Pomidorai šiltnamyje žydi, bet nemezga vaisių: ką tikrinti?

Pomidorai šiltnamyje
Pomidorų žiedai gali nuvysti natūraliai, tačiau po jais turėtų pradėti augti užuomazga. Jei jos nėra, ieškodami priežasties neapsiribokite apdulkinimu: vaisių mezgimą trikdo ir temperatūros svyravimai, drėgmė, augalo būklė ar kenkėjai. Pirmiausia nustatykite, kas nutiko žiedui, tada nuosekliai tikrinkite auginimo sąlygas.

Atskirkite nukritusį žiedą nuo nunykusios užuomazgos
Vainiklapiai po žydėjimo nuvysta ir nukrinta – tai normalu, jei po jais lieka žalia, pamažu didėjanti mezginė. Apžiūrėkite mažą užuomazgą ir žiedkotį, o ne vien nukritusius žiedlapius. Po apvaisinimo mezginė ima augti, o taurelė lieka prie būsimo vaisiaus. Jei nukrinta visas žiedas, žiedkotis pagelsta arba užuomazga susiraukšlėja ir nebeauga, vaisius greičiausiai neužsimezgė arba nunyko anksti. Taigi svarbesnis požymis yra ne pats nuvytęs vainiklapis, o tai, ar mezginė didėja. Apžiūrėkite kelis žiedus, nes vieno žiedo raida neparodo viso krūmo būklės.
Užrašykite, kuriame žiedyne žiedai prasiskleidė ir kada pastebėjote pirmuosius nukritusius žiedus. Pomidorai naujus žiedynus skleidžia palaipsniui, todėl senesnius žiedynus ir ką tik prasiskleidusius žiedus gali būti paveikusios skirtingos sąlygos. Palyginkite kelis panašaus amžiaus tos pačios veislės augalus. Jei vaisių nemezga vienas augalas, atkreipkite dėmesį į jo laistymą, šaknų zoną, pavėsį ar pažeidimus. Jei problema tuo pačiu metu pasireiškia daugeliui augalų, labiau tikėtinas bendras aplinkos veiksnys, pavyzdžiui, kaitra ar didelė drėgmė. Užrašuose atskirkite tris atvejus: nukrito tik vainiklapiai, nukrito visas žiedas arba liko neauganti užuomazga. Taip vėliau nereikės visų pokyčių vadinti žiedų kritimu. Pažymėkite, kurią kekę stebite, ir po kelių dienų patikrinkite, ar mezginė padidėjo. Galite fotografuoti tą patį žiedyną iš panašaus atstumo, kad būtų lengviau palyginti jo raidą. Svarbu stebėti tuos pačius žiedus, o ne kiekvieną kartą pasirinkti kitą kekę.
Temperatūrą matuokite ties pomidorų žiedais
Pomidorų žiedadulkės jautriai reaguoja į užsitęsusį karštį. Kai dieną temperatūra ilgai laikosi maždaug virš 30–32 °C, ypač jei naktys šiltos – apie 21–24 °C ar aukštesnės, – žiedadulkės gali tapti mažiau gyvybingos ir prasčiau išbyrėti, todėl apvaisinimas gali neįvykti. Tai orientacinės rizikos ribos, o ne tiksli riba, kurią peržengus vaisiai būtinai nustos megztis: svarbi veislė, karščio trukmė, drėgmė ir vandens prieinamumas. Ilgai vėsios naktys, maždaug 13 °C ar žemiau, taip pat gali trukdyti žiedo raidai ir žiedadulkių funkcijai. Vienas karštas popietės matavimas priežasties dar nepatvirtina. Temperatūros užrašus palyginkite su stebimo žiedyno žydėjimo datomis. Jei senesnė kekė mezga vaisius, o vėliau pražydėjusi – ne, pasižiūrėkite, ar tuo metu keitėsi dienos ir nakties temperatūra. Nelyginkite vien dabartinio rodmens su jau nukritusiu žiedu: šiandienos sąlygos nebūtinai tokios pačios, kokios buvo jam žydint.
Termometrą pastatykite žiedų aukštyje, vietoje, kurios tiesiogiai neapšviečia saulė. Kelias dienas užrašykite ir minimalią, ir maksimalią temperatūrą, o ne vien vidurdienio rodmenį; prie stogo ar sienos esantis prietaisas nebūtinai parodo, kokį karštį patiria augalai. Pasižymėkite ir tai, kada buvo atidarytos orlaidės ar durys, kad galėtumėte palyginti rodmenis su vėdinimu. Jei aukšta temperatūra kartojasi, naudokite turimas orlaides ar duris oro apykaitai, atsižvelgdami į lauko orą. Vėsiu metu stenkitės augalų neperšaldyti staigiu vėdinimu. Jei planuojate kitą šiltnamį, T formos oranžerijos plotų variantai nurodomi nuo 16,52 iki 30 m². Vertindami konkretų variantą, atskirai išsiaiškinkite angų skaičių ir išdėstymą: šiai temperatūros valdymo užduočiai jie svarbesni už vien bendrą ploto skaičių.
Patikrinkite, ar žieduose išbyra žiedadulkės
Pomidorų žiedai paprastai apsidulkina savo žiedadulkėmis: jos turi patekti iš kuokelių ant to paties žiedo purkos. Tam padeda žiedo arba žiedyno vibracija. Lauke ją sukelia oro judėjimas ir vabzdžiai, o uždarame šiltnamyje judėjimo gali būti mažiau. Apžiūrėkite prasiskleidusį, sausą žiedą: žiedadulkės gali atrodyti kaip smulkios gelsvos dulkės, tačiau jų nepastebėjus vieną kartą dar negalima spręsti, kad apdulkinimas neįvyko. Drėgnas žiedas ir karštis gali apsunkinti žiedadulkių išbyrėjimą, todėl vertinkite ir temperatūrą, ir drėgmę.
Jei įtariate, kad žiedynai per mažai juda, pabandykite švelniai pajudinti kekės kotelį arba atraminę virvę, neliesdami trapaus žiedo. Stebėkite kelis panašius žiedynus: vieną lengvai virpinkite, o kitą palikite palyginimui. Užrašuose nurodykite, kurią kekę virpinote, kada tai darėte ir ar žiedai buvo sausi. Vėliau lyginkite užuomazgų augimą, o ne vien tai, kiek žiedų liko ant kekės. Jei užuomazgos auga tik pirmame žiedyne, tai gali rodyti, kad vibracija buvo svarbi, tačiau vien šis bandymas neatmeta temperatūros ar drėgmės poveikio. Stenkitės palyginimui rinktis panašiai prasiskleidusius žiedus, nes senesnė kekė ir naujas žiedynas nėra lygiaverčiai. Rankinei apžiūrai ir virpinimui reikia patogiai pasiekti augalus, nebraunant rankos per tankią lapiją. Piramidės tipo šiltnamio plotas nurodomas nuo 5,53 iki 18,9 m². Planuodami augalų vietas, pasižiūrėkite, kur liks takas ir iš kurios pusės pasieksite kiekvieno krūmo žiedynus.
Didelė drėgmė gali trukdyti žiedadulkėms išbyrėti
Kai santykinė oro drėgmė ilgai išlieka didelė, žiedadulkėms gali būti sunkiau išdžiūti ir išbyrėti iš kuokelių. Ryto kondensatas ant šiltnamio dangos ar šlapi lapai yra ženklai, kad verta pasitikrinti drėgmę, tačiau jie nepasako, kokios sąlygos yra ties žiedais visą dieną. Ir priešingas kraštutinumas nėra sprendimas: labai sausas, karštas oras didina augalo vandens netekimą. Todėl drėgmės mažinimas neturi tapti tikslu savaime. Vertinkite ją kartu su temperatūros rodmenimis ir pastebėkite, ar žiedai būna drėgni būtent tada, kai išbyra žiedadulkės.
Drėgmės matuoklį laikykite pomidorų lajos aukštyje, o rodmenis pasižymėkite skirtingu paros metu. Vien rytinis rodmuo neleidžia spręsti apie visos dienos sąlygas, todėl užrašykite ir matavimo laiką. Greta pažymėkite, ar žiedai bei lapai tuo metu buvo šlapi, ar ant dangos matėsi kondensatas. Jei rasojimas kartojasi, padėti gali tinkamas oro apykaitos valdymas ir laistymas prie dirvos, o ne žiedų drėkinimas. Stebėkite, kaip po šių veiksmų keičiasi rodmenys ir augalų būklė. Jei dalis šiltnamio skirta daiktams laikyti, matuokite auginimo zonoje, ne vien prie įėjimo. Pavyzdžiui, vertinant stiklinio šiltnamio su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa planą svarbu atskirti vietą augalams nuo bendro ploto. Užrašuose aiškiai nurodykite matuoklio vietą ir jos nekeiskite nepasižymėję: kitaip skirtingų dienų rodmenys gali būti sunkiai palyginami. Jei tikrinate kelias vietas, kiekvienos rodmenis žymėkite atskirai, kad nepriskirtumėte sandėliavimo zonos sąlygų pomidorų žiedams.

Tankūs kerai ir silpnas oro judėjimas
Per tankiai suaugę lapai gali užstoti žiedynus ir sulėtinti drėgno oro pasišalinimą iš augalų lajos. Apžiūrėkite, ar lapai nesusispaudę tarpusavyje, ar žiedynai neužgožti naujų ūglių ir ar prie kiekvieno krūmo įmanoma prieiti. Tankumas savaime neįrodo, kad žiedai neapsidulkino, bet kartu su užsilaikančia drėgme ar karščiu gali padėti paaiškinti, kodėl problema kartojasi. Įvertinkite ir tai, ar augalai išdėstyti pagal jų numatomą augimo pobūdį. Skirtingų veislių krūmų nereikėtų sodinti taip, lyg jie visi liktų vienodo dydžio.
Prireikus paremkite augalus ir tvarkykite šoninius ūglius pagal auginimo būdą, tačiau nepašalinkite daug sveikų lapų iš karto. Staigus, stiprus genėjimas gali sukelti augalui papildomą stresą, o pernelyg išretinta lapija nebesaugo vaisių nuo tiesioginės kaitros. Prieš genėdami pasižiūrėkite, kas iš tiesų trukdo: susiglaudę gretimų krūmų lapai, žiedyną uždengęs ūglis ar priežiūrai nepaliktas takas. Šių problemų nereikėtų spręsti vienodai. Užrašuose pažymėkite, kurį augalą tvarkėte ir ką pašalinote, kad vėliau galėtumėte palyginti jo būklę su nepakeistais augalais. Taip pat patikrinkite, ar po tvarkymo žiedynus lengviau apžiūrėti jų nelaužant. Planuojant naują vietą, takus ir eiles verta vertinti kartu su ventiliacijos angų išdėstymu. „Bloomcabin Prestige“ šiltnamio plotų variantai nurodomi nuo 3,77 iki 28,08 m². Konkretaus varianto plane ieškokite, kaip angos išsidėsčiusios numatomų eilių atžvilgiu ir ar užaugę kerai neužims priežiūrai paliktos vietos.
Laistymo svyravimai ir trąšų perteklius
Dirvos paviršius gali būti sausas, nors giliau dar pakanka drėgmės, arba atvirkščiai – viršus atrodo drėgnas, bet šaknų zona išdžiūvusi. Todėl prieš laistydami patikrinkite dirvožemį ar substratą giliau ir atkreipkite dėmesį, ar augalai vysta, ar žemė ilgai lieka šlapia. Ilgos sausros, po kurių gausiai palaistoma, ir užmirkimas gali sukelti stresą šaknims bei visam augalui. Laistymo poreikis priklauso nuo augalo dydžio, auginimo terpės ir oro, tad vienodas kalendorinis grafikas ne visada tinka. Užrašuose pasižymėkite ne tik laistymo laiką, bet ir tai, kokia dirvos būklė buvo prieš laistant. Jei vienas augalas nemezga, palyginkite jo šaknų zonos drėgnumą su greta augančio ir vaisius mezgančio pomidoro. Laistymo sistemos veikimą taip pat tikrinkite ties konkrečiu augalu: bendras laistymo laikas neparodo, ar visos sodinimo vietos sudrėko panašiai. Laistykite prie dirvos, kad be reikalo nedrėkintumėte žiedų ir lapų, o pokyčius vertinkite pagal augalo būklę bei vėlesnių žiedynų raidą.
Papildomas tręšimas nėra tinkamas atsakas į kiekvieną vaisių nemezgantį žiedyną. Azoto perteklius gali skatinti lapų ir ūglių augimą, o žydėjimo ar vaisių mezgimo problemos gali būti susijusios su visai kitomis sąlygomis. Gelstantys ar dėmėti lapai taip pat nėra pakankamas įrodymas, kad trūksta vienos konkrečios maisto medžiagos. Jei svarstote keisti tręšimą, pirmiausia įvertinkite naudojamo substrato ar dirvožemio būklę ir jau naudotas trąšas. Pasižymėkite jų pavadinimus, naudojimo laiką ir kiekį, kad sprendimas nebūtų paremtas vien atmintimi. Planuojant lysves bei laistymo taškus, erdvaus šiltnamio variantų plotas nurodomas nuo 47 iki 70 m². Plane atskirai numatykite lysves, takus ir talpų vietas, kad būtų aišku, kur galėsite tikrinti laistymą bei augalų būklę.
Veislė, augalo amžius ir augimo pobūdis
Palyginkite, ar žiedus meta visi pomidorai, ar tik vienos veislės arba amžiaus augalai. Po persodinimo augalui gali reikėti laiko įsitvirtinti, o ilgai trunkantis stiprus šešėlis ar menkas apšvietimas gali riboti jo augimą ir vaisių mezgimą. Veislių reakcija į šilumą ir auginimo sąlygas skiriasi, todėl pasižiūrėkite į sėklų pakuotę ar veislės aprašą, ypač jei auginate kelias veisles. Užrašuose išsaugokite tikslų veislės pavadinimą ir persodinimo datą. Jei vieni pomidorai mezga, o kiti – ne, tai naudinga užuomina, tačiau dar ne galutinė diagnozė: skiriasi ir jų vieta, lapijos tankumas bei laistymas. Pirmiausia palyginkite tos pačios veislės augalus skirtingose vietose, tada – skirtingas veisles panašiomis sąlygomis. Taip lengviau pastebėti, ar nesėkmė siejasi su veisle, ar su konkrečia šiltnamio vieta. Pasižymėkite ir pavėsį: ar jis laikosi visą dieną, ar augalus užstoja tik tam tikru metu. Vien bendras įspūdis, kad šiltnamyje šviesu, neapibūdina kiekvieno krūmo vietos.
Aukštaūgiams pomidorams, kurie vis augina naujus ūglius ir žiedynus, gali reikėti kitokio formavimo nei kompaktiškiems krūmams. Tvarkydami pažastinius ūglius vadovaukitės pasirinktu auginimo būdu, o ne šalinkite juos visus automatiškai. Taip pat nešalinkite sveikų lapų, kurie netrukdo oro judėjimui ir neužstoja žiedynų, vien todėl, kad vaisių mezgimas vėluoja. Prieš keisdami formavimą, palyginkite krūmo augimo pobūdį su veislės aprašu. Planuojant sodinimo vietas svarbu atskirti bendrą grindų plotą nuo lysvių ir praėjimų. Klasikinio stiklinio šiltnamio plotų variantai nurodomi nuo 3,77 iki 28,08 m². Augalų skaičių numatykite pagal išplanavimą ir pasirinktų veislių augimo pobūdį, o ne vien pagal bendrą kvadratinių metrų skaičių.
Apžiūrėkite žiedus dėl kenkėjų ir pažeidimų
Apžiūrėkite ne tik lapus, bet ir pačius žiedus, žiedkočius bei jų pagrindą. Tripsai yra smulkūs, siauri vabzdžiai, todėl jų kartais nepastebima žiūrint iš tolo; atsargiai papurtykite žiedyną virš balto popieriaus ir įsižiūrėkite. Sidabriškos žymės, pažeisti žiedlapiai ar smulkūs taškeliai gali būti priežastis ieškoti kenkėjų, bet vienas toks požymis diagnozės nepatvirtina. Patikrinkite, ar ant žiedų nėra puvinio ar pelėsio požymių ir ar augalas kartu nerodo kitų pakitimų. Žiedų pažeidimai gali trukdyti vaisiui užsimegzti, tačiau jų nereikėtų automatiškai laikyti viso šiltnamio problemos priežastimi.
Atkreipkite dėmesį į pažeidimų pasiskirstymą: jei jie susitelkę ant vieno krūmo, apžiūrėkite jo lapus ir stiebus atidžiau; jei panašių požymių yra daugelyje eilių, įvertinkite ir bendrą drėgmę bei oro judėjimą. Pažymėkite, ar pažeisti visi žiedynai, ar tik viena kekė, ir ar kartu pakito lapai. Neskubėkite purkšti augalų, kol neaišku, kas juos pažeidė – netinkama priemonė gali būti neveiksminga ir pakenkti naudingiems vabzdžiams. Jei požymiai plinta ar jų neįmanoma atpažinti, nufotografuokite pažeidimą iš arti ir pasitarkite su augalų priežiūros specialistu. Pridėkite viso augalo vaizdą bei trumpą paaiškinimą, kada pastebėjote pokyčius ir ar panašių požymių turi gretimi krūmai. Tai padės aiškiau apibūdinti problemą, nebandant nustatyti jos vien iš nukritusio žiedo. Priežiūrai reikalingą priėjimą verta numatyti ir planuojant erdvę: sieninio stiklinio šiltnamio plotų variantai nurodomi nuo 3,69 iki 14,34 m². Išplanavime pasižiūrėkite, ar galėsite apžiūrėti ir prie sienos augančių krūmų žiedus bei lapus, o ne tik tuos, kurie nukreipti į taką.

Stebėkite pokyčius ir keiskite po vieną sąlygą
Kelias savaites veskite paprastą stebėjimų žurnalą: pasižymėkite, kada pražydo pažymėtas žiedynas, ar nukrito visas žiedas, ar augo užuomazga. Greta užrašykite minimalią ir maksimalią temperatūrą, kondensato ar didelės drėgmės požymius, laistymo laiką ir pastebėtus pažeidimus. Galite pažymėti vieną kekę laisvai pritvirtinta etikete, bet nesuveržkite stiebo. Kiekvienam stebimam augalui skirkite atskirą įrašą arba trumpą žymą, kad nesumaišytumėte veislių ir vietų. Žurnalo nereikia paversti sudėtinga lentele: svarbiausia, kad tos pačios datos sąlygos ir žiedyno būklė būtų užrašytos kartu. Atskirkite tai, ką matėte, nuo savo spėjimo. Pavyzdžiui, įrašas „nukrito trys žiedai, dirva sausa“ yra stebėjimas, o „nukrito dėl sausros“ – dar tik prielaida. Tokie užrašai padeda pamatyti, ar vaisiai neužsimezga po karštų naktų, ar problema prasideda tada, kai dirva ilgai būna sausa. Vieną pavienį rodmenį sunku susieti su žiedo raida, todėl svarbu stebėti pasikartojančius dėsningumus.
Pasirinkę tikėtiną veiksnį, pakeiskite vieną dalyką ir stebėkite vėliau prasiskleidusius žiedus. Jei vienu metu pakeisite laistymą, tręšimą, genėjimą ir vėdinimą, bus sunku suprasti, kas padėjo, o kas galėjo sukelti papildomą stresą. Mezginė ne visada pastebimai padidėja tą pačią dieną, tad palyginkite jos raidą per kelias dienas, o ne spręskite iškart po pakeitimo. Panašaus amžiaus ir tos pačios veislės augalai yra naudingesnis palyginimas nei skirtingos veislės skirtingose vietose. Jei vaisiai neužsimezga ir naujuose žiedynuose, grįžkite prie užrašų, o ne iškart didinkite trąšų kiekį.
Ką daryti, jei naujuose žiedynuose vaisiai vis dar neužsimezga?
Jei užrašuose matyti, kad žydėjimo metu kartojosi kaitra, pirmiausia vertinkite temperatūros valdymą ir turimų angų naudojimą. Jei žiedai dažnai būna šlapi, atkreipkite dėmesį į kondensatą ir oro apykaitą. Jei krinta vieno augalo žiedai, apžiūrėkite jo šaknų zoną, lapus ir laistymą, o ne iškart keiskite viso šiltnamio priežiūrą. Jei žiedadulkės neišbyra sausuose žieduose, švelnus žiedyno virpinimas gali būti praktiškas bandymas. Kiekvienu atveju sprendimą susiekite su pastebėtu požymiu. Peržiūrėdami rezultatus atskirkite žiedynus, kurie žydėjo prieš pakeitimą, nuo tų, kurie prasiskleidė vėliau. Ankstesni nukritę žiedai neparodys, ar pakeistos sąlygos padėjo naujiems. Jei aiškaus ryšio nematyti, užrašuose taip ir pažymėkite: neaiškus rezultatas nėra pagrindas iškart pridėti dar kelias priemones.
Jei vaisiai neužsimezga keliuose naujuose žiedynuose, nors temperatūra, drėgmė ir laistymas stebimi, palyginkite veisles ir augalų būklę. Prireikus kreipkitės patarimo, nurodydami ne tik tai, kad pomidorai nemezga, bet ir žiedų pokyčius, jų laiką bei jau atliktus priežiūros pakeitimus. Šiltnamio pakeitimas pats savaime apdulkinimo ar augalo streso neišspręs. Tačiau pasikartojančios problemos gali paskatinti įvertinti erdvės, eilių ir ventiliacijos išdėstymą kitam sezonui. Pavyzdžiui, šiltnamio su „Accoya“ plotų variantai nurodomi nuo 3,77 iki 28,08 m². Lygindami juos, remkitės šio sezono užrašais: kur buvo sunku pasiekti žiedynus, kur kartojosi drėgmė ir kokių vėdinimo galimybių trūko. Taip konkretaus plano pasirinkimą siesite su savo auginimo poreikiais, o ne tik su didesniu plotu ar kitu modelio pavadinimu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl pomidorų žiedai nukrinta, bet vaisiai neužsimezga?
Dažnos priežastys – užsitęsęs karštis ar vėsa, drėgmė, trukdanti žiedadulkėms išbyrėti, ir augalo patiriamas vandens ar šaknų stresas. Pirmiausia patikrinkite, ar nukrinta visas žiedas, ar tik vainiklapiai, ir ar problema vienoda skirtinguose augaluose. Toks palyginimas padeda atskirti bendras šiltnamio sąlygas nuo vieno augalo pažeidimo.
Ar pomidorus šiltnamyje reikia apdulkinti rankomis?
Paprastai ne: pomidorų žiedai gali apsidulkinti savo žiedadulkėmis, tačiau joms pasiekti purką padeda žiedo ar žiedyno vibracija. Jei įtariate, kad žiedadulkės neišbyra, švelniai pajudinkite žiedyno kotelį, kai žiedai sausi, ir vėliau stebėkite užuomazgų augimą. Žiedų neplėškite ir jų stipriai nekratykite.
Kokia temperatūra gali trukdyti pomidorams megzti vaisius?
Ilgai trunkantis karštis, ypač kai dieną temperatūra viršija maždaug 30–32 °C, o naktys išlieka šiltos, gali pabloginti žiedadulkių funkciją. Vėsios naktys, ypač apie 13 °C ar žemiau, taip pat gali trukdyti žiedų raidai. Tai orientacinės rizikos ribos, o ne universalūs slenksčiai; matuokite temperatūrą prie augalų ir vertinkite kelių dienų rodmenis.
Ar vaisių mezgimui padės papildomos trąšos?
Nebūtinai. Perteklinis azotas gali skatinti lapų ir ūglių augimą, o tręšimas nepašalins karščio, didelės drėgmės ar netolygaus laistymo poveikio. Prieš keisdami trąšų kiekį, įvertinkite augalo būklę ir laistymą, o prireikus patikrinkite dirvožemį ar substratą. Vien lapų spalva retai leidžia tiksliai nustatyti trūkumą.
Ką daryti, jei vaisių nemezga tik vienas pomidorų augalas?
Palyginkite jį su greta augančiais, panašaus amžiaus ir tos pačios veislės augalais. Apžiūrėkite lapus bei žiedus, patikrinkite dirvos drėgnumą ir įsitikinkite, ar augalas nėra pažeistas arba užgožtas. Jei panašiai nemezga visi augalai, labiau tikėtinas bendras aplinkos veiksnys; jei tik vienas – ieškokite vietinės priežasties.
Vienas nukritęs žiedas dar nereiškia, kad derliaus nebus. Daug daugiau pasako pasikartojantis požymis: kada žiedas pražydo, kokia tuo metu buvo temperatūra ir ar panašių pokyčių buvo kituose augaluose. Stebėkite užuomazgas, užrašykite sąlygas ir keiskite po vieną veiksnį. Taip galėsite įvertinti, ar pasirinkta priemonė padėjo vėliau prasiskleidusiems žiedams, o ne spėlioti vien pagal žiedų skaičių.