Siekiant pagerinti šios svetainės turinio kokybę ir pritaikyti ją vartotojų poreikiams, naudojami slapukai – įskaitant trečiųjų šalių slapukus. Tęsdami naršymą svetainėje, sutinkate su slapukų naudojimu ir galimu susisiekimu, kai į vieną iš svetainės formų įvedate savo kontaktinę informaciją.
Atgal į tinklaraštį

Vėlyvos šalnos nešildomame šiltnamyje: ką galima apsaugoti?

Vėlyvos šalnos nešildomame šiltnamyje: ką galima apsaugoti?

Augalų apsauga nuo šalnų

Vėlyva šalna gali pakenkti ir augalams, kurie per naktį lieka nešildomame šiltnamyje. Konstrukcija sumažina vėjo bei kritulių poveikį, tačiau savaime nekuria pastovios šilumos: dieną sukaupta šiluma naktį sklaidosi, o temperatūra prie augalų priklauso nuo vietos, oro sąlygų ir šiltnamio sandarumo. Todėl svarbu ne spėlioti, kiek laipsnių viduje bus šilčiau, o iš anksto nuspręsti, ką perkelti, ką uždengti ir kur matuoti temperatūrą. Toliau aptariama, kaip suskirstyti augalus pagal riziką, pasirinkti laikiną apsaugą ir įvertinti galimą žalą ryte.

Oranžerijos tipo šiltnamis.

Kodėl nešildomas šiltnamis negarantuoja apsaugos nuo šalnos

Nešildomas šiltnamis pakeičia augalų aplinką, bet temperatūros nekontroliuoja. Dieną saulė įšildo orą, žemę, vazonus ir konstrukcijos paviršius, o sutemus ši šiluma pamažu sklaidosi. Kiek jos lieka iki ryto, priklauso nuo debesuotumo, vėjo, durų bei langų būklės, vietovės ir to, kiek šilumos sukaupta dieną. Lauko prognozė nėra tiesioginis matavimas šiltnamyje, tačiau nėra ir taisyklės, kad viduje visada bus šilčiau konkrečiu skaičiumi. Ilga giedra naktis ar šalto oro patekimas pro atvirą angą gali atšaldyti augalus net uždaroje konstrukcijoje. Svarbi ir šalčio trukmė: trumpas temperatūros kritimas prieš aušrą nėra tas pats, kas kelios šaltos valandos. Be to, lapų paviršiaus temperatūra gali skirtis nuo šalia matuojamos oro temperatūros. Todėl vienas termometro rodmuo neapibūdina viso augalo būklės, o dienos šiluma nėra pakankamas pagrindas palikti jautrius daigus be apsaugos. Vertinkite nakties sąlygas ir augalų jautrumą kartu.

Stiklinimo tipas ar šiltnamio pavadinimas savaime neparodo, kokia bus temperatūra naktį. Pavyzdžiui, klasikinio stiklinio šiltnamio puslapyje nurodomas 3,77–28,08 m² ploto intervalas. Jis padeda suprasti pasirenkamos erdvės mastą, bet neatsako, kaip greitai konstrukcija atvės. Rinkdamiesi šiltnamį atskirai vertinkite konkretaus modelio stiklinimo, durų, langų ir jungčių duomenis bei numatytą vietą sklype. Net uždarytas šiltnamis be šilumos šaltinio negarantuoja, kad jame nebus šalnos. Laikykite jį nuo vėjo ir kritulių saugančia aplinka, kuriai šalnų metu gali prireikti papildomų veiksmų.

Kuriems augalams šalna kelia didžiausią pavojų

Riziką vertinkite pagal augalo rūšį, amžių ir būklę, o ne vien pagal tai, kad jis auga šiltnamyje. Šilumamėgiams pomidorų, paprikų, agurkų, baklažanų ar bazilikų daigams šalčio banga dažnai pavojingesnė negu įsitvirtinusiems vėsumą mėgstantiems augalams. Ypač atidžiai saugokite ką tik sudygusius, neseniai persodintus, dar negrūdintus ir žydinčius augalus: jų audiniai gali būti jautresni staigiam temperatūros kritimui. Net tos pačios rūšies augalų atsparumas skiriasi pagal veislę ir augimo tarpsnį. Etiketėje ar sėklų tiekėjo informacijoje nurodytas rekomendacijas naudokite kaip orientyrą, o ne kaip garantiją konkrečiai nakčiai.

Praktiškai suskirstykite augalus į tris grupes: tuos, kuriuos galite perkelti; tuos, kuriems reikės uždangalo; ir tuos, kuriuos pakanka stebėti. Jei dangos ar laiko trūksta, pirmiausia pasirūpinkite jautriausiais augalais, ypač tais, kuriuos būtų sunku pakeisti naujais daigais. Vien vazono buvimas nėra priežastis skirti augalui didžiausią prioritetą: šalčiui atsparus vazoninis augalas gali būti mažiau pažeidžiamas negu lysvėje augantis agurko daigas. Pažymėkite rūšį ir veislę ant daigyklos, kad vakare nereikėtų jų nustatinėti iš lapų. Planuojant auginimo vietą, šiltnamio su „Accoya“ puslapyje nurodomi 3,77–28,08 m² ploto variantai gali būti pradinis orientyras. Toliau reikės konkretaus varianto plano: numatykite lengvai pasiekiamą vietą pažeidžiamiausiems daigams ir galimybę juos išnešti neužkliudant kitų augalų. Šalčiui atsparesnių kultūrų nepriskirkite saugiai grupei automatiškai. Patikrinkite, ar jos jau įsitvirtinusios, ar neseniai atkeliavo iš šiltos patalpos ir ar jų atsparumo aprašymas taikomas būtent dabartiniam augimo tarpsniui.

Kaip įvertinti prognozę ir matuoti temperatūrą

Orų programėlėje rodomas nakties minimumas padeda nuspręsti, kada ruoštis, tačiau jis neapibūdina konkrečios lysvės sąlygų. Patikrinkite valandinę prognozę, šalnos įspėjimus ir tai, ar atšalimas numatomas trumpas, ar užsitęsęs; atkreipkite dėmesį ir į vėją bei debesuotumą, nes sąlygos veikia šiltnamio atvėsimą. Ribą, nuo kurios konkrečiai kultūrai reikia apsaugos, rinkitės pagal augalo veislę, sėklų tiekėjo ar daigų etiketės informaciją. Vienos universalios ribos visoms rūšims ir augimo tarpsniams nėra. Jei prognozė artėja prie konkrečiam augalui nepalankios ribos, geriau pasiruošti iš anksto, o ne laukti, kol lapai parodys žalą.

Termometrą statykite jautriausių augalų aukštyje, atokiau nuo stiklo, įkaitusio paviršiaus ir tiesioginės saulės. Jei galite, palyginkite šiltnamio rodmenį su lauko matavimu pavėsyje; taip sužinosite savo vietos sąlygas, o ne remsitės bendru spėjimu. Minimumą registruojantis termometras padės sužinoti, kiek temperatūra nukrito jums nematant. Prieš naktį pagal prietaiso instrukciją patikrinkite, ar ankstesnis minimumas išvalytas ir ar rodmuo bus išsaugotas. Užrašykite matavimo laiką, vietą ir santykinę drėgmę. Drėgmės rodmuo pats nepasako, ar bus šalna, bet padeda suprasti, kokiomis sąlygomis kaupiasi kondensatas. Sieninio stiklinio šiltnamio puslapyje nurodomas 3,69–14,34 m² plotas; matavimo vietas jame parinkite pagal faktinį augalų išdėstymą. Jei dalis daigų uždengta, naudinga palyginti temperatūrą po danga ir šalia jos. Pažymėkite, kuriam taškui priklauso kiekvienas rodmuo, o jutiklio nepriglauskite prie dangos ar žemės, jei matuojate oro temperatūrą. Lygindami skirtingas naktis nekeiskite matavimo aukščio be įrašo žurnale.

Laikina augalų apsauga agroplėvele

Uždangalą pasiruoškite dar prieš temperatūrai ryškiai krintant, kad vakare nereikėtų skubiai ieškoti medžiagų. Naudokite augalams skirtą lengvą neaustinę agroplėvelę arba kitą priemonę, kurios paskirtis aiškiai nurodyta. Geriausia dangą pakelti virš lapų ant atramų, kad liktų oro tarpas ir medžiaga nespaustų ūglių. Kai kurios agroplėvelės skirtos kloti tiesiai ant augalų, tačiau tokiu atveju vadovaukitės konkretaus gaminio naudojimo nurodymais ir įvertinkite daigų gležnumą. Prieš dengdami apžiūrėkite medžiagą: skylės ir neuždengti tarpai mažina uždangalo vientisumą. Parinkite tokį dydį, kad kraštai siektų lysvės paviršių, o ne baigtųsi ties lapų viršūnėmis. Kraštus pritvirtinkite nespausdami stiebų ir palikite galimybę dangą atitraukti. Išbandykite atramas iš anksto, ypač virš aukštesnių daigų, kad uždangalas nenuslystų nuo menko prisilietimo. Papildomų sluoksnių nedėkite vien manydami, kad jų skaičius garantuos apsaugą: jie didina svorį ir apsunkina priežiūrą. Uždangalas nėra šilumos šaltinis, todėl jo nauda priklauso ir nuo šalnos trukmės bei augalo jautrumo.

Pirmiausia denkite jautrių augalų grupę, o ne visą šiltnamį, jei kitiems augalams tokios priemonės nereikia. Uždengimo plotą nustatykite pagal lysvės ar lentynos matmenis ir augalų aukštį. Pavyzdžiui, piramidės tipo šiltnamio puslapyje nurodomas 5,53–18,9 m² plotas, tačiau dangai įsigyti reikės išmatuoti būtent saugomą augalų grupę ir palikti medžiagos atramoms bei kraštams. Uždėkite dangą prieš vakarinį atšalimą, o ryte, šalnos pavojui praėjus, ją atverkite arba nuimkite pagal orą ir augalų poreikius. Skaidrios polietileno plėvelės nelaikykite tiesioginiu agroplėvelės pakaitalu: jų savybės ir naudojimo būdas skiriasi. Rinkitės medžiagą pagal nurodytą paskirtį, o ne vien pagal tai, ką turite po ranka. Nepalikite uždengtos zonos be priežiūros visą saulėtą dieną, nes po danga gali kilti temperatūra ir kauptis drėgmė.

T formos šiltnamis iš išorės.

Vazoninių augalų perkėlimas

Vazonuose augantys daigai dažnai yra lengviausiai perkeliama grupė, tačiau jų substrato tūris mažesnis, todėl indai gali atšalti greičiau negu lysvės dirva. Jei turite nuo šalnos apsaugotą vietą, perneškite jautrius vazoninius augalus ir daigyklas dar prieš vakarinį atšalimą. Iš anksto patikrinkite tos vietos sąlygas: nešildomas sandėliukas ar kita uždara patalpa vien dėl uždarų durų nebūtinai bus tinkama. Vienai nakčiai pasirinkta vieta gali skirtis nuo ilgalaikės laikymo vietos; jei augalai ten liks ilgiau, įvertinkite jų šviesos ir vėdinimo poreikius. Suskaičiuokite indus ir pasiruoškite stabilų paviršių, kad pernešus nereikėtų daigų grūsti vienų ant kitų. Lengvas daigyklas patogu nešti ant standaus padėklo, tačiau prieš keldami įsitikinkite, kad jis išlaiko jų svorį. Vazoną laikykite už indo, ne už stiebo, saugokite šaknų gumulą ir neardykite substrato. Aukštesniems augalams numatykite vietą, kur neužkliūtų jų viršūnės. Žydinčius ar su atramomis augančius augalus perkelkite taip, kad nepažeistumėte žiedų ir ūglių.

Jei perkelti nepavyksta, sugrupuokite vazonus ir uždenkite juos taip, kad medžiaga nespaustų lapų. Jautrių daigų nedėkite prie durų ar lango, kuris gali likti praviras, ir neblokuokite praėjimo, kuriuo reikės pasiekti uždangalą. Jei naudojate lentyną ar daigyklą, patikrinkite, ar šalia esanti danga jos neužkabins ir neužvers. Nelaikykite vazonų po uždangalu visą saulėtą dieną nepatikrinę sąlygų: šiltnamio temperatūra gali pakilti, o drėgmė – kauptis. Kai šalnos pavojus praeina, grąžinkite augalus į įprastą vietą pagal jų poreikius ir toliau stebėkite, ar jie normaliai auga.

Augalų išdėstymas ir šiltnamio plotas

Augalų išdėstymą planuokite ne tik pagal laisvą dirvos plotą, bet ir pagal vietą, kurios reikės uždangalui bei darbui aplink jį. Lysvės pakraštyje turi tilpti atramos ir pritvirtinti dangos kraštai, o take turi likti vietos prieiti nesiremiant į daigus. Patogu panašaus jautrumo augalus auginti greta, jei tai atitinka kitus jų auginimo poreikius. Tuomet galima uždengti vieną aiškią zoną, o ne kelis išsibarsčiusius augalus. Prieš sodindami išbandykite dangos padėtį virš tuščios lysvės: matysite, ar ją pasieksite iš abiejų pusių ir ar galėsite pakelti nejudindami atramų. Įvertinkite ne tik dabartinį, bet ir artimiausiomis savaitėmis numatomą augalų aukštį. Danga neturi patekti į durų ar langų judėjimo kelią. Jei vazonus laikote lentynoje, suplanuokite, kaip juos išimsite nepakeldami visos uždengtos grupės. Matuoklio ekraną palikite matomą arba lengvai pasiekiamą: dažnas viso uždangalo kilnojimas vien dėl rodmens apsunkina priežiūrą ir įleidžia šalto oro.

Lygindami skirtingo dydžio šiltnamius, bendrą plotą laikykite tik pirmu orientyru. T formos sodo šiltnamio puslapyje nurodomas 16,52–30 m² plotas, tačiau vien kvadratūra neatskleidžia konkretaus lysvių, lentynų ir takų išdėstymo. Prieš apsispręsdami peržiūrėkite pasirinkto varianto brėžinį ir pagal jį susiplanuokite, kur laikysite daigus, kiek vietos užims praėjimai ir kaip pasieksite augalus, kai jie bus uždengti. Tai padeda iš anksto įvertinti ne tik sodinimo plotą, bet ir tai, ar galėsite prižiūrėti dangą bei patikrinti matuoklį. Šiltnamio dydis pats savaime neparodo, ar jame bus šalčio.

Vėdinimas ir konstrukcijos detalės nepakeičia šildymo

Vėlyvos šalnos išvakarėse patikrinkite duris, langus ir stoglangius: jei jie liko atviri po dieninio vėdinimo, šaltas oro srautas gali tiesiogiai pasiekti augalus. Kai šalna prognozuojama, užverkite angas pagal šiltnamio naudojimo nurodymus, bet nepalikite jų užvertų visą kitą saulėtą dieną. Pažiūrėkite, ar uždaryti netrukdo vazono kraštas, augalo atrama ar uždangalo medžiaga. Jei langas neužsiveria įprastai, nespauskite jo jėga ir nemėginkite prispausti atsitiktiniu svoriu. Pirmiausia nustatykite matomą kliūtį, o mechanizmo priežiūrą atlikite pagal instrukciją. Jei įrengtas automatinis lango atidarymo mechanizmas, jo veikimą ir nustatymus vertinkite tik pagal konkretaus modelio nurodymus; nebandykite jo užblokuoti prieš jo veikimo jėgą. Ryte temperatūra gali greitai kilti, nors lauke dar vėsu, todėl vėdinimo poreikį vertinkite šiltnamio viduje. Iš anksto nuspręskite, kas patikrins sąlygas, jei jūsų nebus. Langų užvėrimas padeda riboti oro patekimą, tačiau nepakeičia nei augalų apsaugos, nei temperatūros stebėjimo.

Šiltnamio pagrindo pavadinimas ar šešėliavimo priemonė taip pat neįrodo, kad augalai bus apsaugoti nuo šalčio. Pavyzdžiui, „Bloomcabin Prestige“ šiltnamio su metaliniu pagrindu pavadinime nurodytas pagrindo tipas, tačiau vien šis faktas neapibūdina šilumos sulaikymo. Jei svarstote šešėliavimo užuolaidą, patikrinkite jos paskirtį ir naudojimo sąlygas; nelaikykite jos šalčio izoliacija, nebent tai patvirtina konkretaus gaminio informacija. Šešėliavimo ir vėdinimo priemones rinkitės pagal joms nurodytą funkciją, o šalnos metu augalus saugokite atskirai: stebėkite temperatūrą ir naudokite jiems tinkamą uždangalą.

Kada vien uždengimo nepakanka

Jei prognozuojama temperatūra augalams pavojinga, o jūsų turimų dangų apsauginių savybių nepakanka arba jos nežinomos, vien uždengimu pasikliauti neverta. Nuspręskite, kuriuos augalus dar galite perkelti ir kurių apsaugoti turimomis priemonėmis nepavyks. Jei jautrių kultūrų dar nepersodinote į galutinę vietą, sodinimą galima atidėti ir daigus palaikyti tinkamomis sąlygomis. Lysvėje jau įsitvirtinusių augalų neskubėkite iškasti vien dėl vienos šaltos nakties: perkėlimas gali pažeisti šaknis ir pareikalauti papildomos priežiūros. Jei augalai turi derliaus, kurį pagal konkrečios kultūros ypatybes jau galima skinti, apsvarstykite jo nuėmimą prieš atšalimą. Kai saugios vietos nedaug, skirkite ją jautriausioms grupėms, o ne būtinai didžiausiems vazonams. Pasikartojančios šalnos taip pat yra priežastis peržiūrėti sėjos ir persodinimo laiką. Kitam sezonui užrašykite, kurie augalai į nešildomą šiltnamį pateko per anksti. Tai padės planuoti daigų kiekį ir laikymo vietą, užuot kiekvieną vakarą bandžius apsaugoti daugiau augalų, negu leidžia turimos priemonės.

Didesnėje erdvėje matuokite daugiau nei viename augalų plote, ypač jei ten auga skirtingo jautrumo kultūros. Erdviam šiltnamiui nurodomas 47–70 m² plotas, bet bendras skaičius nepasako, ar visose vietose bus vienodos sąlygos. Jei norite šiltnamį šildyti, rinkitės tik tam skirtą sprendimą, vadovaukitės gamintojo instrukcijomis, o prijungimo ir saugos klausimus patikėkite kvalifikuotam specialistui. Nenaudokite improvizuotų liepsnos ar elektros priemonių. Jei šildymo neturite, patikimiausia atsarginė priemonė gali būti jautrių augalų perkėlimas arba jų laikymas tinkamoje, nuo šalnos apsaugotoje vietoje.

T formos šiltnamis sode.

Kaip įvertinti augalus po šalnos

Ryte nevertinkite žalos vien iškart pažvelgę į apšalusius lapus. Palaukite, kol augalai atitirps, ir apžiūrėkite lapų kraštus, stiebus bei augimo tašką. Pažeisti audiniai gali atrodyti vandeningi ar permatomi, vėliau patamsėti arba suglebti, tačiau požymiai priklauso nuo augalo ir šalčio poveikio. Užrašykite, kuri vieta buvo uždengta, kokį minimumą rodė matuoklis ir kurie augalai stovėjo greta. Jei turite galimybę, nufotografuokite tą pačią zoną iškart po atšilimo ir dar kartą vėliau. Taip bus lengviau atskirti tiesioginę šalčio žalą nuo kitų augalo problemų.

Neskubėkite išrauti augalo ar nukirpti visų pakitusių lapų, kol neaišku, ar gyvas stiebas ir augimo taškas. Pažeidimo ribos gali išryškėti vėliau, todėl stebėkite, ar atsiranda naujų ūglių ir kaip atrodo nepažeista augalo dalis. Nuotraukoje ar užrašuose pažymėkite tuos pačius lapus, kad kitą dieną lygintumėte jų būklę, o ne skirtingas augalo vietas. Vertindami atsigavimą atsižvelkite ir į vėlesnius orus: vėsiomis dienomis augimas gali būti lėtas. Laistymo poreikį tikrinkite pagal substratą, ne vien pagal suglebusius lapus; šalčio pažeidimas savaime nereiškia, kad augalui trūksta vandens. Papildomas tręšimas taip pat nepanaikina pažeistų audinių, todėl laikykitės konkrečiai kultūrai tinkamos priežiūros. Kai aiškiai matyti, kurios dalys visiškai nudžiūvo, jas galima pašalinti pagal įprastas augalo priežiūros taisykles. Jei augimo taškas išliko ir pasirodo naujas augimas, augalo dar nenurašykite. Jei būklė toliau blogėja, ieškokite konkrečiai rūšiai skirtos konsultacijos ir pateikite temperatūros užrašus bei nuotraukas.

Pasirengimas pakartotinėms šalnoms

Po kiekvienos šalnos papildykite paprastą užrašų žurnalą: nurodykite datą, augalo rūšį ir tarpsnį, lauko bei šiltnamio minimumą, matavimo vietą ir naudotą dangą. Pridėkite, kada augalai buvo uždengti ir atidengti, ar langai buvo užverti ir kokie pažeidimai išryškėjo vėliau. Taip atskirsite apsaugos priemones nuo aplinkybių, kuriomis jos naudotos. Vien tai, kad augalas vieną naktį nenukentėjo, neįrodo dangos veiksmingumo per stipresnę ar ilgesnę šalną. Lyginkite panašaus tarpsnio augalus ir panašias sąlygas, o skirtumus aiškiai pažymėkite. Po naudojimo dangą išdžiovinkite, apžiūrėkite ir laikykite pagal gamintojo nurodymus; suplyšusias vietas sutvarkykite arba medžiagą pakeiskite prieš kitą atšalimą. Jei naktį augalus prižiūrės kitas žmogus, palikite trumpą konkretų planą: kuriuos vazonus pernešti, kur padėta danga ir kada ryte patikrinti šiltnamį. Toks planas naudingesnis negu bendras prašymas saugoti visus augalus. Jį atnaujinkite augalams paaugus ar perkėlus juos į kitą vietą.

Laikykite dangas, atramas ir augalų etiketes lengvai pasiekiamoje vietoje, kad nereikėtų jų ieškoti jau temstant. Jei renkatės modelį su sandėliavimo patalpa, patikrinkite, kaip plane atskirtos auginimo ir sandėliavimo zonos. Pavyzdžiui, stiklinio šiltnamio su „Accoya“ ir sandėliavimo patalpa puslapyje nurodomi 5,52–28,08 m² ploto variantai; prieš planuodami augalų vietą patikrinkite konkretaus varianto brėžinį ir tai, kaip pateikiamas plotas. Taip nesuplaksite viso nurodyto ploto su vieta, kurią realiai skirsite augalams. Paruoštas išdėstymas, matavimai ir pasiekiamos priemonės padeda veikti ramiau, kai prognozė pasikeičia.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar nešildomame šiltnamyje šalnos nebūna?

Būna. Šiltnamis gali sumažinti vėjo ir kritulių poveikį, tačiau be šildymo negarantuoja, kad oro temperatūra jame nenukris iki augalams pavojingo lygio. Sąlygas vertinkite pagal matavimus prie augalų.

Kuriuos augalus dengti pirmiausia?

Pirmiausia saugokite šilumamėgius daigus, neseniai persodintus ar dar negrūdintus augalus, taip pat jautrius vazoninius augalus. Atsparumą vertinkite pagal konkrečią rūšį, veislę ir augimo tarpsnį.

Ar agroplėvelę galima dėti tiesiai ant lapų?

Kai kurios agroplėvelės skirtos kloti tiesiai ant augalų, tačiau gležniems daigams geriau naudoti atramas, kad danga nespaustų lapų ir liktų oro tarpas. Vadovaukitės konkrečios medžiagos gamintojo nurodyta paskirtimi ir naudojimo sąlygomis.

Ar prieš šalną reikia uždaryti visus šiltnamio langus?

Patikrinkite, ar po dieninio vėdinimo neliko atvirų angų, ir jas užverkite pagal šiltnamio naudojimo nurodymus. Tai nepaverčia nešildomo šiltnamio šiltu; ryte vėdinkite pagal temperatūrą ir drėgmę.

Ką daryti, jei ryte augalų lapai atrodo apšalę?

Palaukite, kol augalai atitirps, tada įvertinkite lapus, stiebus ir augimo tašką. Nedarykite skubios išvados vien iš pirmo vaizdo ir neskubėkite genėti: pažeidimo ribos gali išryškėti vėliau.

Per vėlyvą šalną svarbiausia žinoti, kurie augalai jautriausi, ir stebėti sąlygas ten, kur jie auga. Perkelkite šalčio netoleruojančius vazoninius augalus, o lysvėse likusioms jautrioms kultūroms paruoškite tinkamą dangą. Jei turimų priemonių nepakanka, saugesnis sprendimas gali būti atidėti sodinimą, o ne pasikliauti vien šiltnamio sienomis. Po šalnos palyginkite matavimus su augalų būkle: taip kitą atšalimą pasitiksite žinodami, kur apsauga reikalingiausia ir kokios yra jos ribos.

45 % pigiau apsiperkant internetu
Patogūs ir pelningi pirkimai internetu
Paklauskite mūsų
Susisiekite su mumis
Telefonas:
El. paštas:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Registracijos numeris:
38944924
Adresas:
Thriges Plads 6, 5000 Odense C, Denmark
Socialiniai tinklai
Sekite mus Instagram, Facebook ir Twitter, kad gautumėte naujienas ir geriausius pasiūlymus iš Bloomcabin.
X
Turite klausimų ir norite, kad jums paskambintume?
+370
−
✖