Siekiant pagerinti šios svetainės turinio kokybę ir pritaikyti ją vartotojų poreikiams, naudojami slapukai – įskaitant trečiųjų šalių slapukus. Tęsdami naršymą svetainėje, sutinkate su slapukų naudojimu ir galimu susisiekimu, kai į vieną iš svetainės formų įvedate savo kontaktinę informaciją.
Atgal į tinklaraštį

Kaip pasirinkti šiltnamio šešėliavimo tinklą: procentas ir vieta

Kaip pasirinkti šiltnamio šešėliavimo tinklą: procentas ir vieta

ŠILTNAMIO APŠVIETIMAS

Šešėliavimo tinklą verta rinktis ne pagal vieną populiarų procentą, o pagal tai, kiek šviesos realiai pasiekia konkrečias lysves ir kiek jos reikia auginamoms kultūroms. Tinklo žymėjimas apibūdina deklaruojamą šešėliavimo lygį, tačiau stiklas, saulės kryptis, konstrukcijos šešėliai ir metų laikas keičia galutinį rezultatą. Toliau aptariama, kaip palyginti matavimus, numatyti tinklo vietą ir išbandyti sprendimą taip, kad vienos zonos apsauga pernelyg neužtemdytų kitų lysvių.

Stiklinis šiltnamis su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa.

Ką reiškia šešėliavimo procentas?

Ant tinklo nurodytas šešėliavimo procentas paprastai nusako, kokią dalį šviesos audinys sulaiko pagal gamintojo taikomą ar deklaruojamą metodą. Pavyzdžiui, 30 % žyma nėra garantija, kad augalus bet kuriuo paros metu pasieks lygiai 70 % lauko šviesos. Rezultatą keičia saulės kampas, debesuotumas, stiklo švara ir pralaidumas, aplinkinių objektų metami šešėliai, taip pat atstumas tarp tinklo, dangos ir augalų. Procentas padeda palyginti tinklų deklaracijas, tačiau pats neatsako, kokio apšvietimo reikia konkrečiam pasėliui ar kiek šviesos gauna atskira lysvė.

Prieš lygindami skaičius perskaitykite, ką gamintojas jais apibūdina ir kokiomis sąlygomis juos nustatė. Patikrinkite, ar pateiktas šešėliavimo, ar šviesos pralaidumo procentas: šių rodiklių reikšmės skirtingos. Vien tinklo spalva ar akimis įvertintas tankumas deklaracijos neatstoja. Jei skirtingų tinklų bandymo metodai nevienodi, vien procentų palyginimo gali nepakakti. Atskirai įvertinkite uždengiamą plotą ir šešėliavimo stiprumą: pusę stogo dengiantis tinklas nėra tas pats, kas silpnesnis tinklas ant viso stogo, nes šviesa pasiskirstys kitaip. Planuojant uždangos dydį galima peržiūrėti šiltnamį su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa, kurio nurodomas plotas svyruoja nuo 5,52 iki 28,08 m². Tačiau šis skaičius nėra stogo paviršiaus matmuo ir neparodo, kiek tinklo reikės. Pirkimui reikalingi pasirinktos dengti dalies matmenys, tinklo kraštų apdorojimo duomenys ir gamintojo nurodytas tvirtinimo būdas. Taip atskirsite tris klausimus: kiek šviesos sumažinti, kur ją sumažinti ir kokio dydžio gaminį užsakyti.

Augalų šviesos poreikis priklauso nuo kultūros ir tarpsnio

Šviesos poreikį lemia augalo rūšis ir veislė, augimo tarpsnis bei auginimo tikslas. Todėl bendras užrašas, pavyzdžiui, „šiltnamio daržovėms“, nėra pakankamas tinklo pasirinkimo pagrindas. Remkitės konkrečios veislės, sėklų ar daigų tiekėjo auginimo rekomendacijomis ir pasižymėkite, kaip jose nusakoma šviesa. Jei rekomendacijoje pateiktas PPFD ar dienos šviesos integralas, matuodami naudokite tą patį rodiklį. Atkreipkite dėmesį, ar nurodomas pageidaujamas intervalas, ar tik didžiausia leistina vertė ir kokiam augimo tarpsniui ji taikoma. Daigams ir suaugusiems augalams sąlygos gali skirtis, todėl sezono pradžioje pasirinktas sprendimas nebūtinai tiks vėliau. Kai rekomendacijose tėra žodžiai „saulėta vieta“, nelaikykite jų konkrečiu tinklo procentu: pirmiausia reikia suprasti, kokiomis auginimo sąlygomis šis apibūdinimas vartojamas.

Kai viename šiltnamyje auga skirtingų poreikių kultūros, suskirstykite jas į zonas, o ne rinkitės visai erdvei vieną procentą pagal vieną augalą. Surašykite, kas auga kiekvienoje lysvėje, kokio augimo tarpsnio yra augalai ir kada juos pasiekia tiesioginė saulė. Atskirai pažymėkite laikinai laikomus daigus ar vazoninius augalus, kuriuos galima perkelti nekeičiant viso šiltnamio uždangos. Jei dar renkatės „Bloomcabin Prestige“ šiltnamį, jo nurodomas plotas yra nuo 3,77 iki 28,08 m²; konkrečiame plane augalų poreikius vis tiek reikės sieti su lysvių vieta. Naudinga prie kiekvienos zonos užrašyti rekomenduojamą šviesos rodiklį ir numatomą augalų pakeitimo laiką. Tuomet matysite, ar tinklo reikia visam sezonui, ar tik trumpam laikotarpiui vienoje lysvėje. Blyškūs lapai, sulėtėjęs augimas ar pažeidimai gali turėti ir kitų priežasčių, todėl vien augalo išvaizdos nelaikykite tiksliu matuokliu. Pirmiausia palyginkite rodmenis su rekomendacijomis ir tik tada spręskite, ar verta keisti šešėliavimą.

Kokį šviesos matuoklį naudoti?

Matuoklį rinkitės pagal tai, kokiu vienetu pateiktos augalų auginimo rekomendacijos. PAR matuoklis, rodantis fotosintetiškai aktyvios spinduliuotės fotonų srauto tankį (PPFD), tinka, kai rekomendacijose vartojamas tas pats rodiklis. Jis paprastai išreiškiamas µmol/m²/s ir nusako momentinį šviesos kiekį. Dienos šviesos integralas (DLI), išreiškiamas mol/m² per dieną, apibendrina per visą dieną gaunamą šviesą, todėl vienas vidurdienio rodmuo jo neatstoja. DLI vertinti reikia per dieną registruojamų duomenų arba šiam rodikliui skirto prietaiso. Liuksų matuoklis gali būti naudingas lyginant vietas tomis pačiomis sąlygomis, tačiau liuksai apibūdina apšvietą pagal žmogaus akies jautrumą. Jie nėra tiesioginis PPFD pakaitalas. Be tinkamo perskaičiavimo pagrindo neperkelkite liuksais gauto skaičiaus į rekomendaciją, pateiktą kitu vienetu: skaičiai gali atrodyti tikslūs, nors jų palyginimas bus netinkamas.

Telefono programėlė gali parodyti bendrą tendenciją, bet jos rodmenys priklauso nuo telefono jutiklio ir programėlės, todėl nelaikykite jų lygiaverčiais tinkamai sukalibruoto matuoklio duomenims. Prieš naudodami prietaisą perskaitykite, kaip laikyti jutiklį, kokiame matavimo diapazone jis veikia ir kaip jį prižiūrėti. Patikrinkite, ar ryškioje saulėje rodmuo nepasiekia prietaiso matavimo ribos: tuomet skirtingos vietos gali klaidingai atrodyti vienodai apšviestos. Lygindami naudokite tą patį prietaisą, jo padėtį ir nustatymus; užrašykite matavimo vienetus. „Bloomcabin“ oranžerijos nurodomas plotas yra nuo 47 iki 70 m², tad tokio masto erdvėje vienas taškas ties durimis ar centre neatspindės visų lysvių sąlygų. Vertindami tinklą svarbiausiuose taškuose pakartokite matavimą kelis kartus. Jei skaičiai smarkiai svyruoja, užrašykite debesų ar judančių šešėlių įtaką, o ne pasirinkite tik patogiausią rodmenį. Tai padės atskirti tikrą zonų skirtumą nuo trumpalaikio apšvietimo pasikeitimo.

Kaip išmatuoti šviesą skirtingose vietose?

Nusibraižykite paprastą šiltnamio planą ir pažymėkite lysves, takus, aukštesnius augalus, duris, langus bei vietas, kurias užstoja konstrukcija ar aplinka. Matuoklio jutiklį laikykite augalų viršūnių aukštyje, laikydamiesi prietaiso instrukcijoje nurodytos padėties. Lyginant taškus svarbu nekeisti jutiklio krypties savo nuožiūra, nes tai gali pakeisti rodmenis. Venkite uždengti jutiklį savo kūnu ar įrankiu. Pažymėkite taškus plane ir suteikite jiems trumpus pavadinimus, pavyzdžiui, „pietinė lysvė“ ar „daigų stalas“. Užrašykite matavimo aukštį, kad augalams paaugus būtų aišku, kodėl sąlygos pasikeitė. Matuokite ir ties būsimos uždangos kraštu, ne tik jos centre: būtent ten matysis, ar gretimi augalai liks pakankamai apšviesti. Tokie įrašai leidžia grįžti į tas pačias vietas, o ne kiekvieną kartą rinktis atsitiktinį šviesesnį kampą.

Matuokite keliais paros momentais ir pakartokite matavimus skirtingomis dienomis: debesuotumas keičia rodmenis, o saulės kryptis dienos metu kinta. Kartu užrašykite datą, laiką, oro sąlygas, tinklo padėtį ir tai, ar matavote po stiklu, ar atviroje vietoje. Jei turite vieną matuoklį, taškus apeikite ta pačia tvarka ir pasižymėkite, jeigu matuojant užėjo debesis. Matavimus lauke ir šiltnamyje atlikite kuo mažesniu laiko skirtumu, kitaip palyginimą gali iškreipti pasikeitęs dangus. Sudarydami planą dar prieš įsigydami klasikinį stiklinį šiltnamį, kurio nurodomas plotas svyruoja nuo 3,77 iki 28,08 m², numatykite taškus kiekvienoje būsimoje auginimo zonoje. Vien bendras dydis nepasako, kur kris šešėlis. Įrašus patogu laikyti lentelėje, kur kiekvienam taškui skirtas atskiras stulpelis. Jei tikslas yra palyginti DLI su augalų poreikiu, keli pavieniai matavimai teparodys dienos tendenciją, bet nepakeis visą dieną registruojamo šviesos kiekio.

Oranžerijos išorė.

Kaip pagal matavimus pasirinkti procentą?

Pirmiausia nustatykite, ar augalai iš tiesų gauna daugiau šviesos, nei rekomenduojama jų kultūrai ir tarpsniui. Vien karštis šiltnamyje neparodo, kokio procento tinklo reikia: temperatūra ir apšvietimas susiję, bet nėra tas pats rodiklis. Kai turite palyginamus duomenis, orientacinį reikalingą sumažinimą galima apskaičiuoti dabartinio ir pageidaujamo rodmens skirtumą padalijus iš dabartinio rodmens. Pavyzdžiui, jei be tinklo išmatuota 800 µmol/m²/s, o konkrečiam bandymui siekiama 600 µmol/m²/s, skirtumas sudaro 25 %. Tai tik skaičiavimo pavyzdys, ne rekomendacija konkrečiam augalui ir ne garantija, kad 25 % tinklas duos tokį rezultatą. Dabartinis rodmuo turi būti išmatuotas šiltnamyje, o ne paimtas iš lauko sąlygų. Taip pat negalima momentinio PPFD lyginti su dienos DLI tikslu. Jei rodmenys jau atitinka augalų poreikį arba yra žemi, papildomas šešėliavimas gali būti nereikalingas.

Pagal šį palyginimą pasirinkite tinklą bandymui, atsižvelgdami į tai, kiek šviesos reikia išsaugoti per visą dieną. Trumpas vidurdienio pikas ir nuolat per didelis dienos šviesos kiekis gali reikalauti skirtingo uždangos naudojimo laiko. Jei rezultato nuspėti sunku, pirmiau išbandykite mažesnę ar nuimamą tinklo dalį ir pakartokite matavimus. Planuojant sieninio stiklinio šiltnamio šešėliavimą reikia įvertinti ir pastato metamą šešėlį; nurodomas 3,69–14,34 m² plotas neatskleidžia konkrečios vietos apšvietimo. Jei tinklą dedate sluoksniais, jų procentų tiesiog nesudėkite. Vien kaip supaprastintas skaičiavimo pavyzdys, du sluoksniai, kurių kiekvienas praleistų 70 % jį pasiekiančios šviesos, kartu praleistų 49 %, o ne 40 %. Tikrasis rezultatas priklauso nuo tinklų savybių ir jų išdėstymo. Todėl papildomas sluoksnis neturėtų būti automatinis atsakas į karštą dieną: pirmiau patikrinkite, kiek šviesos jau gauna augalai ir ar problema nėra nepakankamas vėdinimas.

Kur tinklą dėti, kad jis dengtų reikiamą zoną?

Tinklo vieta turėtų atitikti matuojant nustatytą šviesos patekimo kryptį. Jei perteklinė tiesioginė šviesa į lysvę patenka daugiausia pro stogą, šoninė uždanga jos nebūtinai sumažins; jei saulė žemai šviečia pro šoną, vien stogo dalies gali nepakakti. Patikrinkite, kur kris tinklo šešėlis ryte, vidurdienį ir vakare, nes jis nebūtinai liks tiesiai po uždanga. Sulyginkite užtemdomą vietą su augalų eile ir pasižiūrėkite, ar tinklas pernelyg neužtemdys gretimos zonos. Tinklo padėtis gali keisti ir šilumos kaupimąsi, todėl temperatūros mažinimo tikslą vertinkite atskirai nuo šviesos matavimo. Šiame pasirinkimo etape svarbiausia nustatyti, kokią šviesos dalį reikia sulaikyti ir kuriuos augalus apsaugoti, o ne uždengti kuo didesnį paviršių.

Išorinę ir vidinę vietą vertinkite pagal konkretaus gaminio paskirtį, uždengiamą zoną ir prieinamumą. Lauke esančiam tinklui svarbios gamintojo nustatytos naudojimo oro sąlygomis ribos, o viduje reikia vietos uždangai atitraukti nepaliečiant augalų ir įrangos. Tai savaime neįrodo, kad viena vieta tiks kiekvienam šiltnamiui. Nespręskite apie tvirtinimo taškus vien iš gaminio pavadinimo: šiltnamio su „Accoya“ variantų nurodomas plotas yra nuo 3,77 iki 28,08 m², tačiau tinklo tvirtinimo galimybes reikia tikrinti pagal pasirinktos konstrukcijos instrukcijas. Gamintojui pateikite numatomos uždangos matmenis, jos vietą ir tinklo gamintojo nurodytą tvirtinimo būdą. Taip gausite atsakymą apie konkretų sprendimą, o ne bendrą patvirtinimą, kad šiltnamį galima šešėliuoti. Jei numatytas laikiklis ar uždanga nesuderinami su konstrukcija, rinkitės kitą leidžiamą sprendimą. Negręžkite ir nekeiskite konstrukcijos savo nuožiūra; neaiškų tvirtinimą aptarkite su gamintoju arba kvalifikuotu montuotoju.

Kada rinktis nuimamą ar dalinį šešėliavimą?

Šviesos perteklius nebūtinai kartojasi visą sezoną ar visą dieną. Jei matavimai rodo, kad apšvietimas sumažėja debesuotomis dienomis, rytais ar vėliau sezono metu, nuimamas arba atitraukiamas tinklas leidžia šešėliuoti tik tada, kai reikia. Pastovus uždengimas gali būti patogus, kai didelėje vienodoje zonoje apšvietimas nuolat per didelis, tačiau tokį sprendimą pagrįskite pakartotiniais rodmenimis. Nedarykite išvados pagal vieną itin saulėtą dieną, nes kitomis sąlygomis tas pats šešėliavimo lygis gali būti per stiprus.

Dalinė uždanga ypač praktiška, jei lysvės turi nevienodus poreikius arba augalus galima perkelti pagal jų augimo tarpsnį. Rinkdamiesi nuimamą tinklą įvertinkite, ar jo atitraukimo vietą pasieksite neužlipdami ant lysvės ir ar surinktas audinys neužstos lango. Rankiniu būdu valdoma uždanga naudinga tik tada, jei ją iš tiesų galėsite laiku uždėti ir nuimti. Matavimų užrašuose pasižymėkite, kurioms sąlygoms pasikeitus tikrinsite jos poreikį: pavyzdžiui, pasikeitus auginamai kultūrai ar kelias dienas mažėjant šviesos kiekiui. Vien kalendorinė data neparodo, kad šešėliavimo jau nebereikia. Prieš sezoną ir keičiantis augalų aukščiui patikrinkite, ar tinklas vis dar užtemdo reikiamą vietą. Laikykitės tinklo gamintojo naudojimo, laikymo ir oro sąlygoms taikomų nurodymų. Nuimtą gaminį apžiūrėkite, o prieš laikydami sutvarkykite pagal instrukciją, kad kitą kartą jo būklė būtų aiški. Laisvai kabantis audinys neturi trukdyti judėti ar valdyti šiltnamio įrangos.

Šiltnamio forma ir šešėliavimo zonos

Planuodami uždangą atsižvelkite į šiltnamio planą, stogo ir šonų padėtį, augalų eiles bei takus. Jei skirtingose vietose matavimai aiškiai nevienodi, vienos ištisinės uždangos gali nereikėti: galima atskirai numatyti šešėliavimo zonas, svarbiausia, kad jų ribos atitiktų realų šviesos pasiskirstymą. T formos plane atskirai pasižymėkite kiekvieną atšaką ir palyginkite rodmenis, užuot darę prielaidą, kad visos dalys apšviečiamos vienodai. Kaip tokio plano pavyzdį galima peržiūrėti T formos sodo šiltnamio variantus, kurių nurodomas plotas yra nuo 16,52 iki 30 m².

Aplinkos šešėliai taip pat gali padalyti šiltnamį į skirtingo apšvietimo zonas: vieną vietą gali užstoti siena ar medis, o kitą – ne. Stebėkite šešėlio ribą keliais paros momentais, nes jos padėtis keičiasi. Plane atskirai pažymėkite aplinkos, aukštesnių augalų ir tinklo metamus šešėlius. Taip matysite, ar nauja uždanga nedubliuos jau esančio pavėsio. Naudingos ir nuotraukos iš tos pačios vietos su užrašyta data bei laiku: jos parodo šešėlio ribą, nors nepakeičia šviesos matavimo. Jei fotografuojate prieš bandymą ir po jo, išlaikykite tą pačią fotografavimo kryptį; automatinis vaizdo pašviesinimas neleidžia iš nuotraukų patikimai spręsti apie šviesos kiekį. Nubrėžkite, kurioms lysvėms reikia pavėsio, ir patikrinkite tinklo krašto poveikį gretimiems augalams. Jei tik vienas kampas gauna per daug tiesioginės saulės, atskira uždangos dalis gali būti tikslingesnė už ištisinį dengimą. Kitoms zonoms tuomet nereikės prisitaikyti prie vienos lysvės poreikių.

Oranžerija sode.

Tinklas neturi trukdyti vėdinti ir prižiūrėti šiltnamį

Prieš įsigydami tinklą palyginkite jo matmenis ir numatytą tvirtinimo būdą su konkrečia šiltnamio konstrukcija. Įvertinkite, ar uždanga neužstoja langų, durų, vėdinimo angų, augalų priežiūros takų ir vietų, kurias reikia pasiekti laistant ar nuimant derlių. Jei šiltnamyje yra atidaromų dalių, patikrinkite, ar tinklas netrukdys joms judėti. Neuždenkite angos vien tam, kad gautumėte vientisą pavėsį: sumažintas apšvietimas nepakeičia tinkamo oro judėjimo, o karštis nebūtinai išsispręs parinkus tankesnį tinklą.

Konstrukcijos forma lemia, kiek medžiagos reikės pasirinktoms plokštumoms uždengti; bendras šiltnamio plotas nebūtinai sutampa su dengiamo paviršiaus plotu. Pavyzdžiui, piramidės tipo šiltnamis pateikiamas 5,53–18,9 m² ploto variantais, tačiau tinklo kiekį reikia nustatyti pagal faktiškai uždengiamas vietas. Pažymėkite kiekvienos uždangos dalies matmenis ir tik pagal gamintojo nurodymus numatykite kraštus bei tvirtinimo vietas. Iš anksto išsiaiškinkite, ar pasirinktą tinklą galima kirpti, ar reikalingas paruoštas gaminys su apdorotais kraštais. Vien tinkamas šešėliavimo procentas nepadės, jei gaminio nepavyks saugiai pritvirtinti ar patogiai nuimti. Kartu suplanuokite prieigą stiklui valyti ir tinklo būklei apžiūrėti, kad sezoninės priežiūros nereikėtų atlikti ardant visą uždangą. Laikykitės abiejų gaminių instrukcijų. Jei neaišku, ar konstrukcija pritaikyta pasirinktam tvirtinimui, apkrovoms ar vietos sąlygoms, prieš montuodami kreipkitės į gamintoją arba kvalifikuotą specialistą. Bendras modelio aprašymas tokio suderinamumo nepatvirtina.

Kaip įvertinti rezultatą įrengus tinklą?

Po įrengimo pakartokite matavimus tuose pačiuose plane pažymėtuose taškuose, panašiu paros metu ir užrašykite debesuotumą. Palyginkite ne tik vieną ryškiausią rodmenį, bet ir tai, kaip keičiasi apšvietimas per dieną skirtingose lysvėse. Jei galite, vienu metu palikite neuždengtą palyginamą plotą; taip lengviau atskirti tinklo poveikį nuo pasikeitusio oro. Žymėkite ir tinklo padėtį, nes atitraukus ar kitaip pakabinus tą patį audinį matuojamos vietos gali gauti skirtingą šviesos kiekį.

Sprendimą vertinkite pagal duomenis ir augalų augimą, tačiau nepaverskite vieno požymio diagnoze. Jei po uždengimo rodmenys kai kur tampa per maži, sumažinkite dengiamą plotą ar pakeiskite tinklo naudojimo laiką. Jei šviesos pertekliaus zona lieka, pirmiausia patikrinkite, ar uždengta būtent ta kryptis, iš kurios į ją patenka saulė. Keiskite po vieną dalyką ir užrašuose pažymėkite pakeitimo datą: vienu metu pakeitus procentą, plotą ir augalų vietą bus sunku suprasti, kas padėjo. Trumpas bandymas parodo tinklo poveikį apšvietimui, bet augalų augimo pokyčius reikia stebėti ilgiau. Nepirkite tankesnio tinklo vien todėl, kad tą pačią dieną nepastebėjote augalų išvaizdos skirtumo. Jei problema yra karštis, o ne per didelis apšvietimas, atskirai įvertinkite vėdinimą ir registruokite temperatūrą bei drėgmę pagal įrangos instrukcijas. Galutiniuose užrašuose išsaugokite tinklo žymėjimą, dengtos zonos planą ir palyginamus rodmenis: kitą sezoną tai bus naudingesnis pasirinkimo pagrindas nei vien prisimintas procentas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar 30 % šešėliavimo reiškia, kad augalus pasiekia 70 % lauko šviesos?

Ne visada. Žyma nusako gamintojo deklaruojamą tinklo šešėliavimo lygį pagal nurodytas sąlygas. Stiklo savybės, saulės kampas, debesys ir tinklo padėtis keičia rezultatą, todėl jį vertinkite matuodami šviesą augalų aukštyje.

Kokį šešėliavimo procentą rinktis pomidorams ar kitiems šiltnamio augalams?

Vieno procento visoms veislėms ir augimo tarpsniams nėra. Remkitės konkretaus augalo auginimo rekomendacijomis, išmatuokite šviesą atskirose zonose ir nustatykite, kuriuo metu jos per daug. Jei abejojate, pirmiausia išbandykite dalinį ar nuimamą šešėliavimą.

Ar šviesą galima matuoti telefono programėle?

Programėlė gali padėti apytikriai palyginti skirtingas vietas, jei matuojate tuo pačiu telefonu ir panašiomis sąlygomis. Tačiau ji nebūtinai pateikia patikimą augalams reikalingą rodiklį. Svarbiems sprendimams rinkitės matuoklį, tinkamą jūsų naudojamam šviesos vienetui.

Ar tinklu reikėtų uždengti visą šiltnamio stogą?

Nebūtinai. Jei tiesioginė šviesa per didelė tik tam tikru metu ar vienoje pusėje, ištisai uždengtas stogas gali užtemdyti ir kitas lysves. Pirmiausia pažymėkite šviesos pasiskirstymą, augalų zonas ir vėdinimo angas.

Kada šešėliavimo tinklą nuimti?

Spręskite pagal pakartotinius matavimus ir augalų poreikius, o ne vien pagal kalendorių. Jei apšvietimas tampa per mažas, sumažinkite dengiamos zonos plotą arba tinklą nuimkite, laikydamiesi gamintojo naudojimo ir laikymo nurodymų.

Tinkamas šešėliavimo procentas paaiškėja tik susiejus tinklo žymėjimą su augalų poreikiais ir šviesos matavimais konkrečioje vietoje. Užrašykite rodmenis keliuose augalų aukščio taškuose, atsižvelkite į jų pokyčius dienos metu ir šešėliuokite tas zonas, kuriose šviesos iš tiesų per daug. Jei rezultatas netinka, koreguokite dangos plotą ar naudojimo laiką ir vėl palyginkite rodmenis. Taip pasirinkimą lemia ne universalus skaičius ant etiketės, o sąlygos jūsų šiltnamyje.

45 % pigiau apsiperkant internetu
Patogūs ir pelningi pirkimai internetu
Paklauskite mūsų
Susisiekite su mumis
Telefonas:
El. paštas:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Registracijos numeris:
38944924
Adresas:
Thriges Plads 6, 5000 Odense C, Denmark
Socialiniai tinklai
Sekite mus Instagram, Facebook ir Twitter, kad gautumėte naujienas ir geriausius pasiūlymus iš Bloomcabin.
X
Turite klausimų ir norite, kad jums paskambintume?
+370
−
✖