Šiltnamio baklažanai žydi, bet neužmezga vaisių

Baklažanų auginimas šiltnamyje
Baklažanų žiedų gali būti gausu, tačiau ne kiekvienas jų užmezga vaisių. Baklažanai paprastai savidulkiai, todėl greta augantis kitas augalas nėra būtinas. Vis dėlto žiedadulkės turi pasiekti piestelės purką, o uždarame šiltnamyje verta įvertinti ir apdulkinimą. Derėjimui taip pat svarbu pakankama šiluma, šviesa ir tolygus aprūpinimas vandeniu. Pirmiausia atskirkite, ar nukrenta pats žiedas, ar jau pradėjusi augti užuomazga. Tada palyginkite augalo būklę ir auginimo sąlygas, užuot iškart didinę trąšų kiekį ar laistę dažniau.

01
Ar nukrenta žiedas, ar jau užmegztas vaisius?
Jei nukrenta tik vainiklapiai, o taurelė lieka pritvirtinta prie augalo, tai savaime nereiškia, kad vaisius neužsimezgė: užuomazga yra žiedo pagrinde. Iš karto po žydėjimo ji gali būti sunkiai pastebima, todėl svarbu stebėti, ar ši dalis palaipsniui didėja. Nespręskite vien iš to, kad žiedas prarado violetinius vainiklapius. Jei visas žiedas nudžiūsta ir nukrinta nepalikęs pastebimai storėjančios dalies, mezgimas tikriausiai nepavyko, tačiau vien iš šio požymio priežasties nustatyti negalima. Kitaip vertinkite atvejį, kai užuomazga pradeda didėti, bet vėliau pagelsta, susiraukšlėja ar nukrinta: augalas vaisių pradėjo formuoti, tačiau jo neišlaikė. Apžiūrėkite taurelę ir žiedkotį, nes mechaniniai pažeidimai ar dėmės gali rodyti papildomą problemą. Mažą besiformuojantį vaisių fotografuokite tuo pačiu kampu, šalia pridėję liniuotę, bet jo nespauskite ir nelankstykite žiedkočio. Palyginę kelias nuotraukas lengviau atskirsite lėtą augimą nuo tikro užuomazgos nykimo. Tai ypač naudinga, kai vieni žiedai dar tik baigia žydėti, o kiti jau pradeda megzti vaisius.
Užrašykite, ar problema kartojasi ant visų augalų, vienoje eilėje, ar tik ant kelių žiedų. Kai vienu metu nunyksta daug žiedų, bendra aplinkos sąlyga tampa tikėtinesne priežastimi nei pavienė apdulkinimo nesėkmė; jei bėda tik viename augale, atidžiau apžiūrėkite jo lapus, stiebą ir šaknų zoną. Pasižymėkite žydėjimo datą, žiedų vietą ir orą šiltnamyje. Nuotrauką darykite iš šono, kad matytųsi žiedas bei užuomazga. Nuotraukos padeda palyginti požymius, bet be augalo istorijos nepatvirtina vienos diagnozės.
Baklažanų apdulkinimas šiltnamyje
Baklažano žiede yra ir kuokeliai, ir piestelė; paprastai vaisius gali užsimegzti nuo to paties žiedo žiedadulkių. Todėl vieno augalo auginimas nėra kliūtis, o greta pasodintas kitas baklažanas savaime problemos neišsprendžia. Žiedadulkės turi patekti nuo dulkinių ant piestelės purkos. Šiltomis dienomis atverkite šiltnamio duris ir vėdinimo angas, kad žiedus galėtų pasiekti apdulkinantys vabzdžiai. Vis dėlto vien vabzdžio apsilankymas dar neįrodo, kad žiedas sėkmingai apsidulkino. Kai natūralių lankytojų mažai, galima pabandyti apdulkinti rankomis mažu minkštu teptuku. Atsargiai palieskite juo dulkines, paskui purką, netraukdami ir nelankstydami žiedo dalių. Apdulkinimas ir vaisiaus augimas nėra tas pats: net žiedadulkėms pasiekus purką, tolesniam vystymuisi reikia tinkamų auginimo sąlygų. Todėl toks bandymas padeda tikrinti vieną galimą kliūtį, bet neatmeta kitų. Jei vaisiai vis tiek nesimezga, nekartokite procedūros vis intensyviau. Vertinkite temperatūrą, apšvietimą ir augalo aprūpinimą vandeniu. Kitoms daržovėms skirtų apdulkinimo patarimų baklažanams netaikykite automatiškai: skirtingų augalų poreikiai gali nesutapti.
Bandymui pasirinkite kelis visiškai prasiskleidusius žiedus, o panašaus amžiaus žiedus ant to paties augalo palikite neliestus. Pažymėkite juos prie gretimos šakos, užrašykite datą ir vėliau palyginkite, ar didėja užuomazgos. Vienas pavykęs arba nepavykęs žiedas dar neleidžia spręsti apie visą augalą. Naudokite švarų teptuką ir nejudinkite pažeistų žiedų. Planuodami lysves numatykite prieigą apžiūrai ir priežiūrai; šiltnamiui su „Accoya“ nurodomas 3,77–28,08 m² plotų intervalas, tačiau jis neparodo vidaus takų ar lysvių padėties.
02
Kiek vaisių augalas jau augina?
Kai augalas jau augina vaisius, naujų žiedų vertinimas skiriasi nuo atvejo, kai per visą žydėjimą neužsimezgė nė vienas vaisius. Suskaičiuokite ne tik žiedus, bet ir augančius baklažanus, pasižymėkite jų dydį bei veislę. Stambiavaisių ir smulkiavaisių veislių derliaus krūvio nereikėtų vertinti vienodai. RHS stambiavaisėms veislėms rekomenduoja, pradėjus formuotis penkiems ar šešiems vaisiams, šalinti vėlesnius žiedus; smulkiavaisės gali auginti daugiau vaisių. Tai nėra universali riba kiekvienam augalui, todėl kartu atsižvelkite į veislės aprašą ir krūmo būklę. Toks žiedų retinimas skirtas jau užmegztų vaisių auginimui, o ne pirmojo vaisiaus mezgimui paskatinti. Jei užuomazgų visai nėra, vien žiedų šalinimas neatsakys, kodėl jie nesimezga. Patikrinkite, ar anksčiau užmegzti vaisiai dar auga, ar jau pasiekė veislei būdingą skynimo dydį. Neatidėliokite tinkamų skinti vaisių derliaus: RHS rekomenduoja juos skinti reguliariai, kad galėtų vystytis kiti. Vertinkite vaisiaus dydį, veislei būdingą spalvą ir žievelės blizgesį, o ne vien dienų skaičių nuo žydėjimo.
Palyginkite tos pačios veislės derantį ir dar nederantį augalą, tačiau nebandykite sulyginti jų vien pašalindami žiedus. Užrašuose atskirkite nuskintus, augančius ir nunykusius vaisius: taip neprarasite bendro vaizdo, kai žydėjimas tęsiasi. Derlių skinkite atsargiai, neplėšdami šakų; prie augalų turi būti patogu prieiti ir su vaisiams nupjauti skirtu įrankiu. Eilių išdėstymą verta numatyti plane: T formos sodo šiltnamiui nurodomas 16,52–30 m² plotų intervalas, tačiau konkrečią lysvių ir takų padėtį reikia vertinti pagal pasirinktą variantą.
Temperatūrą matuokite dieną ir naktį
Baklažanams reikia daug šilumos, todėl ilgai trunkantys vėsūs orai ar per šalta auginimo vieta yra svarbios galimos menko derėjimo priežastys. Neapsiribokite vidurdienio patikra: tuo metu šiltnamis gali būti šiltas, nors naktimis prie augalų gerokai atvėsta. Saulėtą dieną taip pat stebėkite, ar uždarame šiltnamyje nesikaupia kaitra ir ar augalai nevysta. Viena tiksli temperatūros riba nėra patikima visų vaisių mezgimo problemų diagnozė. Reikšmės turi veislė, sąlygų trukmė ir bendra augalo būklė. Temperatūros rodmenis vertinkite ne tik tą dieną, kai žiedas nukrito, bet ir per ankstesnį jo vystymosi laikotarpį. Pasižymėkite, ar po vėsių arba labai karštų dienų problema kartojasi keliuose augaluose, o vėlesni žiedai, sąlygoms pagerėjus, vaisius mezga sėkmingiau. Toks palyginimas rodo galimą ryšį, bet savaime nepatvirtina vienintelės priežasties. Patikrinkite, ar tuo pačiu metu nepasikeitė laistymas arba apšvietimas. Jei vienos veislės augalai dera, o kitos ne, palyginkite jų auginimo reikalavimus ir sodinimo laiką. Vienodi termometro rodmenys dar nereiškia, kad skirtingi augalai turėtų vystytis vienodai.
Naudokite min. ir maks. temperatūrą fiksuojantį termometrą arba registratorių augalų aukštyje, pavėsyje, ne prie įkaitusio stiklo ir ne tiesioginėje saulėje. Kelias dienas užrašykite nakties minimumą ir dienos piką, tada palyginkite rodmenis su žiedų kritimo datomis. Lauko prognozė neparodo, kokia temperatūra buvo šiltnamio viduje; skirtingose jo vietose ji taip pat gali skirtis. Pavyzdžiui, piramidės tipo šiltnamiui nurodomas 5,53–18,9 m² plotų diapazonas, tačiau vien pagal plotą temperatūros pasiskirstymo nustatyti negalima.

03
Vėdinimą vertinkite kartu su oro drėgme
Vėdinimas gali sumažinti dienos karščio piką ir pašalinti susikaupusį drėgną orą, bet angų pravėrimo laikas turi derėti su lauko temperatūra. Jei šaltas oro srautas nukreipiamas tiesiai į žiedus, jų zona gali atvėsti; jei šiltą dieną šiltnamis lieka uždaras, temperatūra gali kilti greičiau, nei tikitės. Stebėkite termometro rodmenis, o ne spręskite vien iš oro pojūčio. Pravertos durys dar neparodo, ar oras juda tarp augalų: tankiai susipynę ūgliai ir lapai gali riboti oro apykaitą. Patikrinkite, ar angų neužstoja aukšti augalai, daiktai ar laikinai pastatytos lentynos. Jei naudojami automatiniai atidarytuvai, stebėkite, ar angos iš tiesų atsiveria tada, kai pradeda kilti temperatūra, ir ar užsidaro atvėsus. Veikimą vertinkite pagal konkrečios įrangos instrukciją, o ne vien pagal tai, kad ji sumontuota. Vėdinimas neturėtų būti suprantamas kaip kuo stipresnis skersvėjis: tikslas yra tinkamesnės sąlygos žiedų ir lapų zonoje. Po pakeitimo palyginkite temperatūrą toje pačioje matavimo vietoje ir atkreipkite dėmesį, ar kondensatas laikosi trumpiau.
Oro drėgmę vertinkite kartu su temperatūra ir augalo aprūpinimu vandeniu. Karštame, sausame ore lapai gali netekti vandens greičiau, nei šaknys jo paima, todėl vien plačiau atvertos angos ne visada išsprendžia augalo vytimą. Kita vertus, ilgai išliekantis kondensatas parodo, kad verta atidžiau patikrinti oro apykaitą. Vien iš rasojančio stiklo negalima nustatyti, kodėl nesimezga vaisiai. Stebėkite lapus, šaknų zonos drėgmę ir rodmenų pokytį pravėrus angas. Rinkdamiesi šiltnamį, angų vietą ir atvėrimo būdą tikrinkite konkrečiame apraše. Prie stiklinio šiltnamio su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa nurodomas 5,52–28,08 m² plotų diapazonas, tačiau jis neatskleidžia vėdinimo galimybių.
Laistymas ir šaknų zonos drėgmė
Perdžiūvusi šaknų zona apriboja vandens tiekimą, o nuolat permirkusiame dirvožemyje šaknims gali trūkti oro. Abu kraštutinumai silpnina augalą ir gali paskatinti žiedų ar užuomazgų kritimą. Drėgmę tikrinkite ne tik paviršiuje, bet ir po juo, ties šaknų zona: vazonuose ar paaukštintose lysvėse paviršius gali išdžiūti greičiau nei gilesnis sluoksnis. Tikrindami atsargiai atidenkite nedidelį dirvos plotelį šalia augalo, nepažeisdami šaknų. Vien lapų suglebimas neįrodo, kad reikia daugiau vandens: karštą dieną lapai gali suglebti ir drėgnoje dirvoje, o pažeistos šaknys taip pat blogiau aprūpina augalą vandeniu. Prieš laistydami įvertinkite, ar gilesnis sluoksnis sausas, drėgnas, ar permirkęs. Laistykite tolygiai, kad sudrėktų šaknų zona, tačiau vanduo neužsistovėtų. Jei augalas vazone, patikrinkite, ar vanduo gali ištekėti ir nesikaupia padėkle. Palyginkite kelis augalus: vienas gali gauti mažiau vandens dėl užsikimšusio lašintuvo ar nevienodo vandens paskirstymo. Prie vieno augalo šlapia dirva dar nereiškia, kad visa lysvė palaistyta vienodai.
Nelaistykite pagal nekintamą kalendorių, nes saulėtą, karštą dieną ir vėsiu apsiniaukusiu metu augalai vandenį naudoja nevienodai. Jei drėgmė šokinėja, patikrinkite dirvožemio sandarą ir drenažą, užuot iškart keitę trąšas. Užsirašykite, kada laistėte ir kaip po to atrodė šaknų zona. Planuojant lysves svarbu įvertinti, kur bus vandens šaltinis ir kaip jį pasieksite. „Bloomcabin Prestige“ šiltnamiui nurodomas 3,77–28,08 m² plotų diapazonas; konkretų lysvių ir laistymo zonų išdėstymą reikia vertinti pagal pasirinktą vidaus planą.
04
Perteklinis azotas ir šviesos trūkumas keičia augalo būklę
Perteklinis azotas dažnai skatina vešlią lapiją ir ilgus ūglius, nors žiedų ar vaisių gali būti palyginti mažai. Tai naudinga užuomina, bet ne galutinė diagnozė: maisto medžiagų stygius, netinkamas dirvožemio pH ar šaknų pažeidimas taip pat gali trukdyti augalui. Vien lapų spalva neleidžia patikimai nustatyti, kurios medžiagos trūksta. Neberkite kalio ar kompleksinių trąšų vien todėl, kad vaisiai nesimezga. Pirmiausia surašykite, ką jau naudojote: svarbios ne tik skystosios trąšos, bet ir prieš sodinimą įterptos medžiagos bei trąšomis papildytas substratas. Dažnas papildomas tręšimas gali apsunkinti situacijos vertinimą, nes tuo pačiu metu keičiasi keli augalo mitybos veiksniai. Jei lapija vešli, o vaisių mažai, patikrinkite ir apšvietimą bei sodinimo tankumą, užuot automatiškai didinę trąšų kiekį. Prireikus dirvožemio ar substrato tyrimą aptarkite su specialistu ir rezultatą vertinkite kartu su ankstesniu tręšimu. Dirvoje esanti maisto medžiaga dar nebūtinai yra lengvai pasiekiama augalui, ypač kai šaknys kenčia nuo užmirkimo ar kitų pažeidimų.
Šviesos trūkumas riboja viso augalo augimą ir gebėjimą išlaikyti vaisius; problema nėra vien tai, ar saulė tiesiogiai apšviečia žiedą. Patikrinkite, ar greta augantys augalai, medžiai ar pastatai ilgai neužstoja šviesos lapams ir ar lapija nėra taip susipynusi, kad oras sunkiai judėtų tarp šakų. Atskirai įvertinkite jau augančius vaisius: jų turintis krūmas gali naujus žiedus išlaikyti kitaip nei dar nederantis augalas. Genėkite saikingai, nes lapai būtini augalui maitinti, o stiprus jų šalinimas nėra greitas mezgimo sprendimas. Didelis šiltnamio plotas savaime neužtikrina pakankamos šviesos: erdviam šiltnamiui nurodomas 47–70 m² diapazonas, o konkrečios vietos apšvietimą lemia aplinka ir eilių išdėstymas.
Apžiūrėkite žiedus ir lapus dėl kenkėjų požymių
Jei žiedai dėmėti, deformuoti ar atrodo pažeisti, apžiūrėkite jų vidų ir lapų apačią dėl tripsų, amarų ar kitų smulkių kenkėjų. Tripsai gali pažeisti žiedų audinius, tačiau vien smulkūs šviesūs ar rusvi taškeliai nepatvirtina jų buvimo. Naudokite didinamąjį stiklą ir ieškokite pačių vabzdžių, ne tik dėmių. Apžiūrėkite kelis naujus bei senesnius lapus ir palyginkite pažeistą augalą su iš pažiūros sveiku. Smulkūs vabzdžiai gali slėptis sunkiai matomose vietose, todėl vienas greitas žvilgsnis jų neatmeta. Kita vertus, ant augalo rastas vabzdys nebūtinai yra pagrindinė vaisių nesimezgimo priežastis: svarbu, ar matomi jam būdingi pažeidimai ir ar jie sutampa su probleminiais žiedais. Įvertinkite visą augalą: naujų lapų iškraipymas, mozaikiškos dėmės ar neįprastas vystimas gali reikšti, kad problema platesnė nei apdulkinimas. Fotografuokite tiek pažeidimą iš arti, tiek visą krūmą. Tokie vaizdai kartu su informacija apie požymių atsiradimo laiką specialistui naudingesni nei vien nukritusio žiedo nuotrauka. Neardykite visų žiedų vien tam, kad patikrintumėte įtarimą.
Užrašykite, ar pažeidimų yra tik ant vieno krūmo, ar jie plinta po visą lysvę. Jei požymiai stiprūs arba greitai apima kelias augalo dalis, pasitarkite su augalų apsaugos specialistu, o ne bandykite atsitiktinį preparatą. Prieš naudodami bet kokią priemonę, vadovaukitės jos instrukcija ir atsižvelkite į apdulkintojus. Patikrai naudinga pasiekti lapų apačią ir žiedus nelaužant šakų. Klasikiniam stikliniam šiltnamiui nurodomi 3,77–28,08 m² plotų variantai, bet patogią prieigą lemia konkretus vidaus išplanavimas.

05
Sąlygos gali skirtis skirtingose šiltnamio vietose
Viename šiltnamyje augalai nebūtinai patiria vienodas sąlygas. Prie durų juos gali labiau veikti įeinantis lauko oras, už aukštų augalų ar medžių šešėlyje gali trūkti šviesos, o atskirai laistomos lysvės gali džiūti nevienodai. Jei žiedai krenta tik vienoje pusėje, pažymėkite tą vietą ir palyginkite ją su kitomis: patikrinkite temperatūrą, šaknų zonos drėgmę, saulės apšvietimo trukmę ir oro judėjimą. Kad palyginimas būtų prasmingas, pasirinkite panašaus amžiaus bei dydžio augalus, geriausia tos pačios veislės. Skirtingu laiku pasodinti krūmai gali būti nevienodame vystymosi tarpsnyje, todėl jų mezgimo skirtumas nebūtinai susijęs su vieta. Jei naudojate vieną termometrą, matuokite keliuose taškuose panašiomis oro sąlygomis; skirtingų dienų rodmenys gali klaidinti. Dar naudingiau vienu metu palyginti kelias vietas vienodais prietaisais. Nepriskirkite bėdos automatiškai durims ar sienai – svarbu, ar požymis kartojasi toje pačioje vietoje ir ar ten iš tiesų užfiksuojate kitokias sąlygas. Paprastas lysvių planas su pažymėtais probleminiais augalais padeda pastebėti tokį pasikartojimą.
Vertindami auginimo erdvę, atsižvelkite į pastatų ir medžių šešėlį skirtingu paros metu, taip pat į galimybę pasiekti lysves ir pastatyti termometrą. sieniniam stikliniam šiltnamiui nurodomi 3,69–14,34 m² ploto variantai, tačiau šis intervalas neparodo, kiek saulės gaus augalai prie konkrečios sienos. Jei šiltnamis jau pastatytas, stebėkite jo atskiras zonas ir remkitės tikrais rodmenimis. Modelio pavadinimas ar bendras plotas negali pakeisti konkrečios vietos įvertinimo.
Kaip stebėti baklažanų vaisių mezgimą
Stebėjimui pasirinkite naujai prasiskleidusius žiedus: pažymėkite kelis, dalį palikite nepaliestų, o kitus pabandykite apdulkinti teptuku. Žymeklį tvirtinkite prie gretimos šakos ar atramos taip, kad jis nesuveržtų žiedkočio ir augant nepažeistų audinių. Užrašykite žiedo vietą, apdulkinimo bandymo datą, nakties minimumą, dienos maksimumą ir šaknų zonos drėgmę. Fiksuokite ne tik tai, ar žiedas nukrito, bet ir ar užuomazga pradėjo didėti bei ar vėliau augo toliau. Taip galėsite palyginti nepaliestus ir rankomis apdulkintus žiedus bei stebėti skirtumus tarp šiltnamio vietų. Kelių žiedų bandymas neįrodo vienos priežasties, nes žiedai gali skirtis amžiumi, o oras tuo metu keistis. Vis dėlto jis padeda nuspręsti, ką verta tikrinti toliau. Kai augalo būklė stabili, koreguokite po vieną veiksnį, pavyzdžiui, vėdinimą ar laistymo tolygumą. Jei iškart pakeisite tręšimą, laistymą ir genėjimą, bus sunku suprasti, kas turėjo įtakos. Tačiau akivaizdaus užmirkimo, stipraus perkaitimo ar didelių pažeidimų nereikia palikti vien dėl palyginimo: pirmiausia pasirūpinkite augalo būkle.
Vertinkite vėlesnius naujus žiedus, nes nukritęs žiedas nebeatsistatys, o augalui reikia laiko parodyti reakciją. Jei per kelis žydėjimo laikotarpius vis dar neužsimezga vaisių, peržiūrėkite veislės auginimo reikalavimus ir patikrinkite šaknų bei dirvožemio būklę. Esant ryškiems pažeidimams ar sparčiai plintantiems požymiams, kreipkitės į kvalifikuotą sodininkystės specialistą. Jam pateikite užrašus, viso augalo ir pažeistų vietų nuotraukas, informaciją apie laistymą bei tręšimą. Kartojamas rankinis apdulkinimas nepakeis tinkamos šilumos, šviesos ir drėgmės, o papildomos trąšos nepašalins kiekvienos derėjimo kliūties.
Dažniausi klausimai
Ar baklažanui reikia kito augalo, kad užmegztų vaisių?
Paprastai nereikia: baklažano žiedas gali apsidulkinti savo žiedadulkėmis, todėl vaisių gali užmegzti ir vienas augalas. Jei vaisiai nesimezga, papildomas baklažanas nebūtinai padės. Įvertinkite, ar žiedus pasiekia apdulkinantys vabzdžiai, pabandykite apdulkinti teptuku ir kartu patikrinkite šilumą, šviesą bei šaknų zonos drėgmę.
Kaip rankiniu būdu padėti apdulkinti baklažano žiedą?
Pasirinkite visiškai prasiskleidusį žiedą ir mažą švarų minkštą teptuką. Atsargiai palieskite dulkines, tada piestelės purką, netraukdami žiedo dalių. Pabandykite su keliais žiedais, o panašaus amžiaus žiedus palikite neliestus palyginimui. Vėliau stebėkite, ar didėja užuomazgos. Rankinis apdulkinimas gali padėti, bet nepašalina netinkamų auginimo sąlygų.
Kokia temperatūra gali trukdyti baklažanams megzti vaisius?
Vaisių mezgimą gali apsunkinti tiek ilgiau trunkančios vėsios naktys, tiek didelė kaitra žiedų zonoje. Poveikis priklauso nuo veislės, temperatūros poveikio trukmės ir augalo būklės, todėl viena universali riba nėra patikima diagnozė. Matuokite temperatūrą prie augalų, užrašykite nakties minimumą bei dienos maksimumą ir įvertinkite ne tik žiedo kritimo dieną, bet ir ankstesnį laikotarpį.
Kodėl žiedai krenta net apdulkinus rankomis?
Rankinis apdulkinimas negarantuoja, kad vaisius užsimegs ir augs toliau. Augalui gali trūkti šilumos, šviesos ar tolygaus aprūpinimo vandeniu; verta patikrinti ir šaknų bei lapų būklę. Stebėkite kelis naujus žiedus ir pasižymėkite, ar jie krenta be didėjančios užuomazgos, ar pradėję augti vaisiai vėliau nunyksta. Šie atvejai neturėtų būti vertinami vienodai.
Ar reikėtų iškart tręšti, kai baklažanai nemezga vaisių?
Nebūtinai. Vešli lapija ir ilgi ūgliai gali būti perteklinio azoto požymis, o maisto medžiagų trūkumo neįmanoma patikimai nustatyti vien iš to, kad vaisiai nesimezga. Pirmiausia įvertinkite dirvožemį ar substratą, ankstesnį tręšimą, laistymą ir šaknų būklę. Trąšas rinkitės pagal nustatytą poreikį ir produkto instrukciją.
Baklažanų žiedų gausa nėra patikimas būsimo derliaus matas. Pirmiausia pažiūrėkite, ar didėja užuomazga, suskaičiuokite jau augančius vaisius ir patikrinkite šilumą, apšvietimą bei šaknų zonos drėgmę. Apdulkinimą galite įvertinti palygindami nepaliestus ir teptuku apdulkintus žiedus. Svarbiausias pagerėjimo požymis – ne išlikę vainiklapiai, o toliau augantys nauji vaisiai.