Pomidorų viršūninis puvinys šiltnamyje: kodėl ne visada padeda trąšos

Pomidorų auginimo problemos
Pomidorų viršūninis puvinys dažniausiai prasideda vaisiaus žiediniame gale – priešingoje pusėje nei kotelis – ir palieka tamsią, įdubusią dėmę. Nors sutrikimas siejamas su kalcio trūkumu vaisiaus audinyje, dirvoje jo gali būti pakankamai. Kalcio patekimą į vaisių gali riboti netolygus vandens tiekimas ir tirpių druskų perteklius, todėl papildomos trąšos ne visada padeda.

Ką patikrinti prieš tręšiant? 1
Kaip atrodo pomidorų viršūninis puvinys?
Pomidorų viršūninis puvinys dažniausiai prasideda vaisiaus žiediniame gale – priešingoje pusėje nei kotelis. Pirmiausia gali matytis žalsvai ruda dėmelė; vėliau audinys patamsėja, įdumba ir tampa sausas, kietas, primenantis odą. Dėmė gali likti maža arba išplisti per didelę vaisiaus galo dalį, o jos kraštai ne visada būna taisyklingi. Pažeidimo stadija keičia ir spalvą, todėl vien juodos ar rudos dėmės nepakanka. Vertinkite, kur ji prasideda, kaip keičiasi audinys ir ar pažeidimas didėja.
Požymis dažnai išryškėja ant jauno, sparčiai augančio vaisiaus, tačiau gali būti pastebėtas ir vėliau. Tos pačios kekės pomidorai nebūtinai pažeidžiami vienodai: vienas gali turėti ryškią dėmę, o greta augantis atrodyti sveikas. Kartais pažeisti tik keli vaisiai, todėl tai savaime nereiškia, kad sutriko visas augalas. Apžiūrėdami pomidorą pirmiausia raskite kotelį, paskui patikrinkite priešingą vaisiaus galą. Taip lengviau tiksliai apibūdinti dėmės vietą, ypač jei vaisius netaisyklingos formos. Užrašykite, ar matoma viena vientisa dėmė, ar daug atskirų taškų, ar odelė nepažeista, ar audinys įdubęs. Lapų dėmės ar vytimas nėra tipiški viršūninio puvinio požymiai. Jei keičiasi ir lapai ar stiebai, stebėkite šiuos simptomus atskirai ir nebandykite jų aiškinti vien kalcio pasisavinimo problemomis. Naudinga nufotografuoti ne tik stambų dėmės vaizdą, bet ir visą vaisių su koteliu: vien iš arti fotografuota tamsi vieta neparodo, kurioje pomidoro dalyje ji yra.
Kaip atskirti viršūninį puvinį nuo kitų pažeidimų?
Pirmiausia nustatykite, kur tiksliai yra pažeidimas: žiediniame gale, prie kotelio ar vaisiaus šone. Viršūniniam puviniui būdinga vieta yra žiedinis galas, todėl kitoje vietoje atsiradusios dėmės nereikėtų iš karto aiškinti kalcio stoka. Atskirai pažymėkite, ar matomas odelės plyšys, paviršiaus spalvos pokytis, ar vientisa įdubusi dėmė. Šie požymiai padeda apibūdinti skirtingus pažeidimus, bet vien iš jų priežasties patikimai nenustatysite. Todėl paieška pagal „juodos dėmės ant pomidorų“ gali pateikti netinkamų pavyzdžių: panaši spalva dar nereiškia, kad jūsų vaisius pažeistas taip pat, kaip parodyta nuotraukoje.
Minkštėjanti, šlapiuojanti ar pelijanti dėmė nėra pakankamas pagrindas diagnozuoti vien viršūninį puvinį. Tokiu atveju svarbu įvertinti ir galimą infekciją, tačiau jos sukėlėjo pagal vieną išorinį požymį įvardyti nereikėtų. Apžiūrėkite kelis pomidorus ir visą augalą, o ne spręskite iš vienos nuotraukos. Palyginkite vaisius panašiu augimo tarpsniu: sunokęs minkštėjantis pomidoras ir jaunas žalias vaisius nėra lygiaverčiai palyginimo pavyzdžiai. Vertinga žinoti ir požymių seką. Jei pirmiausia atsirado sausa įduba žiediniame gale, o vėliau ji suminkštėjo, specialistui svarbu pranešti abu stebėjimus, ne tik parodyti galutinį vaizdą. Jeigu pirmųjų požymių nepastebėjote, jų nespėliokite. Neįprasta dėmės vieta, keli skirtingi pažeidimų tipai ar kartu blogėjanti viso augalo būklė yra priežastis ieškoti tikslesnio įvertinimo, o ne iš karto rinktis kalcio trąšas.
Ką patikrinti prieš tręšiant? 2
Kodėl vaisiuje gali trūkti kalcio, nors dirvoje jo yra?
Kalcio pasisavinimas pomidoruose priklauso ne vien nuo to, kiek šio elemento yra dirvoje. Šaknys kalcį pasisavina su vandeniu, o jo patekimui į vaisių svarbus vandens judėjimas augale. Jungtinės Karalystės karališkoji sodininkystės draugija (RHS) aiškina, kad vaisiai dėl kalcio konkuruoja prasčiau nei lapai, nors dirvoje ir pačiame augale jo gali pakakti. Be to, kalcis iš lapų į vaisius pernešamas prastai. Taigi „mažai kalcio vaisiaus audinyje“ ir „mažai kalcio dirvoje“ nėra tas pats teiginys. Dėl to svarbu įvertinti ne tik trąšų sudėtį, bet ir tai, ar šaknys gauna pakankamai vandens.
Dirvos tyrimas ir auginimo sąlygų stebėjimas atsako į skirtingus klausimus. Laboratorijos rezultatas gali padėti įvertinti kalcio kiekį ar kitus užsakytus rodiklius, tačiau neparodo, ar prieš kelias dienas šaknų zona buvo perdžiūvusi. Savo ruožtu drėgnos dirvos apžiūros dieną nepakanka ankstesniam vandens trūkumui atmesti. Vertindami rezultatą išsiaiškinkite, kokie rodikliai iš tikrųjų nustatyti: vien pH skaičius neatsako į klausimą apie kalcio kiekį. Taip pat atskirkite auginimą lysvėje nuo auginimo vazone ar maiše. RHS nurodo, kad ribotoje šaknų erdvėje augalams kyla didesnė netolygaus vandens tiekimo rizika. Jei dalis pomidorų auga induose, jų būklės nereikėtų vertinti vien pagal greta esančios lysvės drėgmę. Naujam šiltnamiui verta numatyti, kur bus lysvės, o kur stovės indai. Lyginant piramidės tipo šiltnamio ploto variantus, galima remtis nurodomu 5,53–18,9 m² diapazonu, tačiau lysvių skaičių ir jų išdėstymą reikia derinti su konkretaus varianto matmenimis bei paliekamais praėjimais.
Kaip laistymas veikia kalcio patekimą į vaisių?
Kai šaknų zona ilgai perdžiūsta, augalui stinga vandens, reikalingo ir kalciui pernešti. Vėliau gausiai palaistytas augalas vėl gauna vandens, tačiau toks laistymas neleidžia jau pažeistam audiniui atsistatyti. Svarbu ne tik tai, kiek vandens supylėte per savaitę, bet ir ar tarp laistymų dirva nebuvo stipriai perdžiūvusi. Nuolat šlapia, prastai drenuojama dirva taip pat nėra siektinas rezultatas: pastebėję stovintį vandenį, pirmiausia įvertinkite, kodėl jis nenuteka, o ne dar didinkite laistymą. Tikslas – tolygesnė drėgmė be užmirkimo. Pomidorų laistymo režimą verta vertinti pagal šaknų zonos būklę, o ne vien pagal tai, ar dirvos paviršius atrodo sausas.
Šiltnamyje lietus lysvės paprastai nepasiekia, todėl vandens tiekimą reikia stebėti atskirai. Tikrinkite dirvą šaknų zonoje keliose vietose, ne vien prie pat laistymo taško. Sausas paviršius gali slėpti drėgnesnį sluoksnį, o drėgna vieta po lašintuvu neparodo visos lysvės būklės. Jei naudojate lašelinę sistemą, įsitikinkite, kad vanduo pasiekia visas eiles, o ne tik jų pradžią; pastebėję skirtumą patikrinkite, ar neužsikimšę lašintuvai. Vazonuose drėgmė gali kisti greičiau nei grunte. Patikrinkite, ar vanduo išteka pro drenažo angas ir ar po indu nesikaupia vanduo. Staigaus vytimo nereikėtų automatiškai laikyti sausros požymiu: pirmiausia įvertinkite patį substratą. Planuojant naują erdvę naudinga numatyti, kaip prieisite prie vandens tiekimo vietų, indų ir sistemos jungčių. Stiklinio šiltnamio su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa puslapyje nurodomas 5,52–28,08 m² plotas. Renkantis konkretų variantą verta išsiaiškinti, kaip bendras plotas pasiskirsto tarp auginimo ir sandėliavimo patalpų, kad priežiūrai reikalinga vieta nebūtų skaičiuojama vien pagal bendrą skaičių.

Ką patikrinti prieš tręšiant? 3
Ką keičia šiltnamio mikroklimatas?
Šiltnamyje saulė ir šiluma gali greitai pakeisti augalo vandens poreikį. Jį veikia ne vien oro temperatūra, bet ir šviesos intensyvumas, oro drėgmė, augalo dydis bei dirvos būklė. Todėl visą sezoną laistant pagal tą patį grafiką drėgmės sąlygos šaknų zonoje gali labai skirtis. Karštu ir saulėtu metu dirva gali džiūti sparčiau, tačiau vien iš karščio negalima spręsti, kad vaisiui būtinai trūksta kalcio. Užsirašykite, kada keitėsi orai, kada laistyta ir kuriuose plotuose atsirado dėmės. Atskirai pažymėkite pirmą dieną, kai pažeidimą pastebėjote: ji nebūtinai sutampa su diena, kai augalas patyrė stresą. Stebėdami temperatūrą termometrą laikykite augalams būdingoje vietoje, o ne ten, kur rodmenis iškreipia tiesioginiai saulės spinduliai. Vien rytinis rodmuo neparodo, kas vyko saulėtą popietę. Kelių dienų įrašai leidžia palyginti šiltnamio sąlygas su dirvos drėgme ir vaisių augimu, užuot visą problemą priskyrus vien aukštai temperatūrai.
Vėdinimas padeda valdyti šiltnamio oro sąlygas, bet nepašalina sauso ar užmirkusio dirvožemio problemos. Atvėrus angas pasikeičia oro judėjimas ir drėgmė, todėl kartu verta stebėti, ar nepasikeitė laistymo poreikis. Apžiūrėkite, ar augalų lapija neužstoja angų ir ar prie jų patogu prieiti. Jei skirtingose šiltnamio vietose sąlygos nevienodos, matavimus atlikite ne vien prie durų: palyginkite ir tankiau apaugusią dalį. Renkantis naują konstrukciją svarbios konkrečios vėdinimo angų vietos, jų valdymas ir suderinamumas su numatomu augalų išdėstymu. „Bloomcabin Prestige“ šiltnamio variantus galima pradėti lyginti pagal nurodomą 3,77–28,08 m² plotą, o vėdinimo įrangą reikia patikrinti pasirinkto varianto apraše. Taip pat išsiaiškinkite, kas įeina į komplektaciją ir kas pasirenkama atskirai. Didesnis plotas savaime nepasako, kaip oras judės tarp pomidorų eilių. Todėl pirkimui naudingesnis konkretus lysvių, durų ir angų planas nei prielaida, kad vien pakeitus šiltnamį vaisių pažeidimų nebeliks.
Kada papildomos trąšos gali nepadėti?
Trąšose esantis kalcis negali kompensuoti visų šaknų ar drėgmės problemų. Jei dirvoje jo jau pakanka, papildomas tręšimas nebūtinai padidins patekimą į vaisių. Perteklinės trąšos gali padidinti tirpių druskų kiekį, o šaknims tada sunkiau pasisavinti vandenį. Per daug azoto skatina vešlią lapiją; kai kuriomis sąlygomis ir didelė kitų maisto medžiagų koncentracija gali sutrikdyti jų pusiausvyrą. Tai nereiškia, kad kiekvienas azoto ar kalio tręšimas sukelia puvinį, bet rodo, kodėl aklai didinti dozę rizikinga. Trąšų kiekį ir sudėtį verta sieti su augalo augimu bei tyrimų rezultatais.
Prieš keisdami tręšimą, pasidomėkite dirvos ar substrato pH, kalcio kiekiu ir tirpių druskų rodikliais, o tyrimo mėginį imkite pagal laboratorijos tvarką. Užrašykite ne tik trąšų pavadinimą, bet ir naudotą kiekį, skiedimą bei tręšimo datas. Jei naudojote kelias priemones, jų sudėtį vertinkite kartu: ta pati maisto medžiaga gali būti tiekiama iš kelių šaltinių. Tyrimo rezultatus lyginkite su rekomendacijomis tam auginimo būdui; skirtingais metodais gauti skaičiai nebūtinai tiesiogiai palyginami. Jei dirva nevienoda, bendras visų lysvių mėginys gali paslėpti vietinę problemą. Didesniame šiltnamyje pravartu turėti aiškiai pažymėtas zonas ir atskirą jų priežiūros žurnalą. Erdvaus šiltnamio ploto pasirinkimas apima nurodomą 47–70 m² diapazoną, tad prieš perkant verta įvertinti ir tai, kaip prižiūrėsite visas suplanuotas lysves. Kai tyrimas rodo konkrečią problemą, korekciją rinkitės pagal jo išvadas ir trąšų etiketę. Nepadidinkite kelių skirtingų trąšų dozių vienu metu: tuomet būtų sunku suprasti, kas pakeitė augimo sąlygas.
Ką patikrinti prieš tręšiant? 4
Ką daryti pastebėjus pažeistą vaisių?
Jau įdubęs ir patamsėjęs audinys neatsistatys, net jei pagerinsite laistymą ar patręšite. Pažeistą pomidorą galima nuskinti, kad būtų paprasčiau stebėti naujus vaisius, tačiau tai nepanaikina priežasties. Apžiūrėkite, ar dėmė sausa ir tvirta, ar vieta minkštėja, šlapiuoja arba pelija. Antrasis atvejis gali rodyti papildomą irimą, todėl tokį vaisių laikykite atskirai nuo sveikų ir pašalinkite iš augalų zonos. Neskubėkite visų pomidorų laikyti vienodai pažeistais: patikrinkite kitus tos pačios kekės ir augalo vaisius, ypač tuos, kurie dar tik auga.
Užfiksuokite pažeidimo vietą, dydį ir datą, o greta pažymėkite, kada laistyta ir tręšta. Prieš nuskindami vaisių nufotografuokite jį ant augalo, kad liktų aišku, kurioje kekėje jis augo. Kekę galite pažymėti paprasta etikete, nepažeisdami stiebo. Tuomet vėliau nebus painiojami seni pažeidimai ir naujai atsiradusios dėmės. Apžiūrėdami kitus vaisius jų nespauskite ir nepažeiskite odelės vien tam, kad patikrintumėte audinio tvirtumą. Jei vienus augalus pasiekti ar palaistyti sunkiau, tokiose vietose lengva nepastebėti drėgmės skirtumų. Būsimame šiltnamyje numatykite praėjimus, iš kurių būtų pasiekiamos abi lysvių pusės arba visa jų priežiūrai reikalinga dalis. Klasikinio stiklinio šiltnamio dydžius galima palyginti pagal nurodomą 3,77–28,08 m² diapazoną, tačiau galutinį lysvių planą braižykite pagal konkretaus varianto matmenis. Plane pažymėkite ir atramas bei vietą augančiai lapijai: tuščios lysvės prieinamumas gali atrodyti geresnis nei tos pačios lysvės vasaros viduryje.
Ką rodo pažeidimų pasiskirstymas?
Jei dėmės matomos keliuose augaluose vienoje lysvėje, palyginkite ją su kitomis: ar ten vienodai drėgna dirva, ar augalai panašaus dydžio, ar jie auga tame pačiame substrate? Jei pažeidžiami augalai laistymo eilės pabaigoje, patikrinkite, ar vanduo vienodai pasiekia visus taškus. Jei dėmės pasklidusios po visą šiltnamį, galimi platesni drėgmės, šaknų ar tręšimo veiksniai. Tai tik užuominos, o ne įrodymas: vienodas pažeidimų pasiskirstymas gali turėti daugiau nei vieną priežastį. Palyginimui pažymėkite ir sveikus augalus, ne vien tuos, ant kurių matyti dėmė.
Paprastas lysvių planas padeda pastebėti, ar problema kartojasi vienoje vietoje, vienoje eilėje ar skirtingose auginimo zonose. Užrašykite pomidorų veislę, vaisių augimo tarpsnį, laistymo laiką ir pirmojo pažeidimo datą. Vertindami pasiskirstymą skaičiuokite ne tik pažeistus vaisius, bet ir apžiūrėtų panašaus dydžio vaisių skaičių. Trys dėmėti pomidorai iš penkių ir trys iš penkiasdešimties apibūdina skirtingą situaciją. Jei vienoje lysvėje auga kita veislė ar jaunesni augalai, tai pažymėkite: vietos poveikio negalima atskirti nuo šių skirtumų vien pagal dėmių skaičių. Po kelių dienų apžiūrėkite tas pačias pažymėtas kekes. Naujos erdvės planą taip pat galima rengti iš anksto; sieninio stiklinio šiltnamio dydžių pasirinkimas apima nurodomą 3,69–14,34 m² plotą. Plane pažymėkite sieną, duris, lysves ir laistymo linijas, kad vėlesni įrašai būtų susieti su konkrečia vieta. Svarbus ne pats šiltnamio tipas, o tai, ar galite nuosekliai palyginti augalus ir jų auginimo sąlygas.

Ką patikrinti prieš tręšiant? 5
Kaip sumažinti naujų pažeidimų riziką?
Daugiausia naudos duoda sąlygų stabilumas: palaikykite tolygesnę drėgmę šaknų zonoje, bet neleiskite dirvai ilgai būti užmirkusiai. Laistymo poreikį vertinkite pagal augalo dydį, dirvą ar substratą ir to meto orus, o ne pagal vieną nekintantį grafiką. Saugokite šaknis nuo bereikalingo pažeidimo ir stebėkite, ar vanduo pasiekia kiekvieną auginimo vietą. Jei tinka jūsų auginimo būdui, mulčias gali sulėtinti dirvos paviršiaus džiūvimą, bet nepakeičia drenažo ir nėra sprendimas, kai šaknys užmirkusios. Drėgmę tikrinkite ir po mulčio sluoksniu: iš jo išvaizdos negalima spręsti, ar po juo esanti dirva sausa, drėgna ar užmirkusi.
Tręškite pagal augalo poreikius ir turimus duomenis, o ne reaguodami į kiekvieną tamsią dėmę. Laikykite trąšų naudojimo įrašus vienoje vietoje ir išsaugokite etiketes, kad prireikus galėtumėte patikrinti sudėtį bei rekomenduojamą skiedimą. Jei įmanoma, nekeiskite laistymo, tręšimo ir substrato priežiūros vienu metu: kitaip bus sunku įvertinti, kuris pakeitimas turėjo įtakos naujiems vaisiams. Tačiau akivaizdaus užmirkimo ar neveikiančios laistymo sistemos nereikia palikti vien dėl stebėjimo. Renkantis naują auginimo erdvę svarbu numatyti vietą kasdienei priežiūrai, ne tik maksimalų augalų skaičių. Šiltnamio su „Accoya“ ploto variantai apima nurodomą 3,77–28,08 m² diapazoną. Pasirinkto varianto plane patikrinkite, kur stovės auginimo indai, kaip juos pasieksite ir kur eis laistymo linijos. Patogiai pasiekiama šaknų zona leidžia anksčiau pastebėti perdžiūvimą, stovintį vandenį ar netolygų drėkinimą. Prevencijos rezultatą vertinkite pagal vėliau besivystančius vaisius, o ne pagal senų dėmių spalvą ar dydį.
Kokius duomenis surinkti, kai diagnozė neaiški?
Tikslesnio įvertinimo verta ieškoti, jei dėmės prasideda ne vaisiaus žiediniame gale, greitai minkštėja, kartu pažeidžiami lapai ar stiebai arba naujų dėmių atsiranda ir stabilizavus drėgmę. Specialistui pateikite bendrą šiltnamio vaizdą ir trumpą aprašymą, kur auga pažeisti augalai. Vietas galima pažymėti numeriais, kad nuotraukos būtų susietos su konkrečia lysve. Jei šiltnamis turi kelias atskiras dalis, nurodykite, ar požymiai matomi visose, ar tik vienoje. Taip išvengsite neaiškių apibūdinimų, pavyzdžiui, „keli augalai gale“, kurie neparodo nei auginimo sąlygų, nei tikrojo pažeidimų masto. Rengiant būsimos erdvės planą, T formos sodo šiltnamio variantus galima palyginti pagal nurodomą 16,52–30 m² plotą. Pasirinkto varianto brėžinyje verta pažymėti atskiras auginimo vietas ir priėjimą prie jų. Tačiau konsultacijai apie dabartinius augalus svarbiausias faktinis išdėstymas: pridėkite turimo šiltnamio schemą, o ne panašaus katalogo modelio vaizdą. Tai padės specialistui suprasti, ką iš tiesų stebėjote.
Užrašykite, kada dėmė pastebėta, kokio dydžio buvo vaisius, ar pažeisti kiti tos pačios kekės pomidorai, kaip keitėsi dirvos drėgmė ir kada tręšta. Nurodykite veislę, sodinimo laiką ir ar auginate grunte, ar substrate. Nuotraukose parodykite visą vaisių, dėmę iš arti, kekę ir augalo lapus; jei turite ankstesnių nuotraukų, pridėkite jų datas. Trumpai atskirkite tai, ką stebėjote, nuo to, ką įtariate. Pavyzdžiui, „dirva prieš laistymą buvo sausa“ yra stebėjimas, o „augalui trūksta kalcio“ – dar tik galima išvada. Kreipkitės į augalų auginimo specialistą arba laboratoriją dėl tinkamų dirvos, substrato ar vandens tyrimų. Prieš siunčiant vaisių ar augalo mėginį išsiaiškinkite, ar jis priimamas ir kaip turi būti supakuotas. Vien maisto medžiagų tyrimas nenustato vaisių infekcijos, todėl esant ligos įtarimui gali reikėti kitokio ištyrimo. Gerai parengta informacija leidžia tiksliau pasirinkti tyrimą ir neapsiriboti kalcio trąšomis, kai priežastis gali būti visai kita.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar viršūninis puvinys užkrečiamas?
Pats viršūninis puvinys nėra užkrečiamas. Jei pažeisti keli vaisiai ar augalai, juos gali veikti ta pati auginimo sąlyga, pavyzdžiui, netolygus vandens tiekimas ar šaknų problemos. Jei dėmė minkštėja ar pelija, gali būti prisidėjęs antrinis puvinys.
Ar pažeistas vaisius atsigaus pagerinus laistymą?
Jau patamsėjęs ir įdubęs audinys neatsistatys. Tolygiau drėkinant šaknų zoną gali sumažėti naujų pažeidimų rizika, tačiau tai negarantuoja, kad kiti vaisiai liks sveiki. Stebėkite naujai augančius pomidorus ir įvertinkite, ar pakito sąlygos.
Ar iš karto reikėtų berti kalcio trąšų?
Ne, pirmiausia verta patikrinti, ar dėmė būdinga viršūniniam puviniui ir ar dirvos ar substrato tyrimas rodo kalcio trūkumą. Papildomos trąšos nepašalins netolygaus laistymo, o jų perteklius gali padidinti tirpių druskų kiekį.
Ar kalcio purškalas per lapus išgydys dėmę?
Jau pažeisto vaisiaus audinio purškimas neatkurs. Kadangi kalcis augale menkai persiskirsto iš lapų į vaisius, purškimas taip pat nėra patikimas būdas išspręsti kiekvieną tokio puvinio atvejį. Trąšas naudokite tik pagal jų paskirtį ir etiketės nurodymus.
Kaip dažnai laistyti pomidorus šiltnamyje?
Vienodo grafiko visiems šiltnamiams nėra: vandens poreikis priklauso nuo augalo dydžio, dirvos ar substrato, oro sąlygų ir auginimo būdo. Tikrinkite drėgmę šaknų zonoje, stenkitės išvengti ryškaus perdžiūvimo ir nepalikite šaknų užmirkusių.
Pradėkite nuo dėmės vietos ir audinio būklės, tada patikrinkite šaknų zonos drėgmę, laistymo tolygumą ir turimus dirvos ar substrato tyrimus. Pažeistas vaisius neatsistatys, tačiau užrašę, kur ir kokiomis sąlygomis atsiranda naujų dėmių, galėsite pagrįsčiau keisti auginimo sąlygas, o ne aklai didinti trąšų kiekį.