

Ką keisti per kitą žydėjimą?

Per kitą žydėjimą keiskite po vieną aiškų veiksnį, o ne kelis iš karto. Jei pastebite mažai vabzdžių, stebėkite, ar žiedai pasiekiami; jei matavimai rodo aukštą temperatūrą ar kondensatą, koreguokite vėdinimo praktiką pagal turimos konstrukcijos nurodymus; jei skiriasi lysvės drėgmė, tikrinkite laistymo pasiskirstymą. Pažymėkite pakeistus ir palyginimui paliktus nepakeistus augalus, kai tai įmanoma. Užrašykite, ką darėte, ir vėliau lyginkite tos pačios veislės, panašaus amžiaus uogas. Iš anksto pasirinkite, ką vertinsite: netaisyklingų uogų dalį, vienpusės deformacijos pasikartojimą ar bendrą vaisių dydį. Šių rezultatų nesuplakite į vieną įspūdį, kad derlius pagerėjo. Pažymėkite ir tuo metu pasikeitusius orus, nes jie gali apsunkinti ankstesnių ir vėlesnių žiedų palyginimą. Taip lengviau spręsti, ar vaisių forma iš tiesų pasikeitė.

Jei netaisyklingos uogos kartojasi per kelias žydėjimo bangas, susisteminkite nuotraukas, laistymo bei temperatūros užrašus ir informaciją apie tręšimą. Trumpai aprašykite, kada pakitimai prasidėjo, kokią augalų dalį jie apima ir ar vienu metu pakito lapai, žiedai bei vaisiai. Pridėkite palyginamų sveikai atrodančių augalų vaizdus, o ne vien labiausiai deformuotas uogas. Augalų auginimo specialistas galės įvertinti, ar reikia dirvos tyrimo, kenkėjų nustatymo ar kitokio patikrinimo; vien žodinio apibūdinimo dažnai nepakanka. Aiškūs įrašai padės aptarti konkretų pasikartojantį požymį, o ne visas galimas braškių auginimo problemas iš karto. Jei dėl mikroklimato svarstote kitą konstrukciją, šiltnamio su „Accoya“ variantus vertinkite pagal konkrečius matmenis, angas ir sklypo sąlygas. Pirmiausia įvardykite, kokią dabartinio išdėstymo ar prieigos problemą norite pašalinti, ir ją palyginkite su nauju planu. Pakeistas šiltnamis savaime neišsprendžia apdulkinimo, laistymo ar temperatūros kontrolės.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar netaisyklinga braškė visada reiškia, kad žiedas buvo prastai apdulkintas?

Ne. Nepakankamas apdulkinimas yra dažna galima priežastis, bet panašią formą gali lemti ir šalčio ar karščio poveikis žydėjimo metu, žiedo pažeidimas, vandens ar šaknų problemos, kenkėjai bei veislės ypatumai. Vertinkite ir kitus požymius.

Ar braškės šiltnamyje gali apsidulkinti pačios?

Daugelio auginamų braškių žiedai yra dvilyčiai ir gali apsidulkinti savo žiedadulkėmis. Vis dėlto žiedadulkės turi pasiekti piesteles, todėl svarbus jų judėjimas žiede; vabzdžiai gali padėti jas paskirstyti. Savidulkumas negarantuoja, kad kiekviena žiedo dalis vystysis vienodai.

Kodėl tik kelios uogos netaisyklingos, o kitos užauga taisyklingos formos?

Atskiros kekės ir žiedai gali žydėti skirtingu metu ir patirti nevienodas sąlygas. Vieną žiedą galėjo paveikti trumpas temperatūros svyravimas, pažeidimas ar nepakankama žiedadulkių pernaša, nors kiti žiedai vystėsi įprastai. Palyginkite jų vietą ir žydėjimo laiką.

Ar verta tręšti boru, jei uogos deformuotos?

Ne vien pagal vaisiaus formą. Boro trūkumas gali paveikti vaisiaus vystymąsi, tačiau panašios deformacijos atsiranda ir dėl kitų priežasčių, o boro perteklius augalams žalingas. Pirmiausia įvertinkite auginimo terpę ir tręšimo istoriją; tręšimą grįskite tyrimo rezultatais.

Ar deformuotą braškę galima valgyti?

Vien netaisyklinga forma savaime nereiškia, kad uoga sugedusi. Prieš valgydami ją apžiūrėkite ir nuplaukite. Jei matyti pelėsio, puvinio ar kitų gedimo požymių, tokios uogos nevalgykite.

Patikimesnę išvadą galima padaryti susiejus tris dalykus: uogos formą, to paties žiedo vystymosi istoriją ir tuo metu užrašytas sąlygas. Jei deformuotos tik atskiros uogos, pirmiausia įvertinkite apdulkinimo sąlygas ir žiedo pažeidimus; jei smulkėja beveik visi vaisiai ar silpsta augalas, vertinkite šaknis, drėgmę, šviesą ir mitybą. Stebėjimų įrašai padeda per kitą žydėjimą nuosekliai ieškoti priežasties, o ne spėlioti pagal vieną prinokusį vaisių.

45 % pigiau apsiperkant internetu
Patogūs ir pelningi pirkimai internetu
Paklauskite mūsų
Susisiekite su mumis
Telefonas:
El. paštas:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Registracijos numeris:
38944924
Adresas:
Thriges Plads 6, 5000 Odense C, Denmark
Socialiniai tinklai
Sekite mus Instagram, Facebook ir Twitter, kad gautumėte naujienas ir geriausius pasiūlymus iš Bloomcabin.
X
Turite klausimų ir norite, kad jums paskambintume?
+370
−
✖