Siekiant pagerinti šios svetainės turinio kokybę ir pritaikyti ją vartotojų poreikiams, naudojami slapukai – įskaitant trečiųjų šalių slapukus. Tęsdami naršymą svetainėje, sutinkate su slapukų naudojimu ir galimu susisiekimu, kai į vieną iš svetainės formų įvedate savo kontaktinę informaciją.
Atgal į tinklaraštį

Ar vandens statinės sušildo šiltnamį naktį?

Ar vandens statinės sušildo šiltnamį naktį?

Šiltnamio šilumos kaupimas

Vandens statinės gali sušvelninti temperatūros kritimą šiltnamyje, tačiau jų buvimas negarantuoja, kad augalams bus pakankamai šilta visą naktį. Dieną įšilęs vanduo sukaupia energiją, o vėsdamas dalį jos atiduoda aplinkai. Poveikis priklauso nuo vandens kiekio ir jo temperatūros pokyčio, taip pat nuo šiltnamio dangos, sandarumo, lauko oro ir vėdinimo. Todėl verta pradėti nuo paprasto šiluminės talpos skaičiavimo, o jo rezultatą patikrinti matuojant vandens, šiltnamio ir lauko temperatūrą. Skaičiavimas parodo teorinę energijos atsargą; matavimai padeda suprasti, ar ji pasiekia augalų zoną ir ar jos pakanka konkrečiam tikslui.

Stiklinis šiltnamis su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa.

Ką verta įvertinti prieš planuojant 1

Ką vandens statinė daro naktį

Saulėtą dieną vanduo įšyla ir sukaupia šiluminę energiją: kylant jo temperatūrai didėja sukauptos energijos kiekis. Naktį, kai vanduo šiltesnis už aplinkos orą, dalis šilumos per statinės sieneles perduodama šiltnamio orui ir paviršiams. Vanduo gali sušilti ne tik tiesioginėje saulėje, bet ir nuo šiltesnio šiltnamio oro, tačiau rezultatas priklauso nuo konkrečių sąlygų. Tai pasyvus šilumos kaupiklis, o ne naujas energijos šaltinis. Jis gali atiduoti tik tą šilumą, kurią sukaupė dieną arba gavo iš kito šaltinio.

Statinė gali sušvelninti paros temperatūros svyravimą: dieną priimti dalį šilumos, o vėstant ją pamažu grąžinti aplinkai. Tačiau šiluma pasiskirsto ne iš karto ir nebūtinai vienodai. Oras prie statinės gali būti šiltesnis nei ties tolimesne lysve, o vandens temperatūra skirtingame gylyje gali nesutapti. Todėl vienas rodmuo prie talpos neparodo sąlygų visame šiltnamyje. Galutinį poveikį lemia ir tai, kiek šilumos naktį išeina per dangą, rėmą, nesandarias vietas ar atvertas angas. Tiksliau kalbėti apie atvėsimo sulėtinimą, o ne garantuotą temperatūrą.

Kaip apskaičiuoti vandens sukauptą šilumą

Apytikriai vienas litras vandens sveria vieną kilogramą. Sukauptą energiją galima įvertinti formule Q = m × c × ΔT: Q yra energija kilodžauliais, m – vandens masė kilogramais, c – vandens savitoji šiluminė talpa, apie 4,18 kJ/(kg·°C), o ΔT – vandens temperatūros pokytis laipsniais. Norėdami kilodžaulius paversti kilovatvalandėmis, rezultatą dalykite iš 3 600. Vadinasi, vienas litras, atvėsęs 1 °C, teoriškai atiduoda apie 4,18 kJ, arba 0,00116 kWh. Tai viso vandens energijos įvertis, ne šilumos kiekis, kurį būtinai pajus kiekvienas augalas.

Skaičiuokite pagal tikrąjį vandens kiekį, o ne ant statinės nurodytą talpą: 200 litrų statinėje gali būti gerokai mažiau vandens. Temperatūros pokyčiui taip pat reikia dviejų vandens matavimų, ne dienos ir nakties oro temperatūrų skirtumo. Renkantis šiltnamį su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa, verta iš anksto numatyti, kur stovės talpa ir kur bus matuojama temperatūra. Nurodomi 5,52–28,08 m² ploto variantai leidžia palyginti erdvės dydį, tačiau atskiros patalpos buvimas savaime neįrodo, kad joje laikomas vanduo padės šildyti augalų zoną. Jei talpa stovės atskirtoje erdvėje, svarbu suprasti, ar šiluma iš jos apskritai pasieks auginimo vietą. Patogesnė sandėliavimo vieta nebūtinai bus tinkamesnė šilumai kaupti. Plane pažymėkite talpos vietą ir patikrinkite, ar ją dieną pasieks saulė arba šiltesnis oras. Taip formulėje naudojamas temperatūros pokytis bus susietas su realia talpos vieta, o ne vien su bendru šiltnamio dydžiu.

Ką verta įvertinti prieš planuojant 2

Ką parodo 100 ir 200 litrų pavyzdys

Jei 100 litrų vandens per naktį atvėsta 5 °C, skaičiavimas yra toks: 100 kg × 4,18 kJ/(kg·°C) × 5 °C = 2 090 kJ, arba apie 0,58 kWh. Jei vandens yra 200 litrų ir jis atvėsta tiek pat, teorinis rezultatas siekia apie 4 180 kJ, arba 1,16 kWh. Taip pat apie 1,16 kWh gautume iš 100 litrų, atvėsusių 10 °C. Skaičiai rodo, kad, esant tam pačiam temperatūros pokyčiui, padvigubinus vandens kiekį padvigubėja ir teorinė energijos atsarga.

Svarbu atskirti numatomą atsargą nuo jau išmatuoto energijos pokyčio. Jei tik darote prielaidą, kad vanduo atvės 5 °C, apskaičiuota energija yra galimas, o ne patvirtintas nakties rezultatas. Jei viso vandens vidutinė temperatūra iš tiesų sumažėjo tiek, formulė apytikriai parodo jo atiduotą šilumą, tačiau neįrodo, kad augalų zonoje išliko norima temperatūra. Dalį šios šilumos šiltnamis tuo pat metu praranda į lauką. Vertinant „Bloomcabin Prestige“ šiltnamio variantus, kurių nurodomas plotas yra 3,77–28,08 m², verta numatyti ne tik vandens tūrį, bet ir pageidaujamą poveikio trukmę. Pavyzdžiui, 1,16 kWh, tolygiai atiduotos per dešimt valandų, reikštų vos 116 W vidutinę šilumos atidavimo galią. Tai tik energijos ir laiko santykio pavyzdys: tikra statinė šilumą atiduoda netolygiai. Vakarą poveikis gali būti didesnis, o prieš aušrą, vandeniui atvėsus, gerokai mažesnis. Todėl vien didžiausia apskaičiuota atsarga neatsako, ar jos užteks šalčiausiai nakties daliai.

Kaip palyginti šilumos atsargą su nakties nuostoliais

Vandens atsargą ir nakties šilumos poreikį lyginkite tais pačiais vienetais – kilovatvalandėmis – ir per tą patį laikotarpį. Tarkime, vien palyginimui pasirenkamas 3 kWh nakties poreikis. Tai nėra konkretaus modelio prognozė ar iš grindų ploto nustatytas dydis. Tokiu atveju 200 litrų vandens, atvėsusių 5 °C, apskaičiuota 1,16 kWh atsarga būtų mažesnė už pasirinktą poreikį. Šis pavyzdys parodo kaupimo ribą, bet neleidžia nustatyti būsimos oro temperatūros. Kad būtų galima įvertinti konkretaus šiltnamio šildymo poreikį, reikia jo dangos, konstrukcijos ir naudojimo duomenų bei numatomų lauko sąlygų. Jei nuo rezultato priklauso augalų apsauga, tokį įvertinimą turėtų atlikti kvalifikuotas specialistas.

Šiluma prarandama ne vien per stiklą: svarbūs rėmai, jungtys, oro apykaita, gruntas ir vėjas. Be to, temperatūrų skirtumas per naktį keičiasi, todėl vienas vakaro rodmuo neapibūdina viso laikotarpio. Stebėdami nešildomą šiltnamį galite sužinoti, kaip greitai jis vėsta, tačiau vien iš oro temperatūros kritimo nenustatysite prarastų kilovatvalandžių. Šilumą tuo pat metu kaupia ir atiduoda gruntas, augalai, vazonai bei pati konstrukcija. Jei jau naudojamas šildytuvas, užregistruotas elektros suvartojimas gali papildyti palyginimą, bet jį reikia vertinti kartu su įrenginio dokumentacija, nustatyta temperatūra ir darbo sąlygomis. Mažesnis suvartojimas vieną šiltesnę naktį dar neįrodo statinės naudos. Palyginimui reikia panašių sąlygų ir vienodų šildymo nustatymų.

Oranžerijos tipo šiltnamis iš išorės.

Ką verta įvertinti prieš planuojant 3

Kodėl grindų plotas neparodo šiltnamio šilumos poreikio

Vienodas grindų plotas nebūtinai reiškia vienodus šilumos nuostolius. Svarbu sienų bei stogo plotas, aukštis, dangos savybės ir jungčių sandarumas. Šilumos perdavimui reikšmingas į lauką nukreiptų atitvarų plotas, o ne vien vieta lysvėms. Erdvus šiltnamis, kurio nurodomas plotas 47–70 m², leidžia svarstyti didesnę auginimo erdvę, tačiau jo šildymo poreikio negalima nustatyti vien pagal šį intervalą. Pirkimo metu paprašykite pasirinkto varianto plano ir dangos techninių duomenų, jei jie pateikiami. Plane atskirkite bendrą grindų plotą nuo vietos, kuri liks augalams pastačius talpas. Statinė gali tilpti į bendrą plotą, bet kartu užimti darbui reikalingą praėjimą arba užtemdyti žemus augalus. Didesnė erdvė taip pat gali turėti kelias skirtingai įšylančias zonas, todėl vienos statinės ir vieno termometro rezultatas neapibūdins visos oranžerijos. Planuojant didesnį šiltnamį, talpų vietas naudinga pažymėti kartu su lysvėmis, durimis ir darbo takais.

Prieš spręsdami, kiek talpų telpa ir ar jos neužims svarbios vietos, išsiaiškinkite tikslaus šiltnamio varianto matmenis. Įvertinkite ir kelią iki durų, augalams reikalingą šviesą, darbo praėjimus bei angų veikimą. Jei turite gamintojo duomenis apie konkrečią dangą, juos galima naudoti nuostolių įverčiui; jei ne, venkite universalių litrų ir kvadratinių metrų santykių. Dviejų modelių plotų palyginimas padeda planuoti erdvę, bet neleidžia vien iš katalogo nuspręsti, kuris naktį bus šiltesnis.

Kur statyti statines ir ar vanduo įšyla dieną

Rinkitės vietą, kurioje statinę pasiekia dienos šiluma, tačiau ji neužstoja augalams šviesos, durų ar vėdinimo angų. Užuot spėję, ar vanduo pakankamai įšyla, pamatuokite jo temperatūrą dienos pradžioje ir vakare. Jei ji beveik nepakinta, naktį bus mažai sukauptos energijos, net jei talpa didelė. Vienodo bendro tūrio skirtingos formos talpos gali šilumą atiduoti skirtingu greičiu, nes skiriasi vandens ir sienelių sąlyčio plotas. Tačiau prie tokio pat vandens temperatūros pokyčio teorinė bendra atsarga išlieka susijusi su vandens mase.

Talpos vietą planuokite pagal tikrąjį išdėstymą. Klasikinio stiklinio šiltnamio pasirinkimas apima nurodomus 3,77–28,08 m² ploto variantus, todėl konkrečiame plane pasižymėkite statinės užimamą plotą, priėjimą prie jos ir artimiausius augalus. Įvertinkite ne tik talpos skersmenį: vietos reikės vandeniui papildyti, dangčiui nuimti ir talpai ištuštinti. Pripildyta statinė yra sunki – 200 litrų vandens masė apytikriai siekia 200 kilogramų, prie jos dar prisideda pati talpa. Pakeltos lentynos ar neaiškios būklės pagrindo tinkamumą tokiam svoriui turi įvertinti kvalifikuotas specialistas. Naudokite vandeniui laikyti tinkamą, stabilią talpą ir laikykitės jos gamintojo nurodymų. Dangtis padeda sumažinti garavimą, tačiau neužkerta kelio šilumos perdavimui per sieneles. Jei vanduo laikomas atvirai, jo garavimas didina drėgmę ir apsunkina palyginimą su uždengta talpa. Bandymo metu nekeiskite dangčio padėties, kad skirtingų naktų duomenys būtų palyginami. Talpa taip pat neturi kliudyti atidaryti durų ar pasiekti vėdinimo mechanizmų.

Ką verta įvertinti prieš planuojant 4

Kaip matuoti temperatūrą kelias naktis

Oro temperatūros jutiklį pastatykite augalų zonoje, pavėsyje, kad jo nekaitintų tiesioginė saulė. Jis neturėtų liesti sienos, stiklo ar statinės ir neturėtų būti prie durų ar orlaidės, nebent būtent tą vietą norite stebėti. Jei įmanoma, matuokite ir kitoje šiltnamio vietoje bei lauke, pavėsyje. Vandens temperatūrą fiksuokite statinės viduje, maždaug viduriniame gylyje, o jutiklis neturėtų remtis į sienelę. Prieš bandymą skirtingus termometrus trumpam padėkite greta ir pasižymėkite, ar jų rodmenys skiriasi.

Registruokite temperatūrą vienodu intervalu, pavyzdžiui, kas 10–15 minučių, arba matuokite pagal tą patį grafiką. Automatinis registratorius padeda nepraleisti trumpalaikio minimumo prieš aušrą; vien vakaro ir ryto oro matavimai jo gali neparodyti. Vandens temperatūrą verta žinoti bent prieš naktį ir jai pasibaigus. Užrašykite tūrį, debesuotumą, vėją, durų bei orlaidžių padėtį ir bet kokį papildomą šildymą. Pasirinkus sieninį stiklinį šiltnamį, kurio nurodomi plotai yra 3,69–14,34 m², naudinga atskirai stebėti vietą prie pastato sienos ir toliau nuo jos. Siena gali keisti saulės patekimą ir vietos sąlygas, tačiau jos buvimas savaime negarantuoja papildomos nakties šilumos. Jutiklių vietas pažymėkite plane, kad kitą kartą juos grąžintumėte į tas pačias pozicijas. Lauko jutiklį laikykite apsaugotą nuo tiesioginės saulės ir kritulių pagal prietaiso instrukciją. Kartu pažymėkite netikėtus įvykius, pavyzdžiui, ilgiau paliktas atviras duris: tokie duomenys gali paaiškinti staigų temperatūros kritimą ir padėti jo nepriskirti statinės veikimui.

Kaip suprasti užregistruotus duomenis

Pagal vakaro ir ryto vandens temperatūrą apskaičiuokite jo energijos pokytį. Kelias talpas vertinkite atskirai ir sudėkite rezultatus, ypač jei jos stovi skirtingose vietose. Jei vandens sluoksnių temperatūra skiriasi, vienas matavimas viduriniame gylyje yra tik apytikris visos talpos temperatūros įvertis. Todėl iš mažų skaičių skirtumų nedarykite tvirtų išvadų. Oro duomenyse ieškokite ne tik vidurkio, bet ir žemiausios temperatūros, jos laiko bei trukmės žemiau augalams svarbios ribos. Šią ribą pasirinkite pagal auginamų augalų poreikius. Šiltesnis vakaras gali pakelti visos nakties vidurkį, nors prieš aušrą augalams vis tiek bus per šalta. Naudinga viename grafike sugretinti lauko, vandens ir augalų zonos temperatūras: tuomet matyti, ar vanduo tebebuvo šiltesnis už orą būtent šalčiausiu metu.

Jei prie statinės šilčiau nei kitoje lysvėje, tai rodo temperatūros netolygumą, bet dar neįrodo, kad visą skirtumą sukūrė vanduo. Jį gali lemti ir saulė, siena ar oro judėjimas. Patikimesniam vertinimui reikia atskaitos: stebėjimo panašiomis sąlygomis be šilumos kaupimo talpos ir stebėjimo su ja. Keičiant bandymo sąlygas, augalų išdėstymas, vėdinimas ir jutiklių vietos turėtų likti tokie patys. Šiltnamio su „Accoya“ ploto variantai nurodomi nuo 3,77 iki 28,08 m², tačiau net to paties dydžio šiltnamių rezultatai skirtingose vietose gali nesutapti. Be dydžio, svarbūs šešėlis, užuovėja ir dienos saulė. Jei bandymo metu kartu užsandarinote plyšius ar pakeitėte vėdinimo režimą, poveikio nebegalima priskirti vien statinei. Tokį pakeitimą įrašykite į žurnalą ir vertinkite atskirai. Matavimai leidžia pagrįstai spręsti apie jūsų šiltnamį, bet nesuteikia pagrindo žadėti tokį pat temperatūros padidėjimą kitam modeliui ar kitai nakčiai.

Oranžerijos tipo šiltnamis sodo aplinkoje.

Ką verta įvertinti prieš planuojant 5

Kada sukaupta šiluma padeda, o kada jos nepakanka

Vandens masė naudingiausia tada, kai dieną spėja įšilti, o jos šilumos atidavimas sutampa su nakties poreikiu. Po kelių apsiniaukusių dienų didelė talpa nebūtinai turės didelę atsargą: kiekvieną vakarą ją lemia faktinė vandens temperatūra. Vėsesnis už orą vanduo iš pradžių gali net sugerti šilumą, užuot šildęs aplinką. Vertinant T formos oranžerijos išdėstymą, kurios nurodomi ploto variantai yra 16,52–30 m², talpų ir termometrų vietas verta numatyti atskirose auginimo zonose. Pats modelio pavadinimas nepasako, kaip tarp jų judės oras ar kiek saulės gaus statinė. Viename kampe tinkamos sąlygos gali sutapti su menku poveikiu kitoje dalyje. Talpą geriausia vertinti kaip temperatūros svyravimus slopinančią priemonę, o ne nuolat veikiantį šildymą. Jei jos poveikis matomas tik pirmosiomis vakaro valandomis, tai gali būti naudinga, bet neatitinka tikslo apsaugoti augalus iki ryto. Svarbiausias kriterijus yra sąlygos reikalingoje vietoje ir reikalingu metu, ne vien šiltesnis oras šalia statinės.

Statinė negarantuoja apsaugos nuo šalčio ir neturėtų būti vienintelė priemonė, jei augalams būtina patikima minimali temperatūra. Vandeniui užšalus, tai nėra kontroliuojamas būdas palaikyti norimą aplinkos temperatūrą; be to, plėsdamasis ledas gali pažeisti tam nepritaikytą talpą. Kai reikia aktyvaus šildymo, vertinkite konkretaus šildytuvo dokumentuotą šiluminę galią ir darbo režimą, o tinkamą įrangą parinkti bei saugiai įrengti patikėkite specialistui. Statinė gali papildyti šilumos kaupimą, bet nepakeičia apskaičiuoto ir valdomo šildymo.

Kaip priimti sprendimą pagal matavimus

Praktiniam sprendimui užtenka pradėti nuo trijų duomenų: vandens litrų, jo temperatūros pokyčio ir temperatūros augalų zonoje per naktį. Pritaikykite formulę, kad gautumėte teorinę atsargą, tada įvertinkite, ar keliose panašių sąlygų naktyse sumažėjo temperatūros kritimas ten, kur auga augalai. Jei pokyčio nėra, daugiau vandens automatiškai neišspręs problemos: pirmiausia patikrinkite, ar jis dieną įšyla, ar matavimai tinkami ir kokie yra šiltnamio nuostoliai.

Svarstant piramidės tipo šiltnamio variantus, kurių nurodomas plotas yra 5,53–18,9 m², pirmiausia patikrinkite pasirinkto dydžio planą: ar statinė tilps ten, kur galės įšilti, ir neužims augalams reikalingos vietos. Pirkimo sprendimą grįskite šiuo praktiniu išdėstymu, o ne prielaida, kad forma savaime suteikia geresnį šilumos kaupimą. Ekonominę naudą vertinkite tik tada, kai turite palyginamus duomenis. Teorinė vandens atsarga nėra tas pats, kas sutaupytos šildytuvo kilovatvalandės. Jei elektros suvartojimas išmatuotas panašiomis sąlygomis ir esant tiems patiems nustatymams, skirtumą galima dauginti iš jūsų sutartyje taikomo kWh tarifo. Atskirai įvertinkite talpos, matavimo prietaisų ir priežiūros išlaidas; nuo suvartojimo nepriklausantys elektros mokesčiai vien dėl statinės nesumažės. Iš išorės pašildytas vanduo taip pat nėra nemokama energija: jo pašildymo sąnaudos priklauso nuo naudoto šaltinio. Toks palyginimas padeda nuspręsti, ar nedidelis temperatūros pokytis pateisina užimamą vietą ir papildomą darbą, nežadant universalaus atsipirkimo.

Dažniausi klausimai

Ar 200 litrų vandens pakanka šiltnamiui sušildyti visą naktį?

Vien iš tūrio to nustatyti negalima. Jei 200 litrų vandens atvėsta 5 °C, teorinė atsarga siekia apie 1,16 kWh, tačiau tik dalis jos laiku pasiekia augalų zoną. Palyginkite šį skaičių su konkretaus šiltnamio nakties nuostoliais ir kelių naktų temperatūros matavimais.

Kur šiltnamyje statyti vandens statinę?

Rinkitės vietą, kurioje vanduo dieną gali sušilti, o statinė neužstoja augalams šviesos, durų ar vėdinimo angų. Temperatūros jutiklio nestatykite prie pat talpos, nes toks rodmuo gali neatspindėti sąlygų prie lysvių. Prieš statydami ant pakeltos konstrukcijos, įvertinkite jos laikomąją galią su specialistu.

Ar statinę reikia pripildyti šilto vandens?

Nebūtinai: statinė gali kaupti šilumą iš įšilusių šiltnamio paviršių ir dienos saulės. Jei įpilate iš išorės pašildyto vandens, į šiltnamį perkeliama energija, kuri buvo sunaudota jam pašildyti. Vertindami poveikį užrašykite pradinę vandens temperatūrą, kad žinotumėte, iš kur atsirado šilumos atsarga.

Kiek naktų reikia stebėti temperatūrą?

Vienos nakties neužtenka patikimai išvadai, nes debesuotumas, vėjas, lauko temperatūra ir vėdinimas keičiasi. Registruokite duomenis per kelias naktis, kuo panašesnėmis sąlygomis, ir visada matuokite tose pačiose vietose. Jei sąlygos skiriasi, užrašykite jas kartu su temperatūra.

Ar vandens statinė gali pakeisti šiltnamio šildytuvą?

Statinė pati šilumos negamina, todėl jos nereikėtų laikyti patikimu šildytuvo pakaitalu, kai augalams būtina išlaikyti nustatytą temperatūrą. Jei reikia aktyvaus šildymo, vertinkite konkretaus įrenginio dokumentuotą galią ir jo tinkamumą šiltnamiui. Įrangos parinkimą bei prijungimą patikėkite kvalifikuotam specialistui.

Vandens statinė gali sulėtinti šiltnamio vėsimą, jei dieną sukaupia šilumos, o naktį ją atiduoda reikiamu metu. 100 litrų vandens atvėsus 5 °C, teoriškai išsiskiria apie 0,58 kWh šilumos, tačiau šis skaičius nepasako, kokia temperatūra išliks prie augalų. Patikimiausias atsakymas gaunamas derinant skaičiavimą su kelių naktų matavimais. Jei šalčiausiu metu augalų zona vis tiek per šalta, statinė gali būti tik papildoma priemonė, o ne patikimos apsaugos pagrindas.

45 % pigiau apsiperkant internetu
Patogūs ir pelningi pirkimai internetu
Paklauskite mūsų
Susisiekite su mumis
Telefonas:
El. paštas:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Registracijos numeris:
38944924
Adresas:
Thriges Plads 6, 5000 Odense C, Denmark
Socialiniai tinklai
Sekite mus Instagram, Facebook ir Twitter, kad gautumėte naujienas ir geriausius pasiūlymus iš Bloomcabin.
X
Turite klausimų ir norite, kad jums paskambintume?
+370
−
✖