Kur montuoti termostatą šiltnamyje?

ŠILTNAMIO ŠILDYMAS
Šiltnamio termostato vieta lemia ne tik ekrane matomą skaičių, bet ir tai, kada šildymas įsijungs ar išsijungs. Jutiklis prie stogo, įkaitusio stiklo, durų ar šildytuvo gali matuoti savo mikroaplinką, o ne sąlygas prie augalų. Ieškokite ne patogiausio kampo, o nuo tiesioginės saulės apsaugotos vietos augalų zonoje, kur oras laisvai cirkuliuoja. Tada rodmenį patikrinkite atskiru termometru.

Termostatas matuoja orą ties jutikliu
Termostatas valdo šildymą pagal temperatūrą ties jutikliu, o ne pagal viso šiltnamio vidurkį. Jei saulė įkaitina jutiklį arba jį pasiekia šildytuvo šilto oro srautas, prietaisas gali užfiksuoti aukštesnę temperatūrą ir šildymą išjungti anksčiau, nors prie augalų dar vėsu. Prie durų ar orlaidės jutiklį gali veikti šaltas skersvėjis, todėl šildymas veiks ilgiau, nors kitur sąlygos kitokios. Ekrane, priklausomai nuo pasirinkto režimo, gali būti rodoma išmatuota arba nustatyta temperatūra; prieš lygindami skaičius patikrinkite, ką prietaisas rodo. Oro temperatūrai matuoti skirtas jutiklis turi būti įrengtas taip, kad jo neveiktų tiesioginis paviršių įkaitimas ar šilumos šaltinis. Kitaip rodmuo nebūtinai tiksliai atspindės net aplinkinį orą. Tai ypač svarbu vertinant staigų temperatūros pakilimą: pirmiausia nustatykite, ar sušilo augalų zona, ar tik pats jutiklis. Net tvarkingai veikiantis termostatas negali atskirti šių priežasčių, jei gauna tik vieno jutiklio signalą.
Svarbu nepainioti nustatytos temperatūros su vienoda temperatūra visame šiltnamyje. Vienoje vietoje oras gali būti šiltesnis dėl saulės ar šildymo srauto, o prie grindų, stiklo ar išorinio krašto – vėsesnis. Oro jutiklis taip pat nematuoja konkretaus lapo, vazono ar šaknų temperatūros. Todėl jo rodmuo yra šildymo valdymo atskaitos taškas, bet ne įrodymas, kad kiekvienam augalui pakanka šilumos. Pirmiausia nuspręskite, kurią auginimo vietą norite apsaugoti, ir tik tada rinkitės jutiklio vietą. Jei atskirai tikrinate substrato temperatūrą, tam naudokite būtent tokiam matavimui skirtą prietaisą. Oro ir substrato rodmenų nereikėtų laikyti tarpusavyje pakeičiamais: jie apibūdina skirtingas sąlygas ir gali kisti nevienodu greičiu. Šiame straipsnyje aptariama oro temperatūrą matuojančio šildymo valdymo jutiklio vieta.
Jutiklio aukštį derinkite prie augalų zonos
Jutiklio aukštis turi atitikti vietą, kurios oro temperatūra svarbi auginamiems augalams. Jei daugiausia auginate daigus lentynoje, rinkitės panašų aukštį; aukštesniems augalams aktuali lapijos zona. Vieno visiems šiltnamiams tinkamo atstumo nuo žemės nėra, nes skiriasi lysvės, lentynos, vazonai ir augalų dydis. Tvirtinkite jutiklį ant stabilios atramos, kad jis laikytųsi vienoje vietoje ir jo neužstotų lapai. Jutiklis neturėtų gulėti ant dirvos ar liestis prie stiklo bei rėmo: taip jis gali labiau atspindėti paviršiaus, o ne aplinkinio oro temperatūrą. Jei termostatas turi atskirą laidinį jutiklį, valdiklio ekraną galima įrengti patogioje vietoje, o matavimo tašką parinkti pagal augalus, laikantis gamintojo nurodymų. Jei jutiklis įmontuotas į valdiklio korpusą, jo vietą lems ir visas prietaisas. Prieš pirkdami išsiaiškinkite šį skirtumą: patogiai pasiekiamas ekranas nebūtinai yra tinkamas temperatūros matavimo taškas. Taip pat numatykite, kad jutiklį būtų galima apžiūrėti ir prižiūrėti nestumdant vazonų.
Jei auginate skirtingame aukštyje, vieno matavimo taško neįmanoma parinkti taip, kad jis vienodai tiksliai apibūdintų visas grupes. Pirmenybę teikite tai augalų zonai, kuriai šilumos režimas svarbiausias, o kitas vietas tikrinkite atskiru termometru. Iš anksto nubraižytas lysvių ir lentynų planas padeda nepritvirtinti jutiklio tuščiame take vien todėl, kad ten jį lengva pasiekti. Pavyzdžiui, piramidės tipo šiltnamis „Bloomcabin Oasis“ siūlomas 5,53–18,9 m² ploto variantais. Ploto intervalas nepasako, kur tvirtinti jutiklį, bet primena, kad vietą reikia rinktis pagal konkretų išdėstymą ir sodinimo plotą.
Tiesioginė saulė gali iškreipti rodmenį
Kai saulės spinduliai tiesiogiai apšviečia jutiklį, gali įkaisti jo paviršius, nors aplinkinis oras dar nėra toks šiltas. Termostatas tuomet gali anksčiau nutraukti šildymą, o pavėsyje esantys augalai liks vėsesnėje aplinkoje. Šis neatitikimas gali išryškėti saulėtą dieną, kai rodmuo staiga pakyla būtent tuo metu, kai jutiklį pasiekia spinduliai. Jutikliui parinkite pavėsingą vietą, kur oras laisvai cirkuliuoja. Neužtenka patikrinti tik vienos valandos šešėlio: saulės kryptis keičiasi, o šešėliai nuo konstrukcijų ar aplinkos juda. Vieta, kuri šiandien lieka pavėsyje, kitu metų laiku gali būti apšviesta. Vien lapais sudarytas šešėlis taip pat nėra pastovus: augalus perkėlus ar apgenėjus jutiklis gali likti saulėje. Vertindami vietą pasižymėkite, kas konkrečiai ją užstoja ir ar tas šešėlis išliks naudojant šildymą. Jei jutiklį užtemdote, apsauga neturi paversti matavimo vietos uždara niša. Jutiklio perkėlimas į tamsų kampą už tankios lentynos gali pašalinti saulės poveikį, bet sukurti kitą problemą – prastą oro apykaitą.
Stebėkite, kur saulės spinduliai krinta ryte ir vėliau dieną, ir įsitikinkite, kad jutiklio neapšviečia nei tiesioginė, nei nuo paviršiaus atsispindėjusi šviesa. Jei naudojate apsauginį gaubtą, rinkitės tokį, kuris skirtas tam jutikliui ir netrukdo oro cirkuliacijai; uždara dėžutė problemą tik pakeistų kitu netiksliu mikroklimatu. Svarstant klasikinį stiklinį šiltnamį, jutiklio šešėlį taip pat planuokite pagal konkrečią statymo vietą ir saulės kelią, o ne vien pagal modelio pavadinimą. Po montavimo stebėkite, ar rodmuo nekyla staiga tuo metu, kai jutiklį pasiekia saulė.
Laikykite jutiklį atokiau nuo šildytuvo, durų ir orlaidžių
Nemontuokite jutiklio ten, kur jį tiesiogiai pasiekia šildytuvo skleidžiama šiluma ar pučiamas šiltas oras. Toks matavimas apibūdintų šildytuvo aplinką, o ne visą augalų zoną: termostatas gali sustabdyti šildymą anksčiau, nei šiluma pasiskirstys toliau. Konkretaus tinkamo atstumo visiems įrenginiams nustatyti negalima, todėl vadovaukitės šildytuvo ir termostato instrukcijomis. Panašiai venkite vietos, kurią nuolat veikia atidaromų durų šaltis ar pro orlaidę patenkantis oras. Stebėdami įprastą veikimą patikrinkite, ar jutiklio rodmuo staiga pakyla vos įsijungus šildytuvui, o termometras prie augalų dar beveik nereaguoja. Pasikartojantis toks skirtumas gali padėti atpažinti tiesioginį šildytuvo poveikį, tačiau vienas ciklas nėra pakankamas įrodymas. Kai termostatas įmontuotas pačiame šildytuve, jo jutiklio nebūtinai galima perkelti. Tokiu atveju gamintojo pasiteiraukite, ar numatytas suderinamas nuotolinis jutiklis arba kitas valdymo būdas. Neuždenkite šildytuvo ir nekeiskite jo konstrukcijos, kad paveiktumėte rodmenį. Jei jutiklio vietos pakeisti negalima, nepriklausomas matavimas prie augalų tampa ypač svarbus.
Įvertinkite ne tik įprastą padėtį, bet ir tai, kaip oras keičiasi atidarius duris ar pradėjus vėdinti. Jutiklis neturėtų būti ir nuolat aptaškomas laistymo vandeniu; konkrečiai apsaugai taikykite gamintojo nurodymus. Jei renkatės sieninį stiklinį šiltnamį, vien jo forma nepasako, kur bus durys, šildytuvas ar augalų lysvės. Peržiūrėkite konkretaus išdėstymo planą ir pasirinkite tašką, kurį veikia įprastos šiltnamio sąlygos, o ne vienas trumpalaikis skersvėjis. Prie konstrukcijos tvirtinamas jutiklis taip pat neturi liestis prie stiklo ar įkaitusio, šalto arba saulėje apšviesto rėmo.

Vieno jutiklio rodmens ribos
Vienas termostatas paprastai valdo šildymą pagal vieną jutiklio rodmenį, todėl svarbu pasirinkti pagrindinę auginimo zoną atspindinčią, o ne atsitiktinę vietą. Mažame, panašiai apšviestame plote toks taškas gali būti tinkamas, tačiau to negalima numanyti vien iš šiltnamio dydžio. Tolimesnėje dalyje, prie durų, stiklo ar skirtingame aukštyje gali būti kitoks mikroklimatas. Jei auginate kelias skirtingų sąlygų reikalaujančias grupes, apsispręskite, kurių temperatūrą termostatas turi sekti. Vidutinę zoną atspindintis taškas ir šalčiausia vieta nėra tas pats. Jutiklį perkėlus į nuolat vėsesnį kampą, šildymas gali veikti ilgiau, o kitose vietose temperatūra pakilti daugiau, nei pageidaujama. Todėl šalčiausią tašką pirmiausia naudokite papildomai patikrai, o ne automatiškai kaip valdymo vietą. Jei būtent ten laikomi jautriausi augalai, kartu įvertinkite ir šiltesnių zonų rodmenis. Praktinis tikslas – suprasti pasirinkimo pasekmes visoms svarbioms augalų grupėms. Vien jutiklio perkėlimas nepadarys nevienodai šylančių zonų vienodų.
Planuodami didesnį plotą, pasižymėkite tolimiausias lysves ir vietas, kurias pasiekia mažiau saulės ar šilto oro. Erdvaus šiltnamio kataloge nurodomas 47–70 m² ploto diapazonas; pats plotas neįrodo, kad temperatūra skirsis, tačiau verta iš anksto suplanuoti, kaip tikrinsite atokesnes augalų zonas. Jei atskirų vietų temperatūrą reikia reguliuoti skirtingai, aptarkite atskiro valdymo galimybę su šildymo įrangos specialistu. Nekeiskite jutiklio vietos vien tam, kad kompensuotumėte visai kitą šilumos poreikį: pirmiausia išsiaiškinkite, kur iš tiesų susidaro skirtumas.
Palyginkite rodmenį su atskiru termometru
Nepriklausomas termometras padeda patikrinti, ar termostato rodmuo atitinka temperatūrą pasirinktoje vietoje. Pirmiausia abu jutiklius laikykite greta, tame pačiame aukštyje, pavėsyje ir atokiau nuo šildytuvo, stiklo ar skersvėjo. Leiskite rodmenims nusistovėti taip, kaip nurodo prietaisų gamintojai, ir užrašykite abu skaičius bei matavimo laiką. Prietaisai gali reaguoti nevienodu greičiu, todėl trumpalaikis skirtumas savaime dar neparodo gedimo. Jei nuokrypis kartojasi, patikrinkite instrukcijoje nurodytą tikslumą, naudojimo sąlygas ir tai, ar termostato jutiklis prijungtas bei naudojamas taip, kaip numatyta. Smulkesnis ekrano skaitmenų žingsnis savaime nereiškia didesnio matavimo tikslumo. Be to, antras termometras yra palyginimo priemonė, o ne savaime neklystantis etalonas. Užrašykite, kuris prietaisas rodo aukštesnę temperatūrą ir ar skirtumas išlieka panašiomis sąlygomis. Jei termostatas leidžia įvesti rodmens pataisą, neskubėkite jos nustatyti pagal vieną palyginimą skirtingose vietose. Pataisa negali pašalinti saulės poveikio ar tikro skirtumo tarp zonų; ją taikykite tik pagal gamintojo numatytą tvarką.
Patikrinę prietaisus greta, perkelkite atskirą termometrą prie augalų, kuriuos norite apsaugoti, ir palyginkite sąlygas. Jei lyginate skirtingas zonas, užrašykite, ar tuo metu veikė šildymas, buvo atvertos orlaidės arba jutiklį pasiekė saulė. Svarbu atskirti prietaisų rodmenų skirtumą nuo tikro temperatūros skirtumo tarp vietų. Jei svarstote stiklinį šiltnamį su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa, patikrinkite konkrečiame plane, kur numatyta auginimo zona, o kur – sandėliavimas. Bendras įspūdis apie vieną patalpą neatsako, kokios sąlygos bus kitoje.
Patikrinkite temperatūrą keliose vietose ir skirtingu metu
Vienas palyginimas greta termostato padeda įvertinti prietaisų rodmenis, bet ne visą šiltnamio mikroklimatą. Papildomai pamatuokite prie svarbiausių augalų, tolimiausiame auginimo ploto krašte ir vietoje, kurią veikia šešėlis ar durų atidarymas. Matavimus atlikite skirtingu paros metu: saulėta diena, vėsesnis vakaras ir naktis gali atskleisti nevienodas sąlygas. Dieną tinkamai parinktas taškas nebūtinai parodo, kas vyksta naktį, kai saulė nebešildo. Jei termometras išsaugo mažiausią ir didžiausią temperatūrą, šie rodmenys padės pastebėti pokyčius tarp apsilankymų. Vis dėlto be laiko žymos nežinosite, kada tiksliai užfiksuotas minimumas ir ar tuo metu veikė šildymas. Duomenis registruojantis prietaisas leidžia palyginti temperatūros kitimą su šildymo veikimu, jei abu įvykiai užrašomi pagal suderintą laiką. Jei turite tik vieną papildomą termometrą, perkelkite jį paeiliui, palaukite, kol rodmuo nusistovės, ir pasižymėkite laiką bei aplinkybes. Tokie matavimai naudingi pradinei patikrai, tačiau skirtingu metu gauti skaičiai nėra tikslus vienalaikis zonų palyginimas.
Užrašai naudingesni, kai juose nurodote ne vien temperatūrą, bet ir šildymo bei vėdinimo būseną: ar šildymas tuo metu veikė, ar buvo atvertos durys, ar jutiklį apšvietė saulė. Matavimus kartokite panašiomis sąlygomis, kad būtų galima atskirti pastovų skirtumą nuo trumpalaikio pokyčio. Jei vieną vietą matuojate prieš šildytuvui įsijungiant, o kitą – jam jau veikiant, skaičių skirtumas gali būti susijęs su laiku, ne vien su vieta. Patikimesniam palyginimui keliuose taškuose naudokite kartu patikrintus termometrus ir rodmenis užrašykite tuo pačiu metu. T formos plane gali būti svarbu patikrinti ne tik centrinę dalį, bet ir atšakas; tai aktualu svarstant T formos sodo šiltnamį. Pažymėkite patikros taškus plane ir suteikite jiems aiškius pavadinimus, pavyzdžiui, pagal lysvę ar lentyną. Taip vėliau nesupainiosite rodmenų. Jei vienu metu pakeisite jutiklio vietą ir nustatymus, bus sunkiau suprasti, kas pakeitė temperatūrą.
Patikrinkite termostato ir šildytuvo veikimo ribas
Prieš tvirtindami jutiklį perskaitykite termostato instrukciją: skirtingiems modeliams gali būti numatyti skirtingi jutikliai, montavimo būdai ir naudojimo sąlygos. Patikrinkite, ar prietaisas skirtas naudoti šiltnamio aplinkoje, kokios sąlygos nurodytos jutikliui ir ar galima reguliuoti šildymo įjungimo bei išjungimo temperatūrų skirtumą. Šis skirtumas dažnai vadinamas histereze; jo reikšmę ir nustatymo tvarką tikrinkite konkretaus prietaiso instrukcijoje. Termostatas nebūtinai įjungia ir išjungia šildymą ties tuo pačiu skaičiumi, todėl nedidelis rodmens svyravimas aplink nuostatą savaime neįrodo netinkamos jutiklio vietos. Atskirai įvertinkite jutiklio reakcijos greitį ir tai, kaip šildytuvas veikia pasiekus nustatytą temperatūrą. Jei abu įrenginiai turi savo reguliatorius, išsiaiškinkite, kuris iš jų faktiškai valdo šildymą. Įrenginių suderinamumą ir prijungimą patikėkite kvalifikuotam specialistui. Nemanykite, kad visų termostatų nustatymai veikia vienodai. Jei instrukcija nenurodo, kur montuoti zondą, pasiteiraukite gamintojo arba kvalifikuoto montuotojo, užuot pasirinkę vietą pagal spėjimą.
Šildytuvo techniniai duomenys ir konkretaus šiltnamio dydis svarbūs vertinant, ar sistema apskritai pajėgs palaikyti pasirinktą režimą. Pavyzdžiui, „Bloomcabin Prestige“ šiltnamio variantų plotas nurodomas nuo 3,77 iki 28,08 m², todėl vien modelio pavadinimo nepakanka šildymo poreikiui įvertinti. Rinkitės konkretaus dydžio modelį ir tikrinkite jo dokumentuose pateiktus vėdinimo bei izoliacijos duomenis, o šildytuvą vertinkite pagal gamintojo specifikaciją. Jei šildymas veikia, tačiau temperatūra ties tinkamai įrengtu jutikliu nepasiekia nuostatos, vien jutiklio perkėlimas problemos nebūtinai išspręs. Gali reikėti įvertinti įrangos veikimą, šilumos pasiskirstymą ir nuostolius. Kita vertus, jei prie jutiklio nuostata pasiekiama, o atokiau išlieka vėsu, svarbu tirti skirtumą tarp zonų. Šių dviejų atvejų nereikėtų painioti. Specialistui pateikite konkretaus šiltnamio duomenis, šildytuvo dokumentus ir temperatūros užrašus su lauko sąlygomis. Termostato vietos pakeitimas neatstoja netinkamai parinkto ar nepakankamai aprašyto šildymo įrenginio.

Konstrukcija ir vėdinimas keičia temperatūros pasiskirstymą
Šiltnamio temperatūros skirtumams įtakos turi ne vien jutiklio vieta. Šilumos nuostolius ir oro pasiskirstymą veikia konkreti konstrukcija, jos sandarumas, įstiklinimas, vėdinimas, lauko sąlygos ir tai, kaip naudojamos orlaidės ar durys. Todėl jutiklis, kuris tiko neatidarius orlaidžių, gali rodyti kitokį pokytį pradėjus vėdinti. Neuždenkite ventiliacijos vien tam, kad prie jutiklio temperatūra atrodytų stabilesnė. Vietoj to stebėkite, ar įprastomis naudojimo sąlygomis pasirinktas taškas atspindi svarbiausią auginimo zoną.
Rinkdamiesi konstrukciją, nevertinkite medžiagos pavadinimo kaip įrodymo, kad šiluma bus išlaikoma geriau. Pavyzdžiui, šiltnamis su „Accoya“ yra katalogo modelio pavadinimas, tačiau jį vertinant reikia tikrinti konkretaus varianto aprašymą: vėdinimo galimybes, įstiklinimą ir, jei nurodyta, izoliacijos sprendimus. Jei šių duomenų nėra, nedarykite išvadų apie palaikomą temperatūrą. Šilumos nuostolių, šildytuvo dokumentuotų savybių ir vietinių energijos tarifų įvertinimas reikalingas planuojant sąnaudas; vien termostato rodmuo jų neprognozuoja.
Po montavimo stebėkite, ar vieta tebėra tinkama
Sumontavę jutiklį, patikrinkite kelis įprastus šildymo ciklus ir palyginkite jo rodmenį su atskiru termometru augalų zonoje. Jei skirtumas pasikartoja, įvertinkite, ar jo nesukelia tiesioginė saulė, šildytuvo srautas arba skersvėjis. Tuomet keiskite po vieną dalyką – jutiklio vietą arba termostato nuostatą – ir vėl stebėkite rezultatus. Taip lengviau suprasti, kas iš tiesų turėjo įtakos. Nevertinkite vietos pagal vieną trumpą rodmens šuolį, jei tuo metu buvo atvertos durys ar keitėsi vėdinimas. Prieš keisdami vietą užrašykite pradinį aukštį, tvirtinimo tašką ir nuostatą, kad prireikus galėtumėte grįžti prie ankstesnio išdėstymo. Naują vietą vertinkite ne pagal gražiau atrodantį ekrano skaičių, o pagal tai, ar valdymo rodmuo geriau atspindi pasirinktą augalų zoną. Bandymo metu nereikia tyčia sudaryti augalams netinkamų sąlygų: stebėkite įprastą sistemos veikimą. Jei numatomas ryškus lauko atšalimas, vien ankstesnės švelnios dienos matavimų nelaikykite pakankama sistemos patikra.
Jutiklio vietą peržiūrėkite augalams paaugus, pakeitus lentynų išdėstymą, įrengus uždangą ar pakeitus vėdinimo įpročius. Tai, kas buvo reprezentatyvu žemiems daigams, gali atsidurti nebe tinkamame aukštyje suaugusiems augalams. Kartkartėmis įsitikinkite, kad prietaiso neužstoja lapai, jis nesiliečia prie paviršių ir nebuvo netyčia pasuktas ar perkeltas. Valykite bei prižiūrėkite jutiklį pagal gamintojo nurodymus. Jei reikia jungti prie elektros tinklo arba nesate tikri dėl montavimo, vadovaukitės prietaiso instrukcija ir kreipkitės į kvalifikuotą specialistą.
Dažniausi klausimai
Ar galima termostatą tvirtinti prie šiltnamio stogo?
Dažniausiai toks taškas neatspindi oro prie augalų: viršuje temperatūrą gali labiau veikti įkaitęs stogas ir šilto oro susikaupimas. Jutiklio aukštį rinkitės pagal auginamų augalų zoną, o ne pagal tai, kur jį patogiausia pritaisyti.
Ar temperatūros jutiklis turi būti pavėsyje?
Taip, jutiklį saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių, kad jis nematuotų savo korpuso įkaitimo. Tačiau oras aplink jį turi laisvai cirkuliuoti: nedėkite į uždarą dėžutę, nebent tokią apsaugą numato gamintojo instrukcija.
Kokiu atstumu nuo šildytuvo montuoti termostatą?
Universalaus atstumo nėra, nes skiriasi šildytuvai, jutikliai ir jų montavimo nurodymai. Svarbiausia, kad jutiklio nepasiektų tiesioginė šilto oro srovė. Vadovaukitės gamintojo instrukcija ir palyginkite rodmenį su temperatūra augalų zonoje.
Ar pakanka vieno termometro?
Vienas termostato jutiklis valdo šildymą pagal vieną matavimo tašką, o atskiras termometras padeda patikrinti jo rodmenį. Norėdami įvertinti skirtingas šiltnamio vietas, išmatuokite temperatūrą ir prie tolimiausių augalų. Vienas rodmuo neparodo visų zonų.
Kada jutiklio vietą reikėtų peržiūrėti iš naujo?
Patikrinkite ją augalams paaugus, pakeitus lentynų ar vazonų išdėstymą, taip pat pakeitus vėdinimo ar šildymo vietą. Jei pakartotiniai matavimai rodo, kad jutiklio rodmuo nuolat skiriasi nuo svarbiausios augalų zonos, įvertinkite kitą montavimo tašką.
Patikimam šildymo valdymui svarbiausia ne viena visiems tinkama montavimo vieta, o tai, ar jutiklis matuoja augalams aktualų orą, o ne saulės, skersvėjo ar šildytuvo sukurtą mikroklimatą. Pasirinkite aukštį pagal auginimo zoną, palyginkite rodmenis atskiru termometru ir patikrinkite kelias šiltnamio vietas. Jei sąlygos skiriasi, vieno jutiklio rodmenį laikykite vienos zonos atskaitos tašku, o ne viso šiltnamio temperatūros garantija.