Siekiant pagerinti šios svetainės turinio kokybę ir pritaikyti ją vartotojų poreikiams, naudojami slapukai – įskaitant trečiųjų šalių slapukus. Tęsdami naršymą svetainėje, sutinkate su slapukų naudojimu ir galimu susisiekimu, kai į vieną iš svetainės formų įvedate savo kontaktinę informaciją.
Atgal į tinklaraštį

Vėdrynų auginimas šiltnamyje: sodinimas ir priežiūra

Vėdrynų auginimas šiltnamyje: sodinimas ir priežiūra

Auginimo šiltnamyje vadovas

Azijiniai vėdrynai (Ranunculus asiaticus) šiltnamyje geriausiai auga vėsiu, šviesiu metų laiku. Šiame straipsnyje aptariami būtent šie dekoratyviniai vėdrynai, o ne visos vėdrynų genties rūšys. Jiems svarbūs ne vien sodinimo terminai: sveiki šakniagumbiai, laidus dirvožemis, tolygi drėgmė ir tinkamas vėdinimas padeda užauginti kokybiškus žiedus. Šiltnamis apsaugo lysvę nuo kritulių ir leidžia reguliuoti dalį auginimo sąlygų, bet savaime nepašalina kaitros ar užmirkimo rizikos. Toliau aptariama, kaip suplanuoti auginimą nuo sodinamosios medžiagos paruošimo iki skynimo ir gumbų tvarkymo po žydėjimo.

Stiklinis šiltnamis su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa

Vėdrynų auginimo sezono planavimas

Azijiniai vėdrynai yra vėsaus sezono gėlės, todėl jų auginimą verta planuoti atskirai nuo vasarinių šilumamėgių augalų. Šiltnamis sumažina vėjo ir stiprių kritulių poveikį, tačiau saulėtą dieną oras jame greitai įšyla. Vėsiomis sąlygomis vėdrynai auga kompaktiškiau, bet žydėjimo gali tekti palaukti ilgiau. Jei auginate vėdrynus skynimui, numatykite ne tik sodinimo datą, bet ir laikotarpį, kai augalams reikės daugiausia šviesos bei reguliaraus vėdinimo. Vien ankstesnis sodinimas nekompensuoja netinkamų sąlygų. Bendroje lysvėje augindami skirtingas gėles įvertinkite, ar joms tinka panaši temperatūra ir laistymas. Vėdrynų nereikėtų laikyti šilčiau vien todėl, kad greta auga šilumos reikalaujanti kultūra. Taip pat iš anksto nuspręskite, ar sodinsite visus gumbus vienu metu, ar norite išbandyti kelias sodinimo partijas. Antruoju atveju vėlesnę partiją vertinkite pagal artėjančius orus ir galimybę išlaikyti vėsias sąlygas. Vien skirtingos sodinimo datos negarantuoja tolygiai pasiskirsčiusio žydėjimo. Pirmą sezoną naudingiau palyginti nedideles, aiškiai pažymėtas partijas, nei visą plotą skirti nepatikrintam grafikui.

Prieš pirkdami sodinamąją medžiagą apskaičiuokite tikrąjį auginimo plotą: iš bendro grindų ploto atimkite takus, darbo vietą ir vietą laistymo priemonėms. Prie lysvių turi būti patogu prieiti, kad galėtumėte apžiūrėti lapus ir skinti žiedus nesulaužydami augalų. Pavyzdžiui, erdvus šiltnamis siūlomas 47–70 m² variantais, tačiau gumbų kiekį skaičiuokite pagal numatytas lysves, o ne visą statinio plotą. Plane pažymėkite ir vietą kibirui su nuskintais žiedais: jis neturėtų užtverti vienintelio praėjimo. Įvertinkite, ar galėsite pasiekti lysvės vidurį nestovėdami ant dirvos, taip pat kur apsisuksite nešdami laistytuvą. Renkantis šiltnamį svarbus ne tik plotas, bet ir vidaus aukštis ties lysvių kraštais, priėjimas prie atidaromų angų bei vieta galimoms žiedkočių atramoms. Šiuos matmenis tikrinkite konkretaus varianto brėžinyje; pateiktas plotų intervalas jų neapibrėžia. Jei vėdrynus auginate pirmą kartą, palikite nedidelę atskirą vietą bandomajai veislei, kad jos priežiūra netrukdytų kitoms partijoms ir galėtumėte palyginti rezultatus.

Kaip pasirinkti ir paruošti vėdrynų gumbus

Vėdrynų sodinamoji medžiaga dažniausiai vadinama gumbais, nors augalas auga iš šakniagumbių. Rinkitės tvirtus, sausus, nesupuvusius egzempliorius; minkšti, gleivėti ar aiškiai pelėsio pažeisti gumbai gali būti nebetinkami sodinti. Susiraukšlėjusi ir sausa išvaizda savaime nereiškia, kad jie prasti – ramybės laikotarpiu šakniagumbiai taip dažnai atrodo. Užsirašykite veislę, partiją ir įsigijimo datą, kad vėliau galėtumėte palyginti žydėjimo laiką bei augalų būklę. Rinkdamiesi veislę patikrinkite, ar ji skirta skynimui, ir perskaitykite jos žydėjimo bei sodinimo rekomendacijas.

Iki sodinimo laikykite gumbus pagal tiekėjo nurodymus; ramybės būsenos sodinamajai medžiagai paprastai reikia sausos, vėsios ir vėdinamos vietos. Prieš sodinimą juos galima pamirkyti, kad sausi šakniagumbiai sudrėktų. RHS azijinių vėdrynų auginimo rekomendacijose nurodomas paros mirkymas, tačiau konkrečiai partijai pirmiausia taikykite jos tiekėjo instrukciją. Nemanykite, kad ilgesnis mirkymas visada naudingesnis. Naudokite švarų indą, skirtingas partijas laikykite atskirai ir išsaugokite jų žymėjimą. Po mirkymo dar kartą apžiūrėkite sodinamąją medžiagą: gleivėtų ar pūvančių egzempliorių nesodinkite kartu su sveikais. Sudrėkintų gumbų nepalikite sandariai uždarytame maišelyje, kol ruošiate lysvę; pasiruošimą suderinkite su numatomu sodinimu. Jei reikia atskiros vietos gumbams ir priemonėms, galite įvertinti stiklinį šiltnamį su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa. Tokia patalpa gali būti planuojama kaip atskira darbo zona, tačiau tinkamumą gumbams laikyti lemia faktinė temperatūra, drėgmė ir oro apykaita. Joje nelaikykite sausų gumbų greta šlapių padėklų ar ką tik palaistytų augalų. Sandėliavimo patalpos pavadinimas savaime nepatvirtina reikiamų laikymo sąlygų.

Sodinimo laikas ir temperatūra

Vėdrynų sodinimo laiką nustatykite pagal dirvos ir oro sąlygas, o ne vien pagal mėnesį. Į šaltą, šlapią lysvę pasodinti šakniagumbiai gali pradėti pūti, todėl vien atitirpusios dirvos nepakanka: ji turi būti ir laidi vandeniui. RHS azijinius vėdrynus rekomenduoja auginti vėsiame, šviesiame šiltnamyje. Šioje rekomendacijoje pažymima, kad žemesnėje nei 15 °C temperatūroje augalai būna kompaktiškesni, o žydėjimas vėluoja. Tai nėra atskiras dienos ir nakties temperatūros režimas ar pažadas dėl žydėjimo datos. Konkrečiai veislei taikykite tiekėjo auginimo nurodymus. Temperatūrą matuokite augalų aukštyje, o ne vien prie durų ar po stogu.

Nešildomame šiltnamyje sodinimo sprendimą priimkite stebėdami kelių parų sąlygas, o ne vien šiltą popietę. Užsirašykite žemiausią nakties ir aukščiausią dienos temperatūrą, patikrinkite, ar dirva atitirpusi ir neįmirkusi. Vėsioje, šlapioje terpėje šakniagumbiai gali pūti net tada, kai oras dieną atrodo maloniai šiltas. Jei numatomas šaltis, sodinimą atidėkite, kol galėsite apsaugoti gumbų zoną nuo užšalimo. Oro temperatūra ir dirvos būklė nėra tas pats, todėl abu dalykus vertinkite atskirai. Renkantis Bloomcabin Prestige šiltnamį galima lyginti 3,77–28,08 m² ploto variantus, bet sezonui planuoti dar reikia konkrečios komplektacijos duomenų. Išsiaiškinkite, kurios angos atidaromos ir ar jas galėsite naudoti kasdien, kai saulė greitai pakelia temperatūrą. Jei šiltnamyje nesilankote kiekvieną dieną, vien rankinio vėdinimo planas gali būti nepraktiškas. Automatinio valdymo galimybes tikrinkite atskirai, neįtraukdami jų į modelio savybes be patvirtinimo. Sodinimo datą galutinai derinkite su realia priežiūra ir artimiausių dienų orų prognoze.

Lysvės dirvožemis ir drenažas

Vėdrynams reikia purios, orui ir vandeniui laidžios dirvos. Suslėgtas, sunkus gruntas ilgai išlaiko drėgmę aplink šakniagumbius, o stambūs grumstai trukdo juos tolygiai pasodinti ir užberti. Prieš sodinimą supurenkite lysvę ir, jei reikia pagerinti jos struktūrą, įmaišykite gerai subrendusio komposto. Jo kiekį derinkite su esama dirva ir ankstesniu tręšimu, o ne berkite vien todėl, kad pradedate auginti gėles. Šviežias mėšlas nėra tinkamas greitas sprendimas. Jei po laistymo vanduo telkšo, pirmiausia išsiaiškinkite, kas trukdo jam nutekėti. Pakelta lysvė gali būti sprendimo dalis, tačiau vanduo turi turėti kur pasišalinti ir iš jos.

Prieš koreguodami dirvą patikrinkite jos pH ir maisto medžiagų būklę. Tyrimo rezultatus palyginkite su pasirinktos veislės tiekėjo rekomendacijomis; kalkių ar trąšų nedėkite spėliodami. Jei šiltnamyje anksčiau gausiai tręšėte daržoves, naujai gėlių kultūrai nebūtinai reikės tokio paties tręšimo. Dirvos mėginius imkite iš auginimui skirtos dalies, o ne nuo tako krašto, ir laboratorijai nurodykite, kad planuojate auginti azijinius vėdrynus šiltnamyje. Išsaugokite tyrimo rezultatus kartu su įrašais apie vėliau įterptus priedus: taip kitą sezoną nereikės remtis vien prisiminimais. Įrengdami lysves stikliniame šiltnamyje, kurio variantai siūlomi 3,77–28,08 m² ploto, numatykite ir vandens nutekėjimą. Pakelta lysvė turi padėti pašalinti vandens perteklių, o ne tapti uždaru indu be nutekėjimo. Atskirai patikrinkite vietas prie takų ir kraštų, kur dirva gali būti labiau suslėgta. Prieš sodinimą palaistę bandomąjį plotą stebėkite, ar nelieka balų ir ar drėgmė pasiskirsto tolygiai. Toks patikrinimas padeda pastebėti problemas, kol lysvėje dar nėra jautrių šakniagumbių.

Oranžerijos tipo šiltnamio išorė

Gumbų sodinimo gylis ir atstumai

Šakniagumbius sodinkite pirštelius primenančiomis dalimis žemyn, o jų susijungimo vietą nukreipkite į viršų. RHS rekomenduoja juos užberti maždaug 5 cm auginimo terpės sluoksniu ir sodinti apie 10 cm atstumu vieną nuo kito. Sluoksnio storį matuokite nuo šakniagumbio viršaus iki užbertos terpės paviršiaus, o ne nuo duobutės dugno. Ši rekomendacija pateikta auginimui induose; lysvėje išdėstymą taip pat derinkite su pasirinktos veislės augumu ir galimybe prieiti prie augalų. Jei tiekėjas pateikia konkrečiai veislei skirtus atstumus, remkitės jais. Vienodo dydžio šakniagumbius vienoje partijoje sodinkite panašiu gyliu, kad būtų lengviau įvertinti dygimą. Duobutę paruoškite taip, kad trapios dalys nebūtų laužomos ar jėga spaudžiamos į suslėgtą žemę. Užberkite puria dirva ir pažymėkite eilę dar prieš pereidami prie kitos veislės. Etiketę statykite ten, kur ji netrukdys laistyti ar skinti, bet liks matoma augalams sužaliavus. Po sodinimo užsirašykite datą ir gumbų skaičių. Taip vėliau galėsite atskirti prastesnį konkrečios partijos dygimą nuo problemos, pasikartojančios visoje lysvėje.

Prieš sodindami pasižymėkite eiles ir numatykite, iš kurios pusės prieisite prie kiekvienos lysvės. Taip laistydami ar skindami mažiau mindysite dirvą ir nelaužysite lapijos. Vertindami T formos sodo šiltnamį, kurio variantai siūlomi 16,52–30 m² ploto, nubraižykite pasirinkto varianto pagrindo kontūrą su durimis ir numatytomis lysvėmis. Atskiri erdvės išsiplėtimai gali būti naudojami skirtingoms partijoms, tačiau patogumas priklausys nuo konkrečių matmenų ir priėjimo. Ilgesniems skynimui auginamiems žiedkočiams, jei jie pradeda linkti, gali reikėti atraminio tinklo. Tokį tinklą patogiau numatyti prieš lapijai sutankėjant: jo kraštai neturėtų trukdyti pasiekti dirvos ar užtverti praėjimo. Atramų tvirtinimo prie šiltnamio konstrukcijos galimybės nėra patvirtintos pateiktais ploto duomenimis, todėl jų nelaikykite savaime suprantamomis. Plane pažymėkite atskirą bandomąją eilę ir tuščias vietas, jei dalis gumbų nesudygsta. Nekaskite visos eilės vien dėl lėtesnio dygimo: pirmiausia patikrinkite dirvos drėgmę ir atsargiai apžiūrėkite vieną probleminį šakniagumbį. Gumbų kiekį apskaičiuokite tik pagal galutinį sodinimo plotą, neįtraukdami praėjimų.

Šviesa, temperatūra ir vėdinimas

Parinkite vėdrynams šviesią lysvės vietą. RHS rekomenduoja azijinius vėdrynus šiltnamyje auginti ryškioje šviesoje, tačiau nenustato universalaus tiesioginės saulės valandų skaičiaus. Todėl vietą vertinkite pagal faktinį apšvietimą ir augalų būklę, o ne vien pagal laikrodį. Įvertinkite ne vien šešėlį ant grindų sodinimo dieną, bet ir tai, kaip jis keisis augalams paaugus bei aplinkiniams medžiams sulapojus. Aukštesnės kaimyninės kultūros, lentynos ir sukrautos dėžės taip pat gali užstoti šviesą. Saulėtą dieną kartu stebėkite temperatūrą, nes gerai apšviesta vieta gali sparčiai įkaisti. Vėdinimą pradėkite nelaukdami, kol augalai akivaizdžiai suglebs. Tankus nuolatinis šešėliavimas nėra pirmasis sprendimas šviesos reikalaujančiai kultūrai: pirmiausia įvertinkite oro apykaitą ir faktinį įšilimą. Jei svarstote papildomą apšvietimą, jo poreikį derinkite su pasirinkta veisle ir sodinimo laiku. Vien ilgesnis apšvietimas nepakeičia tinkamos temperatūros ar sveikų šaknų, o apšvietimo įranga neturi būti numanoma iš šiltnamio modelio pavadinimo.

Vėdinimas padeda pašalinti drėgną orą, ypač po laistymo ir lapijai sutankėjus. Neužstatykite atidaromų angų įrankiais ar dėžėmis, o lysves išdėstykite taip, kad tarp augalų neliktų sunkiai pasiekiamų, nuolat drėgnų vietų. Patikrinkite, ar lapai po laistymo nudžiūsta, ar ant žiedų nelaša nuo dangos susikaupęs kondensatas. Oro judėjimas tarp augalų ir oro pakeitimas per angas yra susiję, bet ne tapatūs dalykai: vien ventiliatorius nepašalina drėgmės iš uždarytos patalpos. Jei svarstote sieninį stiklinį šiltnamį, įvertinkite sienos orientaciją, šešėlį ir aplink esančius objektus. Šio modelio plotas nurodomas nuo 3,69 iki 14,34 m², tačiau apšvietimą lemia pasirinkta vieta, o vėdinimo galimybes – konkreti komplektacija. Sienos artumas savaime neužtikrina nei tinkamos nakties temperatūros, nei apsaugos nuo perkaitimo. Pasidomėkite, kaip pasieksite ir atidarysite numatytas angas, kai lysvė bus pilna augalų. Vėsią dieną oro apykaitą derinkite su temperatūros stebėjimu, kad mažindami drėgmę augalų neatšaldytumėte.

Laistymas ir tręšimas

Po sodinimo palaistykite tiek, kad dirva priglustų prie gumbų, bet nepalikite lysvės permirkusios. Vėliau laistykite pagal dirvos būklę: šakniagumbių zona turi išlikti tolygiai drėgna, tačiau joje neturi stovėti vanduo. Prieš laistydami patikrinkite lysvę keliose vietose, nes paviršius gali būti sausas, nors giliau drėgmės pakanka. Jei laistote iš viršaus, venkite ilgai drėkinti lapus, ypač vėsiu paros metu. Laistymo kiekį koreguokite pagal orą, augalų augimą ir dirvos laidumą, o ne pagal pastovų savaitės grafiką.

Tręškite pagal dirvožemio tyrimą ir pasirinktos trąšos etiketę. Perteklinis azotas gali skatinti lapiją žiedų sąskaita, todėl nedidinkite dozės vien dėl lėtesnio augimo. Pirmiausia patikrinkite šviesą, temperatūrą ir šakniagumbių būklę; trąšos neišsprendžia puvinio ar užmirkimo. Jei dirvą jau papildėte kompostu arba joje liko ankstesnės kultūros trąšų, tai įvertinkite sudarydami tręšimo planą. Užsirašykite naudotą priemonę, dozę ir datą, kad keli prižiūrintys žmonės netyčia nepatręštų tos pačios lysvės pakartotinai. Laistymo priemones taip pat rinkitės pagal lysvių išdėstymą. Šiltnamio su „Accoya“ variantams nurodomas 3,77–28,08 m² plotas; konkrečiame plane pažymėkite žarnos kelią ir vietą jai laikyti, kad ji negultų ant augalų. Jei naudojate lašelinį laistymą, patikrinkite, ar vanduo pasiekia visą sodinimo eilę, o ne tik vietas prie lašintuvų. Pirmą kartą įjungę sistemą apžiūrėkite ir lysvės pradžią, ir pabaigą. Laistymo įrangos buvimas komplekte nėra patvirtintas pateiktais produkto duomenimis, todėl jos pasirinkimą planuokite atskirai.

Vėdrynų ligų prevencija šiltnamyje

Ligų prevencija prasideda nuo sveikų šakniagumbių, neužmirkstančios dirvos ir tvarkingos lysvės. Šalinant senus lapus ar nužydėjusias dalis, nepalikite jų ant drėgnos žemės, o daugkartinius įrankius nuvalykite prieš pereidami prie kitos lysvės. Vėdrynų nesodinkite pernelyg tankiai: lapams susilietus ilgiau laikosi drėgmė ir sunkiau pastebėti pirmuosius pakitimus. Kas kelias dienas apžiūrėkite lapų apačią, stiebų pagrindus ir pumpurus. Pilkšvos apnašos gali būti pilkojo puvinio požymis, o vystantys augalai drėgnoje dirvoje gali rodyti šaknų ar gumbų problemą.

Pastebėję įtartiną augalą, pažymėkite jo vietą, nufotografuokite požymius ir patikrinkite gretimus augalus. Pašalinkite stipriai pažeistas dalis, tačiau nepurtykite apipelijusios medžiagos virš sveikos lysvės. Surinktas atliekas išneškite iš auginimo zonos, o įrankius sutvarkykite prieš dirbdami su sveikais augalais. Panašūs požymiai gali turėti kelias priežastis: vystantis augalas nebūtinai stokoja vandens, todėl prieš papildomą laistymą apžiūrėkite dirvą. Jei pažeidimų daugėja arba jie kartojasi toje pačioje vietoje, pasitarkite su augalų apsaugos specialistu. Jam naudingi duomenys apie sodinimo partiją, laistymą ir tai, kur pirmiausia atsirado simptomų. Profilaktiškai pasirinktos priemonės be nustatytos priežasties gali nepadėti. Planuodami piramidės tipo šiltnamį, kurio variantai siūlomi 5,53–18,9 m² ploto, patikrinkite priėjimą prie visų lysvių kraštų. Atsižvelkite ir į vidaus aukštį tose vietose, kur teks pasilenkti apžiūrėti stiebų pagrindų. Augalų nestatykite taip arti dangos ar kitų kliūčių, kad negalėtumėte pašalinti sergančios dalies nepažeisdami kaimyninių augalų. Tikslų angų išdėstymą ir vidaus matmenis tikrinkite pasirinkto varianto dokumentuose.

Oranžerijos tipo šiltnamis sode

Žiedų skynimas ir jų kokybė

Vėdrynų žiedus skinkite tada, kai pumpuras jau nusidažęs ir pradeda minkštėti, bet dar nėra visiškai išsiskleidęs. Skynimo tarpsnį vertinkite pagal visą pumpurą, ne vien pirmą pasirodžiusią spalvą. Per anksti nupjautas pumpuras gali prasčiau atsiverti, o visiškai prasiskleidęs žiedas greičiau prarasti norimą išvaizdą. Skinkite švariu, aštriu įrankiu, kad nesutraiškytumėte stiebo ir netrauktumėte augalo iš dirvos. Rinkitės laiką, kai augalai nėra suglebę nuo karščio, ir pasiruoškite švarų indą dar prieš pradėdami darbą. Jei auginate kelias veisles, pasižymėkite, kuriame pumpuro tarpsnyje jų žiedai geriausiai atsiveria ir išsilaiko jūsų sąlygomis. Nedidelį skirtingais tarpsniais nuskintų žiedų bandymą laikykite vienodomis sąlygomis, kad galėtumėte palyginti būtent skynimo momentą. Užrašykite ir stiebų ilgį bei tvirtumą: tai padės įvertinti ne tik žiedo išvaizdą, bet ir viso skinto stiebo kokybę. Neskinkite daugiau, nei galite iš karto sutvarkyti ir pamerkti; ant tako palikta žiedų krūva apsunkina darbą ir didina jų pažeidimo tikimybę.

Nupjovę pašalinkite lapus, kurie atsidurtų vandenyje, ir žiedus kuo greičiau pamerkite į švarų indą su vandeniu. Taip sumažinsite taršos riziką ir lengviau išlaikysite tvarkingą skintų žiedų paruošimo vietą. Reguliariai pašalinkite peržydėjusius žiedus, tačiau neplėšykite sveikos lapijos, kuri augalui dar reikalinga. Skynimui skirtose lysvėse palikite pakankamai tako, kad galėtumėte pasiekti stiebus neatsiremdami į kaimyninius augalus. Šie darbo įpročiai padeda išlaikyti žiedų kokybę ir kartu nepažeisti likusios vėdrynų lapijos.

Ką daryti po žydėjimo

Jei norite išsaugoti šakniagumbius kitam sezonui, nenupjaukite žalios lapijos vos baigus žydėti. Leiskite augalui užbaigti augimo ciklą: lapams natūraliai gelstant mažinkite laistymą, o visiškai nudžiūvusius pašalinkite ir atsargiai iškaskite gumbus. Žali lapai dar reikalingi augalui, todėl paskutinis nuskintas žiedas nėra signalas iš karto ištuštinti lysvę. Jei toje pačioje vietoje planuojate vasarinę kultūrą, šį laikotarpį įtraukite į darbų grafiką dar prieš sodinimą. Tačiau staigaus lapų geltonavimo drėgnoje dirvoje nelaikykite savaime normaliu ramybės pradžios požymiu: apžiūrėkite augalą dėl puvinio ar kitų pažeidimų. Iškastus sveikus šakniagumbius laikykite atskirai pagal veisles, pašalinkite lengvai atsiskiriančias dirvos liekanas ir palikite nudžiūti gerai vėdinamoje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje. Dirbdami stenkitės nenulaužti trapių dalių. Pūvančių ar aiškiai pelėsio pažeistų gumbų nemaišykite su sveikais. Jei partijoje buvo daug sergančių augalų, prieš ją išsaugodami pasitarkite dėl pakartotinio sodinimo rizikos. Išsaugotas gumbas nebūtinai kitą sezoną duos tokį patį rezultatą kaip nauja, vienodo dydžio sodinamoji medžiaga.

Iki kito sodinimo laikykite tik visiškai sausus gumbus sausoje, vėsioje ir neužšąlančioje vietoje, laikydamiesi tiekėjo nurodymų. Nelaikykite jų sandariai uždarytų drėgname inde. Pažymėkite veislę ir partiją, o laikymo metu retkarčiais patikrinkite, ar neatsirado pažeidimų. Šiltnamyje palikti gumbai ne visada saugūs per žiemą: nešildomos konstrukcijos temperatūra gali priartėti prie lauko sąlygų. Gumbų išsaugojimas nėra būtinas – RHS azijinius vėdrynus rekomenduoja auginti kaip vienmečius ir kasmet pakeisti. Pakartotinį sodinimą vertinkite kaip bandymą, kurio rezultatas priklausys nuo gumbų būklės ir laikymo sąlygų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada sodinti vėdrynus šiltnamyje?

Vadovaukitės ne vien kalendoriumi: sodinkite, kai dirva atitirpusi, neužmirkusi, o šiltnamyje galima palaikyti vėsias sąlygas ir apsaugoti gumbus nuo užšalimo. Nešildomame šiltnamyje prieš sodinimą stebėkite temperatūrą ir dirvos būklę.

Ar prieš sodinimą reikia mirkyti vėdrynų gumbus?

Prieš sodinimą sausus šakniagumbius galima pamirkyti. RHS azijiniams vėdrynams rekomenduoja paros mirkymą, tačiau pirmiausia patikrinkite konkrečios partijos tiekėjo instrukciją ir laikykitės joje nurodytos trukmės. Naudokite švarų indą, o po mirkymo nesodinkite gleivėtų ar pūvančių gumbų.

Kokia temperatūra tinka vėdrynams šiltnamyje?

Vėdrynams tinka vėsios auginimo sąlygos. RHS nurodo, kad žemesnėje nei 15 °C temperatūroje azijiniai vėdrynai auga kompaktiškiau, tačiau vėliau pražysta. Tai nėra universalus dienos ir nakties temperatūros grafikas: konkrečiai veislei taikykite tiekėjo rekomendacijas, stebėkite šiltnamio įšilimą ir saugokite šakniagumbius nuo užšalimo.

Kodėl vėdrynų lapai ar žiedai pradeda pūti?

Priežastis gali būti užmirkusi dirva, drėgni lapai, prastas oro judėjimas arba infekcija. Pašalinkite pažeistas dalis, patikrinkite lysvės drenažą ir vėdinimą. Vien pagal požymius tikslios ligos nustatyti ne visada įmanoma.

Ar galima išsaugoti vėdrynų gumbus kitam sezonui?

Taip, jei augalai sveiki ir gumbus galima iškasti jiems subrendus, nudžiovinti bei laikyti sausai ir neužšąlančioje vietoje. Nešildomas šiltnamis savaime negarantuoja, kad žiemą jo dirva ar laikymo zona neįšals.

Sėkmingam vėdrynų auginimui šiltnamyje svarbiausia suderinti vėsias sąlygas, šviesą ir neužmirkstančią dirvą. Sveiki šakniagumbiai, apgalvoti sodinimo atstumai ir reguliarus augalų apžiūrėjimas palengvina priežiūrą, o tinkamu tarpsniu nuskinti žiedai tinka puokštėms. Užsirašykite, kada pražydo kiekviena veislė, kokia buvo šiltnamio temperatūra ir kaip laikėsi skinti žiedai. Šie stebėjimai padės kitą sezoną tiksliau pasirinkti sodinimo laiką ir vėdrynams skiriamą plotą.

45 % pigiau apsiperkant internetu
Patogūs ir pelningi pirkimai internetu
Paklauskite mūsų
Susisiekite su mumis
Telefonas:
El. paštas:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Registracijos numeris:
38944924
Adresas:
Thriges Plads 6, 5000 Odense C, Denmark
Socialiniai tinklai
Sekite mus Instagram, Facebook ir Twitter, kad gautumėte naujienas ir geriausius pasiūlymus iš Bloomcabin.
X
Turite klausimų ir norite, kad jums paskambintume?
+370
−
✖